Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja D. N., sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui adv. Sauliui-Gintarui Vaičiūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjami ieškovės reikalavimai (b. l. 1-4, 54-55, 1 tomas): šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; santuokoje bendrąja nuosavybės teise įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59 336 Lt vertės priteisti ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis , t. y. po 50/100 dalies; santuokoje įgytą automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt vertės priteisti atsakovui; palikti santuokinę pavardę Meškienė, nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, paskiriant naudotis: ieškovei - 16,40 kv. m.(plane pažymėtas indeksu 43-5) ir 12,54 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-4) kambarius, o atsakovui V. M. – 19,38 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-8) ir 9,03 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-6) kambarius; kitas buto patalpas - koridorių (plane pažymėtas indeksu 43-1), virtuvę (plane pažymėtas indeksu 43-7), vonios kambarį su vonia (plane pažymėtas indeksu 43-3) ir tualetą (plane pažymėtas indeksu 43-2) – bendram naudojimuisi; priteisti neturtinės žalos atlyginimą 10 000,00 Lt iš V. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo vardu šeimos interesais 2006-05-30 sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB Vilniaus banku. Kredito paskirtis pirkti būstą ir atlikti jo remontą. Kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto būsto įkeitimu bankui. Nutraukus santuoką ir padalinus už kreditą įsigytą būstą kredito sutartis nemodifikuojama. Kreditorius AB SEB bankas apie bylos iškėlimą informuotas, ieškinio kopiją kreditorius gavo (b. l. 13-4, 27). Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, kad ieškovė įrodinėjo, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kuri pasireiškė – atsakovo alkoholio vartojimu, konfliktų inicijavimu, fizinio smurto vartojimu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 31, 35, 42, 60, 61, 63-64). Atsakovas pareiškė prašymą raštu atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nutartimi atmetė šį atsakovo prašymą. (b. l. 63-64). Nustatyta, kad viso proceso metu atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad byloje būtų užtikrintas proceso greitumo principas, o jo veiksmai sąlygojo akivaizdų proceso vilkinimą, atsakovas nepasinaudojo tinkama teismine gynyba. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Ieškinį įrodinėja ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo šeimos negerbimo, nuolatinių grasinimų, alkoholio vartojimu, konfliktų inicijavimu, fizinio smurto vartojimu. Pažymėjo, kad šeimyniniai ryšiai nutrūko nuo 2012 metų spalio mėnesio, o kartu nebegyvena nuo 2013 m. vasario mėn., kai ji su pilnamete dukra išsikėlė gyventi į Klaipėdos m. nuomojamą butą. Atsakovas šeima nesirūpino nuo 2012 m. balandžio mėnesio. Nurodė, kad atsakovas dengia kredito likutį, o ji sumoka mokesčius susijusius su buto eksploatavimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo:

Šalių santuoka sudaryta 1990-06-23 Palangos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 79 (b. l. 5).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Formuojama teismų praktika, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT 2007 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.).

Ieškovė įrodinėjo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kuri pasireiškė – atsakovo alkoholio vartojimu, konfliktų inicijavimu, terorizavimu, pasireiškusiu nuolatiniais telefoniniais skambučiais į jos darbą, tiek skambinant jai, tiek bendradarbiams, grasinimu nužudyti, sužaloti apipilant verdančiu vandeniu, asmeninių daiktų atėmimu ir negrąžinimu, fizinio smurto vartojimu, kuris pasireiškė nepilnametės dukters bei jos stumdymu, mušimu per galvą (b. l. 21, 22, 23, 45, 46, 47,48, 50,51).

Savo ruožtu atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (atsakovo smurtu, sutuoktinio pareigų nevykdymu) netikėti teismui nėra pagrindo, juolab, kad atsakovas, būdamas informuotas apie procesą, teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė bei nedalyvavo teismo posėdyje, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 1, 3 dalys).

CK 3.70 str. 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. I. D. M.ieškiniu prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė paaiškino, kad dėl V. M. nuolatinių grasinimų, alkoholio vartojimo, konfliktų inicijavimo, fizinio ir psichologinio smurto vartojimu jos atžvilgiu, ji buvo priversta išsikelti iš šeimos būsto gyventi į nuomojamą butą, dėl ko patyrė nepatogumų ji patyrė didelę moralinę žalą. Santuokoje išgyveno daugiau kaip 20 metų, užaugino du vaikus, tačiau dėl atsakovo nepagarbos šeima, joje gyventi daugiau nebegali. Ieškovė nurodė, kad dėl sugriauto šeimyninio gyvenimo, dėl nuolatinio pažeminimo kentė daugiau kaip aštuonerius metus, sugriuvo jos viltys senatvėje turėti atjaučiantį ir padedantį žmogų ir suprato, kad ši padėtis nebepasikeis. Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, yra pagrindas iš jo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra sprendžiama, kad ieškovė jau prieš aštuonerius ar dešimt metų žinojo apie atsakovo nederamą elgesį ir anksčiau nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, tuo pratęsdama laikotarpį, kuriuo jautėsi pažeminta, todėl jos prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 4000 Lt, ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas iš dalies.

Pagrindų netenkinti ieškovės prašymo palikti jai santuokinę pavardę nėra. Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Byloje tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo, turto priskyrimo prie asmeninės ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės, dėl turto vertės tarp šalių nėra. Atsakovas neteikė atsiliepimo ir į teismo posėdžius neatvyko.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą, šio turto vertę (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys įgijo turtą, dėl kurio padalijimo reiškia reikalavimus: 2006-06-09 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19), 2011-01-26 automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 1 tomas).

Byloje nėra ginčo, dėl priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei buto ir asmeninei nuosavybei - automobilio. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, reikalavimų dėl šio turto priskyrimo asmeninei nuosavybei nepareiškė.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad po santuokos įregistravimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. M. vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas sudarius pirkimo-pardavimo sutartį.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Nurodant nekilnojamojo turto vertę ieškovė vadovavosi nekilnojamojo turto registro duomenimis, kilnojamojo turto vertę nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė nurodė, kad ginčo dėl nurodytos nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto vertės nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdžius neatvyko. Teismo nuomone, tokių aplinkybių, jog teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus dėl turto vertės savo iniciatyva nėra, ieškovė buvo atstovaujama advokato. Todėl teismas, nustatydamas dalijamo turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadovaujasi tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas, yra pateikusi ieškovė.

Teismas nustato, kad dalijamo turto vertė yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)118 673 Lt ( b. l. 18-19), automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt (b. l. 54-55), iš viso dalijamo turto vertė sudaro 127 673 Lt.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Tai apsprendžia sutuoktinių lygiateisiškumo principas, nevertinant, kokio dydžio sutuoktinių pajamos ar koks veiklos pobūdis buvo sutuoktiniams gyvenant santuokoje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-05-30 atsakovo vardu šeimos interesais sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB Vilniaus banku. Kredito paskirtis pirkti būstą ir atlikti jo remontą. Kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto būsto įkeitimu bankui. Kredito likutis 2012-11-15 sudarė 60 721.77 Lt (b. l. 9-10, 12).

Į dalijamo turto balansą teismas neįtraukia nurodytos prievolės kreditoriui, remdamasis sekančiais argumentais. Ieškovė pareiškime ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad nutraukus santuoką ir padalinus už kreditą įsigytą būstą kredito sutartis nemodifikuojama, reikalavimo padalyti prievolę nėra. Vadovaujantis LR CK 3.126 straipsnio 2 dalimi, kreditorius informuotas apie bylos iškėlimą ir jam nusiųsta ieškinio kopija (b. l. 22). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Nei kreditorius, nei šalys reikalavimo dėl prievolės nepareiškė. Kiekviena iš šalių turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis teisėmis (CPK 15 straipsnis), todėl nesant byloje dalyvaujančių reikalavimų dėl prievolės įtraukimo į dalintino turto balansą, teismas neturi pagrindo padalinti prievolės. Teismo nuomone, tokių aplinkybių, jog teismas turėtų būti aktyvus ir viršyti pareikštus reikalavimus byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (LAT 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Ieškovės nuomone, pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo yra, atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra registruotas atsakovo vardu, juo naudojasi atsakovas, jai automobilis nereikalingas, ieškovės nuomone, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais principais, jis priteistinas atsakovui.

Dalijant kitą turtą, teismo nuomone, nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.

Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Formuojama teismų praktika, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Dalijant turtą turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių pageidavimus. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Teismo nuomone, šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau šalys neturi nepilnamečių vaikų, ieškovė nuo 2013-02-01 negyvena kartu su atsakovu, todėl padalijimas turto natūra, paskiriant abiems sutuoktiniams po tam tikrą dalį turto, nebūtų pažeisti sutuoktinių interesai. Todėl nekilnojamas turtas dalijamas lygiomis dalimis ir yra atsižvelgiama į ieškovės pageidavimą, į tai, kad atsakovas savo nuomonės nepareiškė. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą automobilį priteisti atsakovui (b. l. 1-4), be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovė turi teisę vairuoti transporto priemones. Atsakovas nuomonės dėl automobilio priteisimo nepareiškė. Ieškovė atsisakė teisės į piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę bendro sutuoktinio turto dalį (b. l. 55).

Vertinant šias aplinkybes turtas dalijamas sekančiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad butas yra keturių nepereinamų kambarių, jame gali gyventi daugiau nei vienas žmogus. Ieškovė neatmeta galimybės gyventi viename bute su atsakovo bei nurodė, kad bute šiuo metu gyvena pilnametis sūnus, o taip pat jame galės gyventi ir pilnametė dukra ir tokiu būdu naudotis jai priklausančiu turtu, nes priteisus asmeninės nuosavybės teise kiekvienam po dalį buto, šalys galės disponuoti jiems priklausančiu turtu savo nuožiūra, t.y. parduoti, išnuomoti ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis butą galima padalinti į dvi dalis, t. y. 50/100 ir 50/100 dalis, į tai, kad šalys neturi realios galimybės nusipirkti kito gyvenamojo būsto ar išmokėti vienas kitam kompensaciją už kitam sutuoktiniui tenkančią buto dalį, jei būtų sprendžiama visą butą natūra paskirti tik vienam sutuoktiniui, taip pat į tai, kad atsakovas savo nuomonės neišreiškė, todėl, teismas pripažįsta, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas reikalavimas padalinti butą natūra yra pagrįstas, ieškovei priteistina 50/100 dalys buto, o atsakovui 50/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59 336 Lt vertės, nustatant naudojimosi butu tvarką. Remiantis VĮ „Registrų centras“ paruoštu patalpų padalinimo projektu (b. l. 56), ieškovei skirtina naudotis ieškovei - 16,40 kv. m.(plane pažymėtas indeksu 43-5) ir 12,54 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-4) kambarius, o atsakovui V. M. – 19,38 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-8) ir 9,03 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-6) kambarius; kitas buto patalpas - koridorių (plane pažymėtas indeksu 43-1), virtuvę (plane pažymėtas indeksu 43-7), vonios kambarį su vonia (plane pažymėtas indeksu 43-3) ir tualetą (plane pažymėtas indeksu 43-2) –šalims skirtina bendram naudojimuisi.

Atsakovui priteisiamas automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt (b. l. 16), ieškovei už didesnę kilnojamojo turto dalį nepriteisiama, kadangi ieškovė kompensacijos priteisti neprašė.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo po santuokos nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 str.1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės D. M. ieškinys susideda iš keturių reikalavimų: dėl santuokos nutraukimo ir kaltės nustatymo, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmas ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai, antrasis – 40 procentų, trečiasis –patenkintas visiškai, turtas padalintas po ½ dalį, automobilis priteistas atsakovui ieškovės prašymu, ketvirtas reikalavimas – patenkintas visiškai, nes naudojimosi turtu tvarka nustatyta pagal ieškovės pasiūlymą, pripažįstama, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 85 procentų, todėl ieškovei turėtų būti atlyginama 85 procentų turėtų išlaidų advokato pagalbai, t.y. turėtų būti atlyginta 1700 Lt iš turėtų 2000 Lt išlaidų (b. l. 36-37). Kadangi ieškovė buvo sumokėjusi 500 Lt žyminio mokesčio, o jos ieškinys tenkintas 85 procentais, tai iš atsakovo V. M. priteistini ieškovei 145,00 Lt (118 673 Lt:50 proc. = 59336,5 Lt x 3 proc.= 1780.95 Lt – už turtinį reikalavimą; 10000 Lt x 3 proc. = 300 Lt – neturinės žalos atlyginimą; 286 Lt (2 po 143 Lt) už neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir buto naudojimosi tvarkos nustatymo, viso 1780.95 Lt + 300 Lt +286 Lt = 2367 Lt sumokėto žyminio mokesčio).

Iš atsakovo V. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovė buvo sumokėjusi 500 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio dalies mokėjimo ji buvo atleista teismo nutartimi, o jos ieškinys tenkintas 85 procentais, tai iš atsakovo V. M. priteistini 1867,00 Lt , t.y. nesumokėtas žyminis mokestis valstybei.

Bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 27,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškinį patenkinus iš dalies, nepriteistina iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos neviršija 10 Lt (4,11 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“), o iš atsakovo valstybei priteistina 20,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.). iš viso iš atsakovo V. M. valstybei priteistina 1887,32 Lt (žyminis mokestis - 1867 Lt ir dokumentų siuntimo išlaidos – 20,32 Lt)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1990 m. birželio 23 d. Palangos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 79 tarp D. M. (iki santuokos pavardė Tuškaitė), gimusios 1969 m. liepos 22 d. ir V. M., gimusio 1968 m. liepos 30 d., dėl atsakovo V. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. M. palikti santuokinę pavardę – Meškienė, V. M., pavardę - Meškys.

Priteisti D. M. iš V. M. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti po santuokos nutraukimo D. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir V. M. a/k (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį santuokos metu įgyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti po santuokos nutraukimo V. M. asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju butu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:

16,40 kv. m.(plane pažymėtas indeksu 43-5) ir 12,54 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-4) kambarius;

V. M. a/k (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis patalpomis:

19,38 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-8) ir 9,03 kv. m. (plane pažymėtas indeksu 43-6) kambarius;

koridorių (plane pažymėtas indeksu 43-1), virtuvę (plane pažymėtas indeksu 43-7), vonios kambarį su vonia (plane pažymėtas indeksu 43-3) ir tualetą (plane pažymėtas indeksu 43-2).

Priteisti D. M. iš V. M. 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 145 Lt (šimtą keturiasdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų, viso D. M. iš V. M. priteisti 1845 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis Lt).

Priteisti iš V. M. 1887,32 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.