Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir E. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės Įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties, sutuoktuvių ir gimimo liudijimų, VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, testamentų registro išrašų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. B. (e. b. l. 5), o 2019 m. kovo 22 d. - mama I. B. (e. b. l. 6). J. B. ir I. B. nuo 1957 m. birželio 22 d. buvo susituokę (e. b. l. 7). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Nors butas buvo registruotas pareiškėjų motinos I. B. vardu, tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis (e. b. l. 14). Po savo sutuoktinio J. B. mirties I. B. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina testamentų registro išrašas (e. b. l. 15). Po I. B. mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjos V. P. ir E. M. (e. b. l. 16-17).

Pareiškėjos nurodė, kad po tėvo J. B. mirties jų motina I. B. iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno jiems su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius už butą, naudojosi vyro daiktais, baldais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu. Tai patvirtina ir byloje pateikti apmokėjimą už butui teikiamas paslaugas patvirtinantys įrodymai (e. b. l. 18-22).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, I. B. išreiškė savo valią priimti J. B. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. balandžio 23 d., mirties, jo sutuoktinė I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.