Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Tamošiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. Č. ieškinį atsakovui M. Č., išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo byloje neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, jokių prašymų byloje atsakovas neteikė.

Išvadą teikianti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės reikalavimams dėl nepilnametės dukters A. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo dydžio priteisimo pritaria.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametę dukrą A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Kreditorių šalys neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Sutuoktiniai tarpusavyje nebendrauja, nesutaria bendro gyvenimo klausimais, santuoka yra nutrūkusi, taikytis nenori. Atsakovas ilgą laiką gyvena užsienyje, dukrai moka 200 Eur išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta. Atsakovas atsiliepimo byloje neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas sprendžia, kad tai rodo atsakovo abejingumą dėl byloje sprendžiamų klausimų. Bylos duomenys, o būtent Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis patvirtina, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, ir tuo pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti savo sutuoktinę, būti lojaliu, remti ją moraliai ir materialiai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Minėtas atsakovo elgesys (smurtavimas sutuoktinės atžvilgiu) niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: gerbti savo sutuoktinę, būti lojaliu, remti ją moraliai ir materialiai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama pavardė „Č.“, o atsakovui paliekama pavardė „Č.“ (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovė prašo dukters išlaikymui priteisti po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės ir nustatyti gyvenamąją vietą su ja.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgtina į įstatymo nuostatas ir nepilnamečio vaiko interesus. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove jai priklausančiame vieno kambario bute. Ji išlaiko vaiką, suteikia jam gyvenamąjį būstą. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) jos pajamos yra apie 400 Eur darbo užmokestis, ji išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą iš ankstesnės santuokos. Atsakovas gera valia teikia apie 200 Eur išlaikymą savo dukrai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje. Byloje daugiau duomenų apie kitus jo išlaikytinius, turtinę padėtį nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, todėl daroma išvada, kad jis yra pajėgus teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikui.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, į ginčo šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, nepilnametės amžių ir poreikius, reikalavimas dėl 250 Eur išlaikymo dydžio, teismo vertinimu, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas, nustatydamas nurodyto dydžio išlaikymo prievolę atsakovui pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2016-09-01. Išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) (ieškinio pateikimo teisme dienos) (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismui nepateikta duomenų, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, todėl ji paskirtina vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas netrukdomai gali bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, todėl konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.53 straipsnis).

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms galima kreiptis pakartotinai į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Ieškovei byloje buvo teikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės pajamas –142,50 Eur žyminis mokestis, 4,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 131,64 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą (CPK 80, 85, 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl M. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. Č. palikti pavardę „Č.“, M. Č. – „Č.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (duomenys neskelbtini) mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia atskirai gali matytis ir bendrauti be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 50 ct) žyminį mokestį ir 4,10 Eur (keturis eurus 10 ct) pašto išlaidų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 131,64 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 64 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arvydas Jasonas