- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-383-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00033-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ukrainos Respublikos pilietis V. S. 2012 m. gruodžio 26, apie 18 val., vykdamas automobiliu Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) postą žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža. Atlikus muitinį tikrinimą, automobilio salone po sėdynėmis, kelioniniame krepšyje bei kartoninėje dėžėje buvo rasta 36,3 kg panaudotų automobilių katalizatorių – atliekų, kurių vertė 3977,03 Lt (30,59 MGL). Tuo V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 patvirtinto Atliekų vežimo tvarkos aprašo bei 2006 m. birželio 14 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ reikalavimus, tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., ir paskyrė jam penkių tūkstančių litų baudą su 36,3 kg automobilių panaudotų katalizatorių, kurių vertė 3977,03 Lt, konfiskavimu. Transporto priemonę Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2005 m., nutarė grąžinti savininkui V. S..
Šalies argumentai
Institucija skundu prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės – krovininio automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo ir šią transporto priemonę konfiskuoti.
Skunde nurodoma, kad teismo nutarimas dalyje dėl kontrabandos gabenimo priemonės – automobilio grąžinimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis aktualiai teismų praktikai. Pažeidėjas V. S. gabeno kontrabandą vietose, nepritaikytose kokių nors daiktų gabenimui, minėto automobilio saloną specialiai panaudojo kaip slėptuvę kontrabandinėms prekėms (36,3 kg automobilių katalizatorių laužui) paslėpti. Akivaizdu, kad tokiam kiekiui kontrabandos gabenti ir slėpti buvo reikalinga minėta gabenimo priemonė, kadangi gabenimas be jos, šiuo atveju, nebūtų įmanomas. Remiantis teismų praktika (LVAT nutartys administracinės bylose Nr. N62-93/2009, N575-215/2009, N502-34/2010; VAT nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-498-648/2012, ATP-541-195/2012), transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Tokia transporto priemonė laikytina administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu. Nagrinėjamu atveju V. S. per Lietuvos Respublikos sieną gabeno didelį kiekį katalizatorių laužo – 36,3 kg (3977,03 Lt vertės). Gabendamas katalizatorių laužą jis sąmoningai naudojosi automobiliu siekdamas jį paslėpti nuo muitinės kontrolės bei išvengti privalomų mokesčių sumokėjimo. Tai reiškia, kad pažeidėjas ruošėsi šiam pažeidimui, įdėjo lėšų įsigydamas minėtas prekes bei daug pastangų suslėpdamas jas transporto priemonėje, automobilį Renault Trafic panaudojo tiesiogiai kontrabandos dalykui gabenti. Todėl tai, kad automobilyje nebuvo įrengta specialių slėptuvių, negalėjo būti vertinama kaip viena iš aplinkybių, įtakojusiu pirmosios instancijos teismo sprendimą gražinti automobili Renault Trafic, kadangi kontrabandos dalyko gabenimas be minėtos transporto priemonės nebūtų įmanomas. V. S. padarytas administracinės teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymas numato griežtas nuobaudas. Kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t.y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos gabenimo įrankis, konfiskavimas.
V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu V. S. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d., kurioje įtvirtinta nuostata, jog prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Ginčo dėl pažeidimo, už kurį nubaustas V. S., nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. S. kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, tai yra Institucijos skunde iš esmės nesutinkama tik su ta Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimo dalimi, kurioje nuspręsta nekonfiskuoti pažeidėjo automobilio. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog konfiskavimas pagal ATPK 210 str. 1 d. sankciją nėra privalomas. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kontrabandos bylose Nr. N12-334/2005, Nr. N62-421/2006, Nr. N756-113/2010, Nr. N662–1547/2010 taip pat nekonfiskavo transporto priemonės, kadangi nenustatė specialių slėptuvių įrengimo fakto, transporto priemonės kaip tiesioginio kontrabandos daiktų gabenimo įrankio fakto. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. Teismų praktikos, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kontrabandos, apžvalgoje Nr. 43, konstatuota, kad tam, jog automobilis būtų pripažintas kontrabandos nusikaltimo padarymo priemone, nepakanka vien to, kad asmuo kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kartu gabeno kontrabandos dalyką, reikia nustatyti, kad be automobilio nusikaltimo negalima būtų padaryti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos sieną 36,3 kg panaudotų automobilių katalizatorių – atliekų, laikydamas jas kelioniniame krepšyje bei kartoninėje dėžėje automobilio salone po sėdynėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytame automobilyje Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengta ar specialiai pritaikyta kokių nors kontrabandai skirtų slėptuvių. Kontrabandos daiktų padėjimo salone po sėdynėmis nėra jokio pagrindo pripažinti paslėpimu, kuris ženkliai apsunkintų jų aptikimą. Taip pat suprantama, kad automobiliu gabenti bet kokius daiktus yra patogiau ir lengviau, tačiau nurodytų kontrabandos daiktų svoris ir tūris nėra toks didelis, kad be atskiro automobilio nebūtų įmanoma jį gabenti per valstybės sieną. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima neabejotinai konstatuoti, kad transporto priemonė buvo tiesioginis kontrabandos dalyko gabenimo įrankis bei, kad konfiskavimu bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti tikslai. Todėl Institucijos apeliacinio skundo argumentas, kad nutarimas prieštarauja aktualiai teismų praktikai yra visiškai nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjo automobilio Renault Trafic vertė 26000 Lt (b. l. 3). Įvertinus V. S. paskirtos baudos dydį (5000 Lt), konfiskuoto kontrabandos dalyko vertę (3977,03 Lt) ir kitas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju dar ir automobilio konfiskavimas nebūtų proporcinga nuobauda už jo padarytą pažeidimą. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai argumentavo savo sprendimą dėl automobilio nekonfiskavimo, paskirta nuobauda ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.