Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. K., trečiajam asmeniui A. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovo atstovas nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kuomet buvo atsakovei laikinai apribota motinos valdžia T. K. atžvilgiu, situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, vaikas nuo 2017 m. gyvena su savo nuolatiniu globėju, tuo tarpu vaiko motina ryšio nei su globėju, nei su vaiku nepalaiko, vaikui išlaikymo neteikia. Tokios aplinkybės įrodo, kad motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko ugdymo, rūpinimosi juo ir t. t., todėl yra visi pagrindai neterminuotai K. K. apriboti motinos valdžią sūnaus T. K. atžvilgiu. Kiti atsakovės sūnūs – A. ir A. K. gyvena kartu su mama, tačiau jiems yra teikiamos socialinės paslaugos ir šeimoje kyla problemų dėl vaikų auklėjimo ir pan..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovei K. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) d. gimė sūnus T. K. (b. l. 4). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko T. K. atžvilgiu. Vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas trečiasis asmuo A. A. (b. l. 7-11). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog vaiko tėvas A. K. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2018 m. lapkričio 13 d. rašte nurodyta, jog K. K. nededa pastangų, jog sūnus T. K. grįžtų į šeimą: nebendrauja, nesistengia su vaiku išlaikyti emocinį ryšį, neteikia išlaikymo, socialiniai darbuotojai mano, kad būtų tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuotos motinos valdžios paribojimo nepilnamečio sūnaus bei nuolatinės globos paskyrimo (b. l. 12-13). 2018 m. lapkričio 19 d. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte nurodyta jog T. K. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokosi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.. Mokinys gyvena su E. ir A. A., pastarieji lankosi mokykloje, dalyvauja tėvų susirinkimuose, domisi T. ugdymo pasiekimais. T. K. mokyklą lanko gerai, į pamokas atvyksta laiku, turi visas reikalingas ugdymosi priemones, mokinio apranga tvarkinga, švari, atitinkanti sezoną. K. K. mokykloje nesilanko, tėvų susirinkimuose nedalyvauja, vaiko ugdymu nesidomi (b. l. 14).

9. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei K. K. laikinai apribota motinos valdžia vaiko T. K. atžvilgiu, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku T. K. ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

11. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

12. Aplinkybės, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad sūnui išlaikymo neteikia bei sutiko, kad jai sūnaus atžvilgiu motinos valdžia būtų apribota neterminuotai. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovė nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, savo noru neteikia priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, neprisideda finansiškai prie vaiko T. K. išlaikymo. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovė nori auginti sūnų pati ir kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko T. K. atžvilgiu.

13. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaiku, abejingumu vaikui) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (pats vaikas nenori bendrauti su motina, o motina taip pat nerodo jokių pastangų siekdama palaikyti ryšį su vaiku) ir, kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

14. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės K. K. motinos valdžią vaiko T. K. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

16. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,69 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, ir 8,69 Eur (aštuonis eurus 69 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.