Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-28 · Administracinė byla Nr. eI2-1410-811/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-01-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
eI2-1410-811/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01022-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-1410-811/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01022-2024-6 Procesinio sprendimo kategorija 33; 41; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. P. Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. PP-3 „Dėl mažosios bendrijos „EMI group“ (buvusi UAB „Emilektra“) padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – Sprendimas) ir neskirti pareiškėjui piniginės baudos arba skirti minimalią piniginę baudą.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniu, ir pažymi, jog kiekvienas institucijos priimamas individualus administracinis aktas turi atitikti VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, administracines bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) pareiga yra tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais.

Pripažįsta, jog mažoji bendrija „EMI group“ (iki 2022 m. gruodžio 28 d. buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Emilektra“) (toliau – Įmonė) pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Pažymi, jog skundu nėra ginčijamas Įmonės PPTFPĮ pažeidimų padarymo faktas bei kvalifikavimas. Skunde keliamas tik poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nesutinkant su paskirtos poveikio priemonės – piniginės baudos – dydžiu.

Sutinka, jog Tarnyba PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 14 d. išvadoje Nr. 4-1161 “Dėl mažosios bendrijos “Emi group” (iki 2022-12-28 buvusios UAB “Emilektra” veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – Išvada) tinkamai nustatė bazinį baudos dydį. Vadovaujantis PPTFPĮ 40 straipsnio 2 dalimi, už nustatytus PPTFPĮ pažeidimus buvusiam Įmonės dalyviui (Įmonės nariui ir vieninteliam akcininkui) ir valdymo organo nariui, buvusiam vienasmeniam valdymo organui – Įmonės vadovui, t. y. pareiškėjui, taikytina nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur bauda, kadangi dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti, todėl bazinis baudos dydis (baudos vidurkis) – 551 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujasi Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Baudų, skiriamų už PPTFPĮ pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas) 5.2. papunkčiu ir nurodo, kad Įmonė savo noru ėmėsi veiksmų taisyti padėtį Įmonėje ir užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms – Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui (toliau – AGPRĮ), draudžiančiam iš klientų priimti grynuosius pinigus, jeigu grynųjų pinigų suma yra 5 000 Eur. Nuo tos dienos juridinis asmuo atsiskaitymams iš klientų nepriima grynųjų pinigų, jeigu suma būna lygi 5 000 Eur ar didesnė. Klientai, kurie nori atsiskaityti grynaisiais tokia suma, yra siunčiami į banką, jiems nurodoma daryti bankinius pavedimus. Be to, 2023 m. Įmonėje nebuvo atlikti sandoriai, kada klientai už įsigyjamas transporto priemones atsiskaitė grynaisiais pinigais didesne nei 10 000 Eur suma, todėl Komisija pagrįstai laikė, kad taip organizuojant Įmonės veiklą buvo užkirstas kelias pažeidimų tęstinumui ir neigiamoms pažeidimų pasekmėms atsirasti. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Komisija, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, pagrįstai iš bazinio baudos dydžio atėmė maksimalią 70% bazinio baudos dydžio sumą (551 000-385 700) ir pagrįstai gavo 165 300 Eur taikytiną baudos dydį.

Vadovaujasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 5.3. papunkčiu ir nesutinka su Komisijos nuomone, kad nustatyti pažeidimai yra sunkūs, taip pat nesutinka su Komisijos vertinimu, jog įvertinus konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę balais pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytus kriterijus, gautas balas yra 14. Pareiškėjo nuomone, nustatytais pažeidimais (klientų fizinių ir juridinių asmenų tapatybės nustatymo, kliento pažinimo srityje; informacijos saugojimo, informacijos pateikimo Tarnybai srityje; bendradarbiavimo su Tarnyba, mokymų PP/TF srityje; pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srities vidaus kontrolės procedūros srityje) buvo pažeisti ne esminiai, o formalūs PPTFPĮ reikalavimai, pažeidimai iš esmės yra mažareikšmiai - jais nebuvo padaryta žala, pažeidimai padaryti dėl neapdairumo, t. y. nėra tyčios. Pažeidimų sunkumo ir trukmės vertinimo kriterijų lentelėje (toliau – Lentelė) už pažeistus formalius PPTFPĮ reikalavimus yra nustatytas 1 balas. Kadangi pažeidimas nesudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, nes nenustatytas nei vienas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, teroristinės veiklos finansavimo ar rėmimo atvejis, todėl vadovaujantis Lentelėje nustatytais kriterijais skirtinas 1 balas. Nustatyto pažeidimo mastas Įmonėje (klientų skaičius, vykdomų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius) yra vidutinis, todėl, vadovaujantis Lentelėje nustatytais kriterijais, skirtini 2 balai. Įvertinant tai, kad nenustatyta, jog Įmonės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, skirtinas 1 balas. Komisijos nustatyti pažeidimai truko daugiau nei vienerius metus, todėl skirtini 5 balai. Įvertinus visus Lentelėje numatytus kriterijus gautas bendras balų skaičius yra 10. Tuo atveju, kai bendras rezultatas pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo priede nustatytus kriterijus įvertinamas nuo 9 iki 11 balų, pažeidimas laikomas apysunkiu. Vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 16.1.3. papunkčiu už apysunkį pažeidimą – pridedama nuo 20 iki 40% bazinio baudos dydžio suma, todėl, atlikus skaičiavimus ir pridėjus 20% bazinio baudos dydžio sumą (110 200), gaunamas 275 500 Eur (165 300+110 200) taikytinas baudos dydis.

Vadovaujasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 5.4. papunkčiu ir nurodo, kad šiuo atveju dėl pažeidimų nei Įmonė, nei pareiškėjas negavo jokių pajamų ar kitokios turtinės naudos, nepadarė nuostolių ar žalos.

Pažymi, jog asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, t. y. pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios - pažeidimai padaryti dėl neatsargumo (neapdairumo). Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenorėjo piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimus, juos ignoruoti bei nepaisyti nustatytų teisės normų, Įmonė inkriminuotus teisės pažeidimus padarė dėl neatidumo - nežinojo teisės aktų reikalavimų.

Nurodo, kad būtina įvertinti ir asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą. Šiuo atveju Komisija vertino Įmonės finansinį pajėgumą, tačiau privalėjo vertinti ir pareiškėjo, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą. Paaiškina, kad jo turtinė bei finansinė padėtis šiuo metu sudėtinga – teigia neturintis jokio nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto, nedirba – nurodė, kad šias aplinkybes patvirtinantys duomenys bus pateikti iki teismo posėdžio pradžios. Teigia, jog yra susituokęs su I. P., šeima augina du vaikus: I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė I. P. taip pat šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Nurodo, kad vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos yra iš mažosios bendrijos „Steel consulting“, kurios narys jis yra, tačiau įmonės gaunamos pajamos yra itin nedidelės. Mano, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjo finansinė bei turtinė padėtis yra sudėtinga, paskirta bauda yra ypatingai didelė ir pareiškėjas neturi galimybės jos sumokėti.

Pažymi, jog Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, teigia bendradarbiavęs su Tarnyba atliekant patikrinimą, pateikęs visus reikalaujamus dokumentus, teikęs paaiškinimus ir kt.

Nurodo, kad Įmonės ūkinė-komercinė veikla pasibaigusi, ji yra likviduota, todėl nenumatomas joks poveikis rinkos stabilumui ir patikimumui.

Vadovaujasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu ir nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nustatytos vien subjekto padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis, gautas atlikus Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 6–16 punktuose numatytus skaičiavimus, mažintinas 40% bazinio baudos dydžio suma. Todėl iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio atėmus 40% bazinio baudos dydžio sumą (275 500-220 400), gaunamas 55 100 Eur taikytinas baudos dydis.

Vadovaujasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 5.5. papunkčiu ir pažymi, kad pripažino visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes, Komisija Išvadoje konstatavo, kad iš pareiškėjo veiksmų matyti, jog pažeidimo pripažinimas yra nuoširdus. Taip pat Komisija Išvadoje pažymėjo, jog tokiu atveju iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio gali būti atimama maksimali 20% bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjas sutinka su minėtu Komisijos Išvados argumentu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei iš atlikus skaičiavimus, iš gauto baudos dydžio atėmus tik 10% bazinio baudos dydžio sumos (55 100-55 100), gaunamas 0 Eur taikytinas baudos dydis.

Papildomai vadovaujasi PPTFPĮ 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) bei LVAT praktika ir teigia, kad Tarnyba pažeidė teisės aktų reikalavimus, akto turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad poveikio priemonė – bauda, pareiškėjui buvo paskirta už šiurkščius ir sistemingus pažeidimus. Parenkant baudos dydį, pareiškėjo naudai buvo įvertintos visos pažeidimo padarymo aplinkybės ir maksimaliai sumažinta skirtina bauda.

Vadovaujasi PPTFPĮ 37 straipsnio 2-5 dalimis, 40 straipsnio 2 dalimi bei Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu ir nurodo, kad Tarnyba įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Įmonės veikla buvo organizuojama pagal 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį AGPRĮ. Tarnyba, laikydama, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, sumažino baudą 70% bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba įvertino pareiškėjo veiksmus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios lengvinančios aplinkybės atsiradimas yra atsitiktinio pobūdžio. Jos atsiradimą lėmė ne pareiškėjo sąmoningas noras nutraukti Įmonės daromus PPTFPĮ pažeidimus ir užkirsti kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, o 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs AGPRĮ. Visgi Komisija lengvinančias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir šiuo baudos apskaičiavimo etapu baudą sumažino maksimaliu Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punkte nurodytu dydžiu.

Mano, kad, vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, Komisija atsižvelgia į tai, kad Įmonė pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius PPTFPĮ reikalavimus, pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nes Įmonės klientų tapatybės nebuvo tinkamai nustatytos ir patikrintos, taip pat nebuvo įgyvendinamos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Pažeidimo mastas (Įmonės dydis, klientų skaičius, vykdomų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius) yra vidutinis, patikrinimo laikotarpiu Įmonė turėjo 93 klientus, kurie atsiskaitė grynaisiais pinigais, kurių suma buvo lygi arba viršijo 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, iš jų 85 atvejais tinkamai nenustatinėjo ir netikrino klientų tapatybės. Nenustatyta, kad Įmonės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Dauguma PPTFPĮ reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios, PPTFPĮ pažeidimai truko daugiau nei vienus metus. Tarnyba, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.4 papunkčiu, nurodė, kad nustatyti pažeidimai yra sunkūs. Įvertinus konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę balais pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytus kriterijus, buvo gautas balas – 14. Vadovaujantis 16.1.4 papunkčiu, už sunkų pažeidimą pridedama nuo 20 iki 40% bazinio baudos dydžio suma, todėl prie taikytinos baudos buvo pridėta 33% bazinio baudos dydžio suma.

Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formaliais ar mažareikšmiais, kadangi dalis skunde paminėtų pažeidimų grupių yra laikomi šiurkščiais PPTFPĮ pažeidimais. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad buvo padaryti šiurkštūs PPTFPĮ pažeidimai (PPTFPĮ 34 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktai), taip pat šie pažeidimai buvo daromi sistemiškai (PPTFPĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Formaliais laikytina tik maža dalis nustatytų pažeidimų, tokių kaip skunde vardijami pažeidimai, susiję su informacijos teikimu Tarnybai, bendradarbiavimu su Tarnyba, ir mokymais PPTF srityje. Todėl Tarnyba, vertindama pažeistas PPTFPĮ nuostatas, pritaikė tinkamą vertinimo kriterijų, nurodydama, kad buvo pažeisti esminiai PPTFPĮ reikalavimai.

Mano, kad šiuo atveju skunde daroma nepagrįsta išvada ir susiejami du skirtingi vertinimo kriterijai, t. y. pažeidimo pobūdis ir pažeidimo padariniai, nors pirmasis kriterijus yra formalus ir jo konstatavimui nėra būtina nustatyti padarinius. Nagrinėjamu atveju Tarnyba tinkamai nustatė, kad pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nes Įmonės klientų tapatybės nebuvo tinkamai nustatytos ir patikrintos, taip pat nebuvo įgyvendinamos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Akivaizdu, kad Įmonės klientai galėjo pasinaudoti Įmonės veikloje esančiomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių spragomis, tačiau tokių atvejų nebuvo nustatyta, ir tai buvo įvertinta vertinant pažeidimo padarinius, o ne pobūdį. Todėl Tarnyba, vertindama pažeistas PPTFPĮ nuostatas, pritaikė tinkamą vertinimo kriterijų, nurodydama, kad buvo pažeisti esminiai PPTFPĮ reikalavimai.

Apibendrina, kad trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu Komisija tinkamai įvertino Baudų apskaičiavimo apraše esančius pažeidimo sunkumo ir trukmės vertinimo kriterijus ir nurodė, kad surinktas balas – 14, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.4 papunkčiu, pripažino, kad nustatyti pažeidimai yra sunkūs. Vadovaujantis 16.1.4 papunkčiu, už sunkų pažeidimą pridedama nuo 20 iki 40% bazinio baudos dydžio suma, todėl prie taikytinos baudos buvo pridėta 33% bazinio baudos dydžio suma. Ši 33% bazinio baudos dydžio suma taip pat buvo parinkta objektyviai, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Baudų apskaičiavimo aprašo 15.4 papunkčiu, sunkiu pažeidimu pripažįstama, kai bendras rezultatas pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo priede nustatytus kriterijus įvertintas nuo 12 iki 15 balų. To paties Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 16.1.4 papunktyje nurodyta, kad už sunkų pažeidimą pridedama nuo 20 iki 40% bazinio baudos dydžio suma, o tai reiškia, kad pažeidimo sunkumą įvertinus 12 balų, turi būti pridedama minimali 20% bazinio baudos dydžio suma, o pažeidimą įvertinus 15 balų, turi būti pridedama maksimali 40% bazinio baudos dydžio suma. Taigi Tarnyba tinkamai įvertino pažeidimo sunkumą ir teisingai padidino baudą 33% bazinio baudos dydžio suma.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju dėl pažeidimų Įmonės ar pareiškėjo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš pažeidimo gautų pajamų ar kitokios turtinės naudos nustatymas galėtų tik pabloginti pareiškėjo padėtį. Vadovaujantis PPTFPĮ 40 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai PPTFPĮ įpareigotasis subjektas iš pažeidimo gavo naudą, jam taikytinos platesnės skirtinos baudos ribos, t. y. baudos maksimumas siektų sumą, du kartus didesnę už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 Eur.

Teigia, kad, vertindama Įmonės ir pareiškėjo kaltę, Tarnyba pažymėjo, jog Įmonė galėjo vykdyti veiklą tik užtikrinusi, kad bus tinkamai įgyvendinti PPTFPĮ reikalavimai. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta, jog pažeidimai padaryti tyčia. Tarnyba, vertindama Įmonės finansinį pajėgumą, atsižvelgė, į tai, kad 2022 m. bendrosios Įmonės metinės pajamos buvo 9 037 300 Eur, paskirstytinas Įmonės grynasis pelnas – 124 490 Eur. Įmonės kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, kad bankrutuojanti Įmonė turėjo vienintelį kreditorių – pareiškėją, kuriam skola sudarė 7 975 Eur. Tarnyba atsižvelgė ir į tai, kad juridinis asmuo pasibaigė 2023 m. gruodžio 6 d. dėl bankroto, taip pat į tai, kad poveikio priemonė taikoma kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui – fiziniam asmeniui, todėl baudos dydį mažino 30% bazinio baudos dydžio suma.

Nurodo, kad Komisija, vertindama Įmonės ar pareiškėjo padarytus ankstesnius pažeidimus ir Įmonei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba, jai atliekant patikrinimą, todėl baudos dydį sumažino 10% bazinio baudos dydžio suma. Vadovaujasi PPTFPĮ 7 straipsnio 2 punktu, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir teigia, kad pareiškėjo bendradarbiavimas su Tarnyba yra laikytinas PPTFPĮ nustatytų pareigų vykdymu, todėl neturi būti pervertinamas.

Pažymi, kad, vertindama Įmonės nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui, atsižvelgė į tai, kad Įmonė pasibaigė, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, taigi taikytina bauda nebuvo mažinama ar didinama.

Mano, kad būtent aplinkybė, jog poveikio priemonė taikoma fiziniam, o ne juridiniam asmeniui, ir jos reikšmingumas buvo maksimaliai įvertinta šiuo baudos apskaičiavimo etapu. Pažymi, kad ketvirtuoju etapu apskaičiuojant taikytiną baudos dydį, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40% bazinio baudos dydžio suma. Taigi Tarnyba, neperžengdama nustatytų ribų, tinkamai įvertino PPTFPĮ 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą ir šiuo ketvirtuoju etapu maksimaliai sumažino taikytinos baudos dydį.

Nurodo, kad vertindama kitas svarbias aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pripažino visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes, iš pareiškėjo veiksmų buvo matyti, kad pažeidimo pripažinimas yra nuoširdus. Tarnyba laikė šias aplinkybes pareiškėjo padėtį gerinančiomis aplinkybėmis, todėl penktajame etape baudos dydį mažino maksimalia 20% bazinio baudos dydžio suma.

Mano, kad PPTFPĮ 38 straipsnio nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes, priešingai nei nurodo pareiškėjas, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Vadovaujasi VAĮ 3 straipsnio 3 punktu, KT bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir teigia, kad pareiškėjui skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2023 m. birželio 27 d. raštu Nr. 25-9408 „Dėl pranešimo apie patikrinimą“ informavo pareiškėją, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. bus atliktas Įmonės patikrinimas siekiant nustatyti, ar Įmonė tinkamai įvykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas 2023 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad minėtą raštą gavo.

Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2023 m. rugpjūčio 1 d. pavedimu Nr. 4-6228 „Atlikti planinį MB „Emi Group“ (iki 2022-12-28 UAB „Emilektra“) patikrinimą“ pavedė Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. A. ir pinigų plovimo prevencijos teisės specialistui E. L. atlikti Įmonės patikrinimą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. Minėti asmenys 2023 m. rugpjūčio 1 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 4-6228-A. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 1 d. parašu patvirtino, kad buvo susipažindintas su pavedimu ir patikrinimo aktu.

Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. A. 2023 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-6758 „Dėl MB „Emi Group“ (iki 2022-12-28 UAB „Emilektra“) patikrinimo“ nustatė, kad Įmonė nuo 2017 m. iki patikrinimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d., vykdė PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalies 6 punkte nurodytą ūkinę-komercinę veiklą, pardavinėjo naudotus (ir daužtus po autoįvykių) lengvuosius automobilius, žemės ūkio techniką, vandens transportą, motociklus, atsiskaitymams iš klientų priimdama grynuosius pinigus, kurių suma buvo lygi arba viršijo 10 000 Eur. Buvo padaryta išvadą, kad Įmonė nesilaikė PPTFPĮ 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1-1604 „Dėl MB „Emi Group“ (iki 2022-12-28 UAB „Emilektra“) patikrinimo medžiagos pateikimo“ Komisijos pirmininkui A. V. išsiuntė surinktą medžiagą tolesniam nagrinėjimui. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 25-12621 „Dėl informacijos apie patikrinimo išvadas siuntimo ir paaiškinimo dėl jų pateikimo“ informavo Įmonę, kad ji turi pateikti Tarnybai paaiškinimus dėl nustatytų PPTFPĮ pažeidimų ir atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. 0-14597 Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė pripažįstantis nustatytus pažeidimus, tačiau mano, kad jie nesukėlė jokių sunkių padarinių nei valstybei, nei kitiems asmenims; visi privalomi mokesčiai yra sumokėti, jokia finansinė žala nėra padaryta; anksčiau jokių panašių poveikio priemonių jam nebuvo taikyta; visada bendradarbiavo su Tarnyba, jai pateikė visus prašomus ir turimus dokumentus; gailėjasi dėl nustatytų pažeidimų, kurie buvo padaryti ne tyčia, o dėl teisinių žinių stokos. Pažeidimus nulėmė ir Įmonės vykdytos veiklos specifika, t. y. vykdyta naudotų transportų priemonių prekyba gabenant transporto priemones iš JAV ir jas parduodant klientams iš kitų šalių, kurių dauguma buvo ne nuolatiniai, ir kurie nenorėdavo pildyti anketų, siekiant pažinti klientą. Todėl mano, kad padaryti pažeidimai esminės žalos įstatymų saugomiems interesams nepadarė ir yra mažareikšmiai. Taip pat nurodė, kad jog dėl sudėtingos situacijos rinkoje Įmonėje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, visi dokumentai yra perduoti nemokumo administratoriui UAB „Valeksa“, todėl jokių papildomų dokumentų pateikti neturi galimybės, bei pažymėjo, kad Įmonės patikrinimo metu Tarnybai pateikė visus prašomus dokumentus. Taip pat pareiškėjas prašė netaikyti PPTFPĮ nustatytų poveikio priemonių.

Tarnyba 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. 25-876 „Dėl pranešimo apie posėdį“ pranešė pareiškėjui, kad Tarnyboje 2024 m. vasario 1 d. vyks Komisijos posėdis dėl galimo Įmonės PPTFPĮ pažeidimo ir poveikio priemonės (priemonių) taikymo bei kad pareiškėjas turi teisę dalyvauti posėdyje. Pareiškėjas 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. 0-1300 pranešė Tarnybai, kad posėdyje nedalyvaus bei pakartojo paaiškinimus dėl pažeidimų, išdėstytus 2023 m. spalio 6 d. rašte Nr. 0-14597. Tarnyboje posėdis įvyko 2024 m. vasario 1 d., į kurį pareiškėjas neatvyko.

Komisija 2024 m. vasario 14 d. Išvadoje, be kita ko, nustatė, kad Įmonė pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus bei siūlė už šiuos pažeidimus skirti pareiškėjui 16 530 Eur piniginę baudą.

Tarnybos direktorius 2024 m. vasario 19 d. ginčijamu Sprendimu Įmonės buvusiam dalyviui ir valdymo organo nariui - pareiškėjui paskyrė 16 530 Eur piniginę baudą už Įmonės padarytus PPTFPĮ 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimus.

Ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui paskirta 16 530 Eur piniginė bauda, nes pareiškėjas aiškiai nurodė neginčijantis nustatytų Įmonės PPTFPĮ pažeidimų. Be to, pareiškėjas sutinka ir su baziniu baudos dydžiu.

PPTFPĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma: 1) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas; 2) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas; 3) informacijos saugojimo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnyje, nesilaikymas; 4) jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas neturi nustatęs šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų vidaus kontrolės procedūrų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte atitinkamai yra nustatyta, kad sistemingu šio įstatymo pažeidimu laikoma, kai tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes: a) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 9– 15 straipsniuose; b) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnyje; c) informacijos saugojimo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 19 straipsnyje; d) vidaus kontrolės procedūrų reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 29 straipsnyje.

Pagal PPTFPĮ 37 straipsnio 2 dalį priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą. Atitinkamai šio straipsnio 5 dalyje teigiama, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų.

PPTFPĮ 38 straipsnyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

PPTFPĮ 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 26 d.) nustatyta, kad priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 Eur), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 Eur arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).

Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai iš eilės nuo pirmojo iki penktojo etapo Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo II skyriuje nustatyta tvarka: 5.1 pirmuoju etapu, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo II skyriaus pirmuoju skirsniu, nustatomas bazinis baudos dydis; 5.2 antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindo, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo II skyriaus antruoju skirsniu, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, 5.3 trečiuoju etapu pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindo, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo II skyriaus trečiuoju skirsniu, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą (pažeidimo pobūdis, mastas ir padariniai), trukmę; 5.4 ketvirtuoju etapu pirmajame, antrajame ir trečiajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindo, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo II skyriaus ketvirtuoju skirsniu, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytas subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes; 5.5 penktuoju etapu pirmajame, antrajame, trečiajame ir ketvirtajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindo, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo II skyriaus penktuoju skirsniu, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į kitas reikšmingas, tačiau ankstesniuose etapuose nenustatytas ir nevertintas aplinkybes.

Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių kiekį ir jų reikšmingumą, iš bazinio baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 70% bazinio baudos dydžio suma. Atitinkamai šio aprašo 19 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, iš baudos dydžio, gauto atlikus Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 6–16 punktuose numatytus skaičiavimus, atimama arba prie jo pridedama iki 40% bazinio baudos dydžio suma.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nustatytais PPTFPĮ pažeidimais (klientų fizinių ir juridinių asmenų tapatybės nustatymo, kliento pažinimo srityje; informacijos saugojimo, informacijos pateikimo Tarnybai srityje; bendradarbiavimo su Tarnyba, mokymų PP/TF srityje; pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srities vidaus kontrolės procedūros srityje) buvo pažeisti ne esminiai, o formalūs PPTFPĮ reikalavimai, kadangi pažeidimai iš esmės yra mažareikšmiai, t. y. jais nebuvo padaryta niekam jokios žalos, pažeidimai padaryti dėl neapdairumo, t. y. nėra tyčios. Pažymėtina tai, kad Komisijos Išvadoje nustatyta, kad Įmonė pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Atitinkamai pagal PPTFPĮ 34 straipsnio 1 dalį PPTFPĮ 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių bei 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimai, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra šiurkštūs, todėl negali būti laikomi mažareikšmiais ir/ar formaliais. Taigi PPTFTĮ pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių sieja su tuo, kokios srities reguliavimas buvo pažeistas (pavyzdžiui, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas), t. y. pagal kurį PPTFPĮ straipsnį (jo dalį) kvalifikuojamas pažeidimas (LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-442/2024, kur paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-201-552/2024). Be to, Komisija Išvadoje pažymėjo, kad Įmonės PPTFPĮ pažeidimai yra sistemingi, pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nes Įmonėje klientų tapatybės nebuvo tinkamai nustatytos ir patikrintos, taip pat nebuvo įgyvendinamos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Komisija taip pat Išvadoje įvertino, kad Įmonė užkirto kelią pažeidimų tęstinumui ir neigiamoms pažeidimų pasekmėms atsirasti, todėl vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, iš bazinio baudos dydžio atėmė maksimalią 70% bazinio baudos dydžio sumą (551 000-385 700) ir gavo 165 300 Eur taikytiną baudos dydį. Pastebėtina, kad LVAT 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-201-552/2024, aiškindamas PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad „<...> tai, kad neatsirado realios neigiamos pasekmės, nėra pagrindu visiškai netaikyti poveikio priemonių“. Komisija Išvadoje taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta, jog pažeidimai padaryti tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už PPTFPĮ pažeidimus kyla tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui, todėl Tarnyba neturėjo pareigos mažinti baudos dėl to, kad pažeidimas padarytas nesant tyčios (LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-442/2024, kur paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas). Taigi aptarti Įmonės pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais ir/ar formaliais pagal aptartą LVAT praktiką, o aplinkybė, kad nebuvo tyčios, nėra pagrindas netaikyti baudos arba ją sumažinti, todėl šie pareiškėjo argumentai irgi atmestini kaip nepagrįsti.

Komisija įvertino aplinkybę, kad Įmonė užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, todėl maksimaliai sumažino pareiškėjui taikytiną baudą, t. y. iš bazinio baudos dydžio atėmė maksimalią 70% bazinio baudos dydžio sumą. Tačiau aplinkybė, kad Įmonės pažeidimais niekam nebuvo padaryta žala negali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo baudos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl pažeidimų nei Įmonė, nei jis pats negavo pajamų ar kitokios turtinės naudos, nepadarė nuostolių ar žalos. Pažymėtina tai, kad Komisijos Išvadoje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju dėl Įmonės pažeidimų ar pareiškėjo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti. Taigi pareiškėjas negali įrodyti, kad nei Įmonė, nei jis pats jokių pajamų ar kitokios turtinės naudos negavo, todėl šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo manymu, Komisija turėjo įvertinti jo finansinę padėtį ir galimybę sumokėti paskirtą baudą.

Pareiškėjas Tarnybai nenurodė argumentų apie jo turtinę padėtį - 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. 0-1300 pranešė, kad 2024 m. vasario 1 d. vyksiančiame Komisijos posėdyje dėl galimo Įmonės PPTFPĮ pažeidimo ir poveikio priemonės (priemonių) taikymo nedalyvaus, palaikė anksčiau Tarnybai teiktus argumentus dėl Įmonės PPTFPĮ pažeidimų ir nenurodė jokių argumentų, susijusių su savo šeimos sunkia finansine padėtimi. Iš pareiškėjo į bylą pateikto Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2022 m. sausio 1 d. – 2024 m. kovo 15 d. MB Steel consulting sąskaitos išrašo, santuokos bei vaikų gimimo liudijimų nėra galimybės susidaryti, kokia yra pareiškėjo turtinė padėtis. Nors pareiškėjas skunde nurodė dokumentus, patvirtinančius sunkią finansinę situaciją pateiksiantis iki teismo posėdžio pradžios, tačiau iki teismo posėdžio pradžios, t. y. iki 2025 m. sausio 21 d. 9.00 val. jokių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su sunkia jo finansine padėtimi, laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde pažymi, jog Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir kad bendradarbiavo su Tarnyba jai atliekant patikrinimą, pateikė visus reikalaujamus dokumentus, teikė paaiškinimus ir kt. Pastebėtina tai, kad Komisija Išvadoje įvertino šias aplinkybes, todėl iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio atėmė 10% bazinio baudos dydžio suma (181 830-55 100). Taigi Komisija įvertino šias aplinkybes ir sumažino apskaičiuotos baudos dydį, todėl nėra pagrindo dar kartą ją mažinti ar iš viso šiuo pagrindu netaikyti pareiškėjui baudos.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad Įmonės ūkinė-komercinė veikla pasibaigė, ji yra likviduota, todėl nenumatomas joks poveikis rinkos stabilumui ir patikimumui. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmių rinkos stabilumui ir patikimumui, nebuvo ir pagrindo nei didinti baudos, nei mažinti (LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-442/2024). Taigi aplinkybė, kad Įmonės ūkinė-komercinė veikla pasibaigė, ji yra likviduota, todėl nenumatomas joks poveikis rinkos stabilumui ir patikimumui, nėra pagrindas mažinti baudą arba išvis jos netaikyti.

Iš Išvados turinio matyti, kad, nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į šias aplinkybes: 1) atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pvz., Įmonė savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms ir ėmėsi veiksmų taisyti padėtį); 2) nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius ir trukmę); 3) į tai, kad pažeidimai nebuvo padaryti tyčia; 4) į Įmonės 2022 m. bendrąsias metines pajamas; 5) į tai, kad Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus; 6) į tai, kad Įmonė bendradarbiavo su Tarnyba atliekant patikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnybos Sprendime nurodytos, nustatytos ir ištirtos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai ir visi pareiškėjo pateikti dokumentai, Sprendimo dalis, susijusi su baudos skyrimu, išsami ir aiškiai motyvuota, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVioleta Petkevičienė