- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eA-201-552/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01799-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,ABC Projektai“
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,ABC Projektai“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Bruc Bond“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ABC Projektai“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ABC Projektai“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 03-50 ,,Dėl Bruc Bond, uždarajai akcinei bendrovei, išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu konstatuoti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, PPTFPĮ ) pažeidimai ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtintų Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (toliau – ir PP/TF) (toliau – ir Nurodymai) pažeidimai, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigos įstatymo (toliau – ir EPEPĮĮ) ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstaigų įstatymo (toliau – ir MIĮ) pažeidimai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dalyje dėl Įstatymo pažeidimų atsakovas konstatavo, jog Bendrovė neturėjo tam tikrų tinkamų vidaus dokumentų ir procedūrų, netinkamai taikė PP/TF reikalavimus praktikoje, o padarytus pakeitimus pagal atsakovo rekomendacijas atsakovas vertino kaip nepakankamus. Tačiau nebuvo nustatyta PP/TF, taip pat nenustatyta, kad Bendrovė sukėlė žalą. Dalyje dėl EPEPĮĮ ir MĮĮ pažeidimo atsakovas konstatavo, jog Bendrovė laikė klientų lėšas sąskaitoje ilgiau nei 48 val., taip pat ėmėsi netinkamų priemonių apsaugoti klientų lėšas, esančias sąskaitoje ir balansinėse ataskaitose, teikė netikslią informaciją apie klientų lėšų likučius sąskaitose, tačiau atsakovas nenustatė, kad Bendrovė sukėlė žalą arba įgijo nepagrįstos turtinės naudos. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai pradėjo eilę procesų ir savo išvadomis bei veiksmais ėmė žlugdyti Bendrovę atimant dar 2016 m. gautą licenciją. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nei sukurtų teisėtų lūkesčių investuotojams, taip pat prieštarauja kitiems teisės aktams.
3. Pareiškėjas nurodė, kad priimant Nutarimą buvo pažeisti VAĮ reikalavimai, jog viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos. Pareiškėjo teigimu, iš Nutarimo nėra aišku, kokius konkrečius Bendrovės veiksmus vertino atsakovas. Lietuvos banko valdyba Nutarimo dalyse, kuriose aprašomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, tik abstrakčiai aprašė tariamą pažeidimą ir darė nuorodą į kitą dokumentą. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimo aprašomosios dalies 1.4 punkte nurodyta išvada, kad Bendrovė inspektuojamuoju laikotarpiu ne visa apimtimi įdiegė rizikos vertinimu pagrįstą metodą, neatliko Bendrovės visos veiklos PP/TF rizikos vertinimo bei, atlikdama klientų rizikos vertinimą, kliento riziką įvertino nevisapusiškai ir neatsižvelgė į visus geografinės ir (arba) kliento, paslaugos teikimo kanalo rizikos veiksnius. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktai reikalauja tik nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su rizikos vertinimu, Įstatymo 29 straipsnio 7 dalis įpareigoja finansų įstaigas nustatyti tokias procedūras atsižvelgiant į savo veiklos mastą ir pobūdį. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė yra maža įmonė, turinti mažą klientų portfelį (iki 50 aktyvių klientų) ir teikianti tik vieną licencijuojamą paslaugą, kuriai teikti naudojasi kredito įstaigų, kurioms taikomi aukštesni PP/TF prevencijos reikalavimai nei kitoms finansų įstaigoms Europos Sąjungos šalyse, paslaugomis, todėl Bendrovės nustatytos procedūros, susijusios su rizikos vertinimu, buvo pakankamos atsižvelgiant į Bendrovės veiklos mastą ir pobūdį. Pareiškėjas tvirtino, kad tinkamai įgyvendino rizikos vertinimo reikalavimus, įskaitant ir klientų kategorizaciją, inspektavimo metu Bendrovės veikloje nebuvo nustatyta jokių su PP/TF susijusių incidentų. Bendrovė klientams buvo suteikusi aukščiausios rizikos kategoriją, kas parodo atsakingą Bendrovės požiūrį į kliento keliamą PP/TF riziką, kai nesiekiama rizikos nuslėpti žemesnės rizikos kategorizavimu.