- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- ATP-54-719/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00614-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. L. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nutarimo, kuriuo Pažeidėjui už Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 174 str. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (43,44 eurų) bauda, už ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą – 320 Lt (92,68 eurų) bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 320 Lt (92,68 eurų) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nutarimu Pažeidėjui už ATPK 174 str. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (43,44 eurų) bauda, už ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą – 320 Lt (92,68 eurų) bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 320 Lt (92,68 eurų) bauda.
Skundžiamu teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2014-06-29, apie 01.09 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) pastato Nr. x kieme, matant aplinkiniams šlapinosi, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, nevykdė teisėtų Utenos apskrities VPK VTS PP AIVG tyrėjo M. N. reikalavimų eiti iki tarnybinio automobilio, nesimuistyti, stovėti vietoje, vykti į policijos komisariatą nustatyti asmenybę bei girtumą ir surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą.
Šalies argumentai
Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-12-01 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu dėl ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. numatytų pažeidimų nutraukti, nesant pažeidimų įvykio ir sudėties. Apeliantas neigia kaltę dėl ATPK 174 str. Teigia, jog 2014-06-29, apie 01.09 val., miestelio šventės metu prie L. kultūros namų jis pasijuto blogai ir dėl to pradėjo nevalingai vemti. Pažymi, kad tuo metu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo ir nesišlapino. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai bylos nagrinėjimo eigoje dėl neaiškių priežasčių melagingai tvirtino, kad jis šlapinosi, bet jų parodymus paneigia liudytojų J. L. ir S. J. parodymai. Be to, nei vienas iš aplinkinių asmenų, esą mačiusių jį besišlapinantį, byloje nubuvo identifikuotas, todėl ši aplinkybė nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga ir atmestina kaip neįrodyta. Apeliantas mano, kad net ir iš tikro viešoje vietoje besišlapinant asmeniui ir jo kitiems asmenims nematant, nėra pagrindo spręsti, kad tokiu būdu galėjo būti pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Vertinant žmonių rimties pažeidimą, jis turi būti nurodomas ne deklaratyviai, o individualizuojant konkrečius žmones ir konkretų būdą, kuriuo pažeidžiama jų rimtis. Apeliantas taip pat pažymi, jog skundžiamame nutarime nenurodoma, kad jis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius ar rodęs tokius gestus, įžeidžiamai kibęs žmonių. Kokie kitokie veiksmai laikytini „panašiais“ ATPK 174 str. prasme, įstatymas nedetalizuoja ir palieka tai vertinti ATP bylą nagrinėjančio subjekto nuožiūrai. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad net ir tariamas šlapinimasis galėtų būti laikomas „panašiu veiksmu“ kaip kad necenzūriniai žodžiai, gestai ar įžeidžiamas kibimas prie žmonių.
Apeliantas taip pat neigia kaltę ir dėl ATPK 187 str. 2 d. Teigia, kad iš bylos medžiagos nematyti, kad jis būtų atsisakęs ar vengęs vykdyti tokį reikalavimą. Pažymi, jog jis neturėjo jokio tikslo „išsisukti“ nuo vykimo į policijos komisariatą. Apelianto teigimu, policijos pareigūnas, vos tik priėjęs prie jo ir pareikalavęs eiti į tarnybinį automobilį, pats nedelsdamas prieš jį panaudojo kovinių imtynių veiksmus. Teigia, kad jei jo reikalavimų ir neįvykdė taip greitai, kaip pareigūnas to reikalavo, tai tik dėl tuo metu ūmiai pablogėjusios sveikatos būklės.
Skunde teigiama, kad pareigūnai prieš surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepasirūpino išsiaiškinti, ar jis tikrai tik apsimetinėjo blogai pasijutęs, kaip jiems atrodė. Apeliantas pažymi, kad jo ūmiai pablogėjusią sveikatą jie palaikė vengimo vykdyti jų reikalavimus požymiu. Tačiau nei iš pateiktų medicininių dokumentų, nei iš liudytojomis apklaustų gydytojų parodymų neseka, kad jis 2014-06-29 paryčiais būtų galėjęs simuliuoti pablogėjusią sveikatą. Todėl darytina išvada, kad tuo metu jo sveikata buvo iš tikro pablogėjusi tiek, kad jis negalėjo nedelsdamas įvykdyti policijos pareigūno reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo momento, kai pareigūnai priėję prie jo pareiškė priekaištus dėl šlapinimosi ir prievartinio įlaipinimo į jų tarnybinį automobilį praėjo labai trumpas laiko tarpas, ne daugiau nei keletas minučių. Per tokį trumpą laiką iš viso neįmanoma neveikimu užsitraukti atsakomybės už ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Apelianto manymu, net ir darant prielaidą, kad jis tikrai būtų kaltas dėl skundžiamame nutarime įvardintų pažeidimų padarymo, tai vis viena nebūtų galima sutikti su teismo išvada, kad jo atsakomybę sunkina ATPK 32 str. 1 d. 8 p. nurodyta aplinkybė (pažeidimo padarymas neblaivaus asmens). Pažymi, kad byloje nėra alkotesterio kvito, rodančio jo neblaivumą. Atsisakymas tikrintis neblaivumą iš viso negali būti prilyginamas neblaivumo įrodymui – atsakomybėn traukiamas: asmuo neprivalo įrodinėti jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (šiuo atveju neblaivumo) nebuvimo. Kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad naktį į 2014 m. birželio 29 d. jis buvo neblaivus, byloje nėra. Be to, jo neblaivumas nėra fiksuotas ir į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija ATPK 174 str., 187 str. 2 d. numatytų nusižengimų padarymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu Pažeidėją pagrįstai pripažino padarius ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus bei paskyrė jam tinkamas nuobaudas už kiekvieną pažeidimą atskirai ir tinkamą galutinę administracinę nuobaudą. Pripažindamas Pažeidėją kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Iš skundžiamo teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio byloje surinktų duomenų tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste, įskaitant ir liudytojų M. N., R. R., M. L. parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, administracinio sulaikymo protokolo ir protokolo dėl asmens neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo duomenis, byloje esančius rašytinius Pažeidėjo paaiškinimus ir kt., padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 174 str., 187 str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėčių buvimo Pažeidėjo veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.
ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK 187 str. 2 d. numato, kad inter alia administracinę atsakomybę užtraukia policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas.
Šalies argumentai
Apeliantas pripažįsta buvęs administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau neigia buvęs neblaivus, šlapinęsis viešoje vietoje bei nevykdęs policijos pareigūno reikalavimų. Apelianto teigimu, jis buvęs blaivus, tik dėl sutrikusios sveikatos vėmęs, o tuo metu prie jo priėję policijos pareigūnai be priežasties užlaužę jam rankas nusivedė į automobilį ir pristatė į policijos komisariatą. Tokie teiginiai nepagrįsti, paneigti objektyviais bylos duomenimis.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. N. parodė, kad dirbdamas Utenos apskrities VPK VTS PP AIVG tyrėjo pareigose kartu su tyrėja R. R. 2014-06-29, apie 01.05 val., prie L. seniūnijos pastato pastebėjo aplinkinių asmenų akivaizdoje besišlapinantį Pažeidėją, kuris, įspėjus apie neteisėtą elgesį ir pareikalavus eiti iki tarnybinio automobilio vykti į policijos komisariatą nustatyti asmenybę bei girtumą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, šių reikalavimų nevykdė ir į juos nereagavo. Teismo posėdyje liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. R. davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir M. N., o jos ir M. N. tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuotos analogiškos aplinkybės (5-6 b. l.). Tiek M. N., tiek R. R. parodė aiškiai matę, kad R. L. šlapinosi, o M. N. informavus apie daromą pažeidimą ir atsakomybę už tai bei pareikalavus eiti kartu iki tarnybinio automobilio, apeliantas į šiuos reikalavimus nereagavo. Taip pat jie nurodė, kad pristatytas į policijos komisariatą Pažeidėjas atsisakė pasakyti savo anketinius duomenis bei pasitikrinti neblaivumą, tačiau protokolu dėl asmens neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo užfiksuota, jog Pažeidėjui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, blizgėjo akys, buvo įraudę skruostai, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis eidamas svyravo (8 b. l.). Šie požymiai pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintą bendros asmens būklės įvertinimo metodiką pagrįstai leidžia manyti asmenį esant neblaiviam. Todėl, nors apeliantas neigia buvęs neblaivus, tą tvirtino ir liudytojais apklausti Pažeidėjui palankia bylos baigti suinteresuoti asmenys – jo žmona J. L. bei draugas S. J., šios aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė ir liudytoja apklausta ligoninės darbuotoja M. L., tačiau teismui nekyla abejonių dėl policijos pareigūnų protokole dėl asmens neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo pagal bendrą asmens būklę užfiksuoto Pažeidėjo neblaivumo fakto. Todėl, priešingai subjektyviam apelianto manymui, teismas pagrįstai konstatavo Pažeidėjo veiką sunkinančią ATPK 32 str. 1 d. 8 p. numatytą aplinkybę.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs remtis teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų iš esmės nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir papildančiais vieni kitus parodymais, taip pat tyrimo metu jų surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Taip pat nenustatyti jokie pagrindai, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti Pažeidėją, jų atitinka rašytinius įrodymus, todėl laikytini patikimais.
Tuo tarpu apelianto parodymai, juos vertinant kitų objektyvių bylos duomenų kontekste, kelia abejonių dėl patikimumo. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, Pažeidėjas jau pažeidimo padarymo vietoje, taip pat vėliau policijos komisariate aiškiai žodžiu išreiškė policijos pareigūnams savo ketinimą simuliuoti sveikatos sutrikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad paties apelianto pozicija dėl administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių kito, jis nebuvo nuoseklus ir apie sveikatos sutrikimus nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš Pažeidėjo 2014-07-08 paaiškinimo (9 b. l.) matyti, kad pradžioje jis nurodė, jog policijos pareigūnas prie jo priėjo jam rūkant, vėliau jau teismo posėdžio metu teigė apie vėmimą prie automobilio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo parodymų apie vėmimą prie automobilio nepatvirtino jokie liudytojai – nei žmona J. L., nei draugas S. J., nei liudytoja apklausta ligoninės darbuotoja M. L.. J. L. teiginiai, kad ji netikinti, jog vyras šlapinosi, nes jis taip nedaro, nepaneigia byloje esančių objektyvių tokį R. L. elgesį patvirtinančių duomenų.
Šalies argumentai
Apeliantas teigė, kad policijos pareigūnai buvo su pilkais marškinėliais, be uniformų, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojų M. N., R. R. parodymai, pagal kuriuos jie dėvėjo pilkos spalvos uniforminius marškinėlius su emblemomis. Policijos pareigūnų parodymus dėl uniformų dėvėjimo iš dalies patvirtino liudytoja J. L. parodžiusi, kad policijos pareigūnas dėvėjo marškinėlius, ir liudytojas S. J., parodęs, kad M. N. dėvėjo darbinius, uniforminius marškinėlius. Šios aplinkybės patvirtina apelianto parodymų prieštaringumą faktinėms aplinkybėms.
Apelianto parodymų nepatikimumą rodo ir vėlesnis jo elgesys, pasireiškęs atsisakymu savanoriškai eiti iki tarnybinio automobilio vykti į policijos komisariatą nustatyti asmenybę bei girtumą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, Pažeidėjas policijos komisariate atsisakė pasakyti savo anketinius duomenis bei pasitikrinti neblaivumą. Teisme jis nurodė, jog atsisakė tai daryti, nes jam buvo negera. Tačiau pagal R. L. sveikatos būklę vertinusios liudytojos M. L. parodymus, Pažeidėjo sveikata nebuvo tokia, kad jis negalėjo pūsti į alkotesterį. Be to, iš byloje esančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos (20 b. l.) ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (18 b. l.) matyti, kad ligoninėje Pažeidėjas tepraleido mažiau, nei pusę paros. Visos šios aplinkybės tik patvirtina sąmoningą Pažeidėjo elgesį, siekiant išvengti administracinio sulaikymo ir apsunkinti administracinės atsakomybės taikymą jo atžvilgiu.
Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimais, jų bei paties Pažeidėjo, J. L., S. J. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu konstatuota, kad administraciniame kaltinime nurodyti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pastato Nr. x kieme, kur vyko viešas renginys ir jame dalyvavo daug asmenų. Todėl Pažeidėjo šlapinimasis žmonių susibūrimo vietoje, matant aplinkiniams (tą tikrai matė policijos pareigūnai) atitinka ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo sudėtį.
Taigi, policijos pareigūnai, pastebėję pažeidimą, turėjo teisėtą pagrindą reikalauti, kad jį padaręs asmuo eitų iki tarnybinio automobilio, vyktų į policijos komisariatą nustatyti asmenybę bei girtumą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau šis atsisakė tai daryti, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų. Todėl minėti Pažeidėjo veiksmai taip pat pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.
Tokiu būdu nėra jokių abejonių, kad apeliantas ginčijamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis padarė ATPK 174 str., 187 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, kurių sudėtys Pažeidėjo veiksmuose įrodytos.
Skundžiamu nutarimu teisingai nustatęs, kad Pažeidėjas padarė ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus, teismas paskyrė tinkamas nuobaudas už juos bei po to – galutinę. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl administracinių nuobaudų Pažeidėjui paskyrimo, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Šiuo teismo nutarimu apeliantui parinktos pagal rūšį švelnesnės bei pagal dydį už ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. sankcijų vidurkius mažesnės nuobaudos, todėl laikyti tokias nuobaudas per griežtomis ar neteisingomis nėra pagrindo, tuo labiau, kad ir subendrindamas nuobaudas, teismas Pažeidėjui taikė palankesnį – nuobaudų apėmimo būdą.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.