Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
1A-115-380/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-380/2019Proceso Nr. 1-01-1-34972-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. ir 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277, įsigal. 2016 m. kovo 30 d. redakcija) vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato, V. U. perduodant S. L. atsakomybei.

V. U. laiduotoja paskirta S. L.. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu V. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2018-07-24.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2018-07-22, apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį: nekonfiskuoti automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teigia, jog automobilis yra reikalingas jo šeimos poreikiams tenkinti. Jis ir jo žmona yra pensininkai, gyvena aštuntame daugiabučio aukšte, o žmona yra neįgali, labai sunkiai vaikšto, jai reikalinga intensyvi priežiūra. V. U. vienintelis ja rūpinasi, dažnai veža ir lydi pas daktarus. Šiuo metu vairuoti negali, todėl prašo tai daryti pažįstamų ir dėl to patiria nepatogumų, nes vizitacijos pas daktarus užtrunka ilgą laiką. Nors jam atimta teisė vairuoti, tačiau turi kaimynus, kurie padeda prižiūrėti žmoną ir prireikus vairuoja jam priklausantį automobilį, nes savo neturi, todėl nekonfiskavus automobilio, būtų galima geriau pasirūpinti žmona. Skunde teigiama, jog teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai padaryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos padarymo priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, tai yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, todėl ji negali būti traktuojama kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti. Apeliantas mano, kad transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir todėl negali būti konfiskuojama. Skunde nurodoma, jog nepaisydamas to, kad pagal teismų praktiką teismai yra linkę visais atvejais konfiskuoti automobilį, V. U. mano, kad teismas, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, gali taikyti įstatymo išimtį ir nekonfiskuoti automobilio, nes jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi, jo veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, jis yra neteistas, pensininkas, prižiūri ir slaugo didelių specialiųjų poreikių turinčią žmoną.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. prašo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. kaltė padarius nusikaltimą ir jo veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Šiuo atveju V. U. nesutinka tik su baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

6. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Neabejotina, jog be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. U. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,67 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Būtent kaltininko veiksmuose esanti tiesioginė tyčia, jo pasirinkimas veikti nusikalstamai lemia tai, kad automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir konfiskuojama.

7. Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

8. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis).

9. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam motyvuotai paskyrė BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vienerius metus bei automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

10. Nesutikdamas su baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo taikymu, V. U. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi, yra neteistas, pensininkas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

11. Nagrinėjamoje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nebuvo nustatyta. V. U. vairavo savo automobilį „Ford Mondeo“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,67 promilės etilo alkoholio. Automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvertintas 1420 eurų (b. l.25, 42-43). Šiuo atveju taip pat svarbus atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės elgesys įvykio metu ir po jo, tai, kad V. U. viso ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė (b. l. 154-155), o prisipažino tik teisiamajame posėdyje. Be to jis 2018 metais buvo 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 129-133). Todėl V. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, dera su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

12. Skunde nurodomos aplinkybės, kad V. U. vienintelis rūpinasi savo neįgalia, labai sunkiai vaikštančia ir didelių specialiųjų poreikių turinčia žmona, dažnai ją veža bei lydi pas gydytojus, o nekonfiskavus automobilio būtų galima ja geriau pasirūpinti, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Šios skunde minimos aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir anksčiau (iš 2018-09-25 medicinos dokumentų išrašo matyti, jog G. U. serga jau apie 27 metus, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad neįgaliojo pažymėjimas G. U. išduotas dar 2010-06-07) todėl, suprasdamas savo galimybės turėti ir vairuoti transporto priemonę reikšmę šeimai, V. U. turėjo laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Nors apeliantas skunde teigia, jog jo veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, tačiau tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala nė vienam eismo dalyviui ir transporto priemonėms, yra tik laimingas atsitiktinumas, o šis apelianto argumentas parodo, kad V. U. tinkamai neįvertina savo padaryto nusikaltimo pavojingumo, stengiasi jį pateisinti. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemones tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė dvi tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Jokių naujų skundžiamame nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima skirti V. U. turtinio pobūdžio baudžiamosios poveikio priemonės, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - turto (automobilio) konfiskavimą, baudžiamasis įstatymas ( BK 72 straipsnis) pritaikytas netinkamai.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, uždraudimas naudotis specialiąja teise, vairuoti transporto priemones, proporcingos padarytai veikai, suderintos tarpusavyje, atitinka šių priemonių prevencinę paskirtį. Todėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė