- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-31
- Bylos Nr.
- 2A-1042-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-988-769/2008 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui K. M. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.1-2) pripažinti, kad atsakovas yra U. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo gimimo dienos 2007-12-10, iki dukros pilnametystės, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt, motinos V. J. naudai (uzufrukto teisėmis), atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su civilinės bylos vedimu teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovė nurodė, jog 2004 m. gruodžio mėn. susipažino su K. M.. Draugystės eigoje pastojo, ruošėsi tuoktis, tačiau nesusituokė, nes atsakovas ieškovę paliko. 2007-12-10 gimė dukra U. J., kurios biologinis tėvas yra K. M.. Atsakovas apie dukros gimimą žinojo nuo pat gimimo dienos, tačiau nesutiko būti nurodytas dukters tėvu gimimo liudijime ir prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo pat gimimo. Atsakovas per mėnesį gauna apie 1300 Lt oficialių pajamų už darbą, todėl gali skirti vaiko išlaikymui 500 Lt per mėnesį. Šiuo metu dukros poreikių tenkinimui ieškovė išleidžia per mėnesį apie 900 Lt. Ieškovės materialinė padėtis yra sudėtinga: mokosi dieniniame skyriuje, mėnesines pajamas sudaro išmoka vaikui, t.y. 97,50 Lt per mėnesį, todėl prie dukros išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas. Šiuo metu vaiką padeda išlaikyti ieškovės mama. Atsakovo mama davė 100 Lt, atsakovo teta davė 200 Lt ir atsakovas pravedė į sąskaitą 2008-01-01.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu (b.l.53-55) priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai U. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo 2008-03-10 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkant vaiko mamai V. J.; priteisė iš atsakovo K. M. valstybei 162 Lt žyminio mokesčio, 14,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 400 Lt už advokato teisinės pagalbos teikimą.
Teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. M. yra U. M. tėvas (b.l.45). Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. l d., 2 d.). Teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad išmoka vaikui per mėnesį sudaro 97,50 Lt (b.l.5), kitų pajamų ieškovė nurodė neturinti. Priskaičiuotas atsakovo atlyginimas 2008 m. sausio mėn. sudarė 1482 Lt (b.l.26). Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, priežastis, dėl ko atsakovas šiuo metu tegauna bedarbio pašalpą, nesutiko su atsakovo atstovo teiginiais, kad protinga išlaikymo suma būtų 300 Lt per mėnesį, nes atsakovas ieškosi darbo ir nėra aišku, kokia bus ateityje jo materialinė padėtis. Teismas pažymėjo, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad dukrą ieškovė pagimdė būdama nepilnamete, tuo metu atsakovas buvo 25 metų amžiaus, dirbantis, turintis savarankiškų pajamų, galintis pasirūpinti vaiku. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sutarimu metukų neturinčiam kūdikiui per mėnesį būtinų poreikių tenkinimui yra reikalinga nuo 500 Lt iki 600 Lt, darė išvadą, kad vaiko mėnesio poreikiai vidutiniškai sudaro 550 Lt (( 600+500)/2), iš gautos sumos atėmus išmokas vaikui (97,50 Lt), iš atsakovo priteistina 450 Lt materialinio išlaikymo vaikui suma. Bylos duomenimis nustačius, kad vaiko poreikių tenkinimui atsakovas iš viso yra davęs ieškovei 1346 Lt, išlaikymą teismas priteisė nuo 2008-03-10.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo (b.l.58-61) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-988-769/2008 pakeisti ir iš atsakovo K. M. priteisto materialinio išlaikymo dukrai U. M. dydį sumažinti iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-03-10 iki dukros pilnametystės, taip pat sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant jas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Apeliantas nurodo, jog teismas, priteisdamas materialinį išlaikymą dukrai U. M., gimusiai 2007-12-10, periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatydamas išlaikymo dydį, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006.). Teismui nagrinėjant bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 1100 Lt. Kelionės išlaidoms į darbą pirmyn ir atgal atsakovas vidutiniškai išleidžia po 381 Lt per mėn. Atsakovas nuomojasi butą, už kurį kiekvieną mėnesį moka po 250 Lt, taip pat kiekvieną mėnesį reikia susimokėti ir komunalinius mokesčius. Atsakovas mokosi Marijampolės kolegijoje, už studijas moka po 950 Lt per semestrą. Dėl mokslų metė darbą, įsiregistravo darbo biržoje, kur mokama 715 Lt per mėnesį pašalpa. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teismas priteisdamas mokėti materialinį išlaikymą po 450 Lt per mėnesį, įpareigojo mokėti didesnį išlaikymą nei tai objektyviai leidžia padaryti jo turtinė padėtis. Šiai dienai jis gali mokėti tik 250 Lt per mėnesį. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškinį tenkino iš dalies, todėl visos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto turėjo būti priteistos proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teismas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto priteisė pilnai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.66) ieškovė nurodė, kad skundas yra visiškai nepagrįstas. Išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l.53-55) iš atsakovo K. M. buvo priteista po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros U. M., gim. 2007-12-10, išlaikymui nuo 2008-03-10 iki dukros pilnametystės. Su šia teismo sprendimo dalimi atsakovas nesutinka. CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. I. V. J. šiuo metu niekur nedirba (b.l.6), augina nepilnametę dukrą, mokosi (b.l.9). Ieškovės vienintelės gaunamos pajamos per mėnesį yra 97,50 Lt (b.l.5). Šių pajamų nepakanka išlaikyti nepilnamečiui vaikui ir išsilaikyti pačiai ieškovei. Atsakovas K. M. nuo 2008-06-28 dirba UAB „Saulės medis“, jo darbo užmokestis apie 850 Lt. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Ieškovės paaiškinimu (b.l.51), vaiko išlaikymui ji per mėnesį išleidžia apie 500-600 litų. Vitaminams reikia 20 Lt, sauskelnėms - 200 Lt, maistui - 350 Lt, drabužiams - 150 Lt, žaislams - 50 Lt, higienos priemonėms - 30-40 Lt. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į šalių materialinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo priteistas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 450 Lt išlaikymo dydis nepilnametei dukrai U. M., gim. 2007-12-10, yra tinkamo dydžio. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, taikant Lt proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pajamos yra labai mažos – iš viso tik 97,50 Lt, atsakovas uždirba daug daugiau, darytina išvada, kad dukros išlaikymui iš atsakovo pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė artimą pusei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo sumą – 450 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas turintis pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, gali ieškoti papildomo darbo savo pajamoms padidinti.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas nuomojasi butą Marijampolėje, už kurį moka 250 Lt nuomos mokestį ir komunalines išlaidas, šios bylos nagrinėjimui reikšmės neturi. Atsakovo tėvai gyvena taip pat Marijampolėje. Atsakovas pripažino, kad jis gyveno kartu su tėvais, todėl tokias galimybes turi ir šiuo metu. Atsakovo išlaidos buto nuomai, kai tuo metu jis privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą, patvirtina atsakovo nesąžiningumą, siekiant pabloginti savo materialinę padėtį.
Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, pavyzdžiui padidėjus ieškovės pajamoms, atsakovui būtų pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas privalėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsti. Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovas pripažino tėvystę (b.l.45), t.y. atsakovas ieškinio reikalavimą patenkino, todėl iš atsakovo pagrįstai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.