- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- I1-353-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02055-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- K. L.
- Atsakovas
- Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatorius
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 25/04-741 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 08 nutarimo Nr. 2S-3411 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. L. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 25/04-741 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 08 nutarimo Nr. 2S-3411 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019-04-13 jis kartu su kitais asmenimis, turėdamas leidimą išvykti be sargybos ar palydos už kardomojo kalinimo ribų, dirbo Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre, ir buvo patikrinti ŠTI Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, kurie netoliese rado kelis maišiukus su daiktais, jis iš karto nurodė, kad tai jo daiktai, kuriuos jam atvežė jo šeimos nariai, jis po to buvo iš karto nuvežtas į ŠTI, bei buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Po to jis buvo nuvestas į Drausmės komisiją, kur buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p., 112 str. 4 d., dėl perduodamų siuntinių nuteistiesiems tvarkos pažeidimo, jam buvo panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją panaikinimas, bei teisės išvykti be sargybos arba palydos už teritorijos ribų 6 mėnesius. Tarnybinis patikrinimas užtruko du mėnesius. Mano, jog jis nieko nėra pažeidęs, nes jokių pažeidimų kaip nuteistasis, kuriam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, jis nepažeidė, maistas dirbant nėra skiriamas, jie valgo, ką atsineša patys, su daiktais į ŠTI jis negrįžo. Prašo paskirtą bausmę panaikinti. Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodo, kad jis neketino daiktų neštis į ŠTI, tad negalėjo pažeisti pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų paėmimo ir įteikimo tvarkos, maistas buvo skirtas pietums, batai ir rūbai skirti persirengimui, juos jis buvo pasiėmęs, ankstesnė paskirta nuobauda negali būti vertinama, nes ji buvo panaikinta, jam už tą patį pažeidimą buvo paskirta dviguba bausmė.
Pareiškėjas K. L. teismo posėdžio metu nurodo, kad skundą palaiko. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kurie nurodytais skunde. Nurodo, jog paskirta bausmė yra per griežta.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka bei nurodo, kad nuobauda už drausmės režimo reikalavimų pažeidimą K. L. buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2019 m. balandžio 13 d. buvo gauti Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, jog vykdant patikrinimą Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre buvo pastebėta, jog prie medinio aptvaro kampo yra trys plastikiniai maišeliai su daiktais, maisto produktais, medikamentais, batais, rūbais, laikrodžiais, dezodorantu, dušo žele. Pasiteiravus, kieno tai daiktai, nuteistasis K. L. nurodė, kad šiuos daiktus jam atvežė jo žmona, po ko nuteistasis kartu su daiktais buvo pristatytas į ŠTI. 2019-04-15 K. L. paaiškinimu nurodė, kad šiuos daiktus jam atvežė žmona, nurodė, kad maistą ketino suvartoti vietoje, apie vaistus nieko nežinojo, dėl situacijos labai gailisi. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas padarė bausmės vykdymo režimo pažeidimą, kadangi buvo turėjęs ir paėmęs Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 18 priede nenumatytus daiktus, bei pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalį, Pataisos įstaigų vidaus taisyklių Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo, labdaros siuntų priėmimo bei įteikimo tvarką. Atsižvelgiant į surinktą medžiagą, Bausmių vykdymo kodekso nustatytus nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus, bei į tai, kad 2018-11-30 už panašų drausmės pažeidimą pareiškėjui jau buvo skirta nuobauda - teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarine prekes) atėmimas vienam mėnesiui, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją panaikinimas, bei teisės išvykti be sargybos arba palydos už teritorijos ribų 6 mėnesius įvertinus visą medžiagą, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skirta teisėtai ir pagrįstai. Nuobauda paskirta, laikantis teisės aktų numatytų terminų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kalėjimų departamentas gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. liepos 09 d. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-741 jam skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į surinktą medžiagą ir į padaryto pažeidimo aplinkybes, 2019 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 25/04-741 skirdamas nuobaudą - panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją panaikinimas, bei teisės išvykti be sargybos arba palydos už teritorijos ribų 6 mėnesius, skyrė ją pagrįstai ir teisėtai, todėl minėtos nuobaudos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymi, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir priimdamas 2019 m. rugpjūčio 08 d. nutarimą Nr. 2S-3411 bei konstatuodamas, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, nenustatė jokių neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų, skundą išnagrinėjo išsamiai ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo K. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 25/04-741 „Dėl suimtojo nubaudimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Minėtu nutarimu pareiškėjui K. L. skirta nuobauda - panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją panaikinimas, bei teisės išvykti be sargybos arba palydos už teritorijos ribų 6 mėnesius, dėl to, kad pareiškėjas turėjo ir paėmė Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 18 priede nenumatytus daiktus, bei pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalį, Pataisos įstaigų vidaus taisyklių Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo, labdaros siuntų priėmimo bei įteikimo tvarką. Antrasis skundo reikalavimas dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 08 nutarimo Nr. 2S-3411 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. tarnybiniais pranešimais vyriausias specialistas R. R. ir specialistas D. G. nurodė, kad suimtasis K. L. 2019 m. balandžio 13 d. nurodė, kad daiktai, rasti tikrinant nuteistuosius, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, ir kurie dalyvavo visuomeninėje veikloje, tvarkant Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą, priklauso jam. Tą pačią dieną pareiškėjas K. L. paaiškinimu nurodė, kad šiuos rastus daiktus, rūbus, maistą, vaistus jam atnešė žmona.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį, 4 dalis numato, kad pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, 110 straipsnio 1 dalies1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas nustato baigtinį sąrašą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Pastebėtina, jog vaistus šiame sąraše galima turėti tik esant gydytojo rekomendacijai, bei gavus įstaigos direktoriaus rašytinį sutikimą.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1, 2 dalyje numatyta, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma, o pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.
Minėto įstatymo 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), 2 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.
Nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu, o turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 119 straipsnis numato, kad Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje esantys duomenys įrodo, kad nuobauda skirta įgalioto asmens ir yra tinkamai įforminta, t. y. 2019 m. birželio 13 d. nuobauda paskirta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus bei įforminta nutarimu.
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (aktuali redakcija galiojusio nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) XXIII skyrius reglamentuoja paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimą ir vykdymą. Minėtų Taisyklių 129 punkte numatyta, kad kiekvienas asmuo prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu. Toks paaiškinimas yra gautas.
Pažeidimas buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje, ji yra sudaroma bei veikia jai priskirtos kompetencijos ribose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka.
Tokiu būdu, pareiškėjas, gavęs iš artimųjų (žmonos) jam skirtus daiktus – maistą, rūbus, laikrodžius, vaistus ir kt., nepriklausomai nuo to, žinojo ar nežinojo, kas jam yra perduodama, tuo pačiu prisiėmė riziką dėl perduodamų daiktų. Ginčo byloje, jog daiktai jų radimo metu priklausė pareiškėjui, nėra, tą patį jis nurodė iš karto, daiktų radimo metu, ir vėliau, pateikdamas pasiaiškinimą, tad abejoti šiais parodymais, skiriant bausmę, nebuvo pagrindo. Nustačius, jog šiuose daiktuose yra vaistai, kurių pareiškėjas turėti negalėjo, tuo pačiu yra pažeistas bausmės atlikimo režimas. Taip pat šiuo atveju neturi reikšmės, ar pareiškėjas daiktų turėjimo metu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose, ar ne, teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems, esantiems už pataisos įstaigos ribų, turėti tokius daiktus.
Pastebėtina, jog tokį pažeidimą pareiškėjas padaro ne pirmą kartą, vieną kartą jis jau buvo baustas už analogišką nusižengimą, nuo šio nusižengimo padarymo praėjo mažiau nei metai. Nors pareiškėjas nurodo, kad ši nuobauda jau yra panaikinta, tai reikšmės neturi, nes Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos ne nuteistiesiems, kurie turi galiojančią nuobaudą, o nuteistiesiems, kurie sistemingai daro pažeidimus.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, - nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.
Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui paskirta tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai bei paskirta laikantis įstatyme numatytų terminų. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą dėl savo elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį; nuobauda paskirta nepažeidžiant numatytų skyrimo terminų, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka, t. y. pagal teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymuose nustatyta tvarka (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2965-575/2016 ir joje nurodytą teismų praktiką). Iš esmės taip pat aiškintinos ir nuostatos dėl suimtųjų pareigų ir jiems taikomų draudimų privalomumo. Taigi visi įkalinimo įstaigoje esantys asmenys turi laikytis joje nustatytos tvarkos ir vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1932-520/2017).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 25/04-741 „Dėl suimtojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde ir jo teismo posėdyje išsakytais argumentais. Nesant pagrindo naikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 25/04-741 „Dėl suimtojo nuobaudos“ netenkintas išvestinis reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 08 nutarimo Nr. 2S-3411 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Visus likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama kronkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 25/04-741 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 08 nutarimo Nr. 2S-3411 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.