Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-21 · Administracinė byla Nr. I-3748-189/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
I-3748-189/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01822-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
I. Z.
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinė muitinė
Kategorijos
  • 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3748-189/2012Proceso Nr. 3-61-3-01822-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 10.8.2, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Mildai Kulbienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė).

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinė muitinė 2012-02-13 sprendimu Nr. 2PM190086 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pareiškėją pripažino skolininku muitinei dėl į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai įvežtų 11410 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 2250 pakelių cigarečių „Premjer“, 2970 pakelių cigarečių „Magnat“, 2030 pakelių cigarečių „Magnat 7“, 340 pakelių cigarečių „Minsk 7“, 500 pakelių cigarečių „Minsk“. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė: muito mokestis – 10670 Lt, akcizas – 87848 Lt, PVM – 24579 Lt, akcizo delspinigiai – 4838 Lt ir PVM delspinigiai – 1298 Lt.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-04-12 sprendimu Nr. 1A-121 „Dėl I. Z. skundo“ patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2012-02-13 sprendimą Nr. 2PM190086.

Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Departamento 2012-04-12 sprendimo Nr. 1A-121 teisėtumo ir pagrįstumo, 2012-06-08 sprendimu Nr. S-82(7-80/2012) paliko galioti Departamento 2012-04-12 sprendimą Nr. 1A-121.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais su skundu (b. l. 1-5) ir patikslintu skundu (b. l. 11-15) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti:

1) Kauno teritorinės muitinės 2012-02-13 sprendimą Nr. 2PM190086 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ (b. l. 21-23);

2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-04-12 sprendimą Nr. 1A-121 „Dėl I. Z. skundo“ (b. l. 24-26);

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-08 sprendimą Nr. S-82(7-80/2012) (b. l. 28-36).

Pagrįsdamas teismui teiktų skundų argumentus nurodė, kad prieštarauja atsakovo argumentams, kad pareiškėjas, Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. prasme yra laikytinas solidariu asmeniu, kuris įsigijo, laikė bei žinojo, kad įsigytos prekės yra įvežtos neteisėtai. Šiuo aspektu pabrėžė, kad toks vertinimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas jokių prekių neįgijo, nelaikė ir nežinojo, kad prekės yra įvežtos neteisėtai. Teigė, kad taip pat nežinojo ir kas buvo jo gabenamose dėžėse bei maišuose. Pažymėjo, kad tokiu atveju, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. pirmąja įtrauka, toks asmuo galėtų būti transporto priemonės vairuotojas, kuris faktiškai kontroliuoja į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes.

Nurodė, kad skolininku muitinei pripažintas nepagrįstai ir dėl to, kad nagrinėjant ginčą nebuvo nustatytos aplinkybės, kad cigaretės buvo gabenamos per sieną, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad cigaretes pareiškėjas, žodiniu pavedimu, paėmė Ignalinos rajone. Atsižvelgiant į tai, kad skolininku muitinei galėtų būti tik asmuo per sieną įvežęs cigaretes, todėl šiuo atveju, pareiškėjas, kuris cigaretes paėmė Ignalinos rajone, negali būti laikytinas skolininku muitinei. Tuo pagrindu pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina tiek muitinės kodekso, tiek kitas teisės aktų nuostatas.

Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo lydimųjų dokumentų dar nereiškia, kad iš banderolių turėjo žinoti, ar suprasti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai ir tuo pagrindu vėliau pripažintas skolininkui muitinei. Be to, tai, kad pareiškėjas baudžiamojoje byloje pripažino faktą, kad vežė nežinomas prekes, taip pat nereiškia, kad pareiškėjas prisipažino esantis kaltas, taip pat, kad žinojo apie vežamas akcizais neapmokestinamas prekes.

Dėl 1992-10-12 Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 233 str. pirmos pastraipos d punkto nurodė, kad šiuo atveju, pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikoma ši teisės nuostata, nes prekės buvo sulaikytos už pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos, vėliau konfiskuotos ir sunaikintos.

Pabrėžė, kad tiek Kauno teritorinė muitinė, tiek Departamentas bei Komisija priimdami ginčo sprendimus neatsižvelgė į pareiškėjo materialinę padėtį bei į tai, kad yra bedarbis ir jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 45-46) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai, išdėstyti reiškiant nesutikimą su priimtais sprendimais, neatitinka faktinių situacijos aplinkybių bei teisinio reglamentavimo.

Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad pareiškėjas pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punkto reikalavimus negali būti laikomas skolininku muitinei pabrėžė, kad pareiškėjas skolininku muitinei yra pripažintas pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečiąją įtrauką, pagal kurią skolininku laikomi ir bet kokie asmenys įsigiję ar laikę atitinkamas prekes ir įsigijimo metu žinoję, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Pabrėžė, kad ši aplinkybė, be kita ko, yra įrodyta ir baudžiamojoje byloje Nr. I-403-66/2011.

Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad pastarasis nežinojo, kad cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Šiuo aspektu pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad gabentos cigaretės buvo paženklintos baltarusiškomis banderolėmis, pareiškėjas nepateikė cigarečių įsigijimo dokumentų, tuo pagrindu priėmė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma, ar pastarasis galėjo žinoti, kad cigaretės yra įvežtos neteisėtai.

Dėl pareiškėjo atžvilgiu netaikyto Bendrijos muitinės kodekso 233 str. pirmos pastraipos d punkto nuostatos nurodė, kad ši nuostata pareiškėjo atžvilgiu netaikoma todėl, kad pareiškėjo gabentos prekės buvo sulaikytos ne pirmoje muitinės įstaigoje o Bendrijos muitų teritorijoje (Teisingumo Teismo 2009-04-02 sprendimas byloje Nr. C-230/08). Būtent dėl šios priežasties ir nebuvo teisinio pagrindo gabentų prekių (cigarečių) sulaikymą ir gabenimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą.

Dėl to, kad institucijos nagrinėdamos pareiškėjo skundus neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas yra bedarbis ir, kad pastarajam baudžiamuoju įsakymu jau yra paskirta bauda, nurodė, kad Departamente buvo nagrinėtas Kauno teritorinės muitinės priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška klausimas, be to, pareiškėjas Departamentui nebuvo pateikęs su sunkia materialine padėtimi susijusių dokumentų.

Apibendrinant nurodė, kad priimti institucijų sprendimai yra teisėti ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimo (b. l. 44) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažįsta, kad cigaretės buvo gabenamos neteisėtai ir šias aplinkybes patvirtina tuo pagrindu priimtas teismo įsakymas, vertintina, jog pareiškėjo kaltė yra visiškai įrodyta. Pabrėžė, jog tiek mokesčių administratorių, tiek Komisijos sprendimai yra teisėti ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtino ginčijamų sprendimų, priimtų susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo.

Byloje nėra ginčijama faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas cigaretes paėmė Ignalinos rajone, kelyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo, taip pat nėra ginčo ir dėl sprendimais apskaičiuotų mokesčių matematinio teisingumo pagrįstumo. Šalių pozicijos iš esmės išsiskyrė dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku muitinei apskritai, nes, kaip teigia pats pareiškėjas, pastarasis negalėtų būti pripažintas skolininku muitinei, nes cigaretes per Lietuvos sieną įvežė ne jis pats. Todėl, sprendžiant skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar Kauno teritorinė muitinė, Departamentas ir Komisija pagrįstai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjo nepripažinti skolininku muitinei.

Bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2012-02-13 sprendimu Nr. 2PM190086 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ (b. l. 21-23), pareiškėją už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes: 11410 pakelius cigarečių „Premjer 7“, 2250 pakelius cigarečių „Premjer“, 2970 pakelius cigarečių „Magnat“, 2030 pakelius cigarečių „Magnat 7“, 340 pakelius cigarečių „Minsk 7“, 500 pakelius cigarečių „Minsk“, pripažino skolininku muitinei ir apskaičiavo bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: muito mokestis – 10670 Lt, akcizas – 87848 Lt, PVM – 24579 Lt, akcizo delspinigiai – 4838 Lt ir PVM delspinigiai – 1298 Lt .

Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu su skundu (Komisijos byla, b. l. 13-17) kreipėsi į Departamentą, kuris 2012-04-12 sprendimu Nr. 1A-121 „Dėl I. Z. skundo“ (b. l. 24-26), patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2012-02-13 sprendimą Nr. 2PM190086.

Departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri 2012-06-08 sprendimu Nr. S-82(7-80/2012) (b. l. 28-36), paliko galioti Departamento 2012-04-12 sprendimą Nr. 1A-121.

Byloje pateiktas Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-66/2011, pareiškėjui už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d., paskirta 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmę įskaitytas pareiškėjo sulaikyme išbūtas laikas – viena diena, todėl galutinė bausmė nustatyta – 198 MGL (25740 Lt) su automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Bendrijos muitinės kodekso 4 str. skola muitinei apibrėžiama kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą, importo muitai – tai inter alia muitai ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, skolininkas – bet kuris asmuo (fizinis asmuo, juridinis asmuo, asmenų bendrija, neturinti juridinio asmens teisinio statuso), privalantis sumokėti skolą muitinei (4 str. 1, 9, 10, 12 d.). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. (a) punktą vienas iš pagrindų importo skolai muitinei atsirasti yra neteisėtas įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamų prekių.

Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. nustato, kad skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Paminėtoje Bendrijos muitinės kodekso normoje skolininko sąvoka apibrėžta gana plačiai, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą Bendrijos muitinės kodekso 213 str., pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (Europos Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimas byloje „Spedition Ulustrans“ Nr. C-414/02, 31 p.). Todėl Bendrijos muitinės kodeksas, kuris tiesiogiai taikomas ir Lietuvoje, nereikalauja, kad asmuo (realiai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas ne pats į Bendrijos muitų teritoriją įvežė ginčo prekes, nėra reikšminga sprendžiant pareiškėjo pripažinimo skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečią įtrauką klausimą.

Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečiojoje įtraukoje nustatytos dvi būtinosios sąlygos, turinčios egzistuoti kartu, asmenį pripažįstant skolininku muitinei, t. y. asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes bei šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Byloje neginčijamai nustatyta (pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 baudžiamasis įsakymas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-66/2011, b. l. 17-20, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012-01-06; Informacinis pranešimas apie sulaikytas (konfiskuotas) prekes, Komisijos byla, b. l. 26; Įvykio apžiūros protokolas, Komisijos byla, b. l. 27-28), kad pareiškėjas savo žinioje turėjo (laikė) minėtą kiekį (26 dėžes) cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Šią aplinkybę, be kita ko, skunde teismui pripažino ir pats pareiškėjas. Todėl akivaizdu, kad pirmoji sąlyga, nustatyta 202 str. 3 d. trečiojoje įtraukoje, kad asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, yra išpildyta.

Vertinant atitikimą antrajai sąlygai pažymėtina, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje A143-2619-11 konstatavo, kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes. Nagrinėtinoje situacijoje atliekant tyrimą buvo nustatytą, kad pareiškėjo laikomi tabako gaminiai nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos specialiais ženklais, todėl pareiškėjas turėjo suprasti, kad tabako gaminiai į laisvą apyvartą buvo išleisti neteisėtai. Taigi atsižvelgiant į tyrimo metu nurodytas tabako gaminių įsigijimo aplinkybes (Braslavo mieste sutiktas vyriškis, pasiūlymas užsidirbti pinigų, žodinis sandoris Lietuvos teritorijoje jau esančias prekes (cigaretes) nuvežti iki Visagino, SIM kortelės davimas ryšiui palaikyti)), darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo suprasti (žinoti), jog cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją pateko neteisėtai. Todėl, šiuo aspektu nurodyti pareiškėjo argumentai, kad daiktus paėmė nežinodamas, jog dėžėse buvo akcizais neapmokestinamos cigaretės bei, kaip teigia pats pareiškėjas, kad ta aplinkybė, jog pastarasis nors ir pripažino, kad vežė prekes, tačiau tai dar nereiškia, kad jis žinojo, kad veža akcizais neapmokestinamas prekes, nelaikytini pagrįstais, nes kaip jau minėta, Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. nereikalauja įrodinėti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes. Tuo pačiu pagrindu atmestinos ir pareiškėjo abejonės dėl cigarečių ekspertizės paskyrimo.

Kaip nepagrįstas vertinamas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti pritaikytas Bendrijos muitinės kodekso 233 str. d punktas, numatantis, kad jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 str., sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Europos Teisingumo Teismas 2009-04-02 sprendime byloje Nr. C-459/07 konstatavo, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 str. ir 233 str. pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, jei neteisėtai į Europos Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės patvirtina (šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas), kad pareiškėjo laikytos cigaretės buvo rastos ir paimtos ne jas iš karto įvežant į Bendrijos muitų teritoriją, o jau kurį laiką jas laikant Lietuvos teritorijoje, konkrečiai Ignalinos rajone, kelyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kaip beje skunde nurodo ir pats pareiškėjas – „jau galimai pervežtas per Lietuvos Respublikos sieną“. Todėl šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju prekės buvo konfiskuotos jau prekes išvežus iš pirmosios teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Tuo tarpu situaciją vertinant priešingai, skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos.

Iš Departamento sprendimo matyti, kad aplinkybės dėl techninės klaidos pareiškėjui yra išaiškintos Departamento sprendime, kuriame konstatuota, kad kaip ir priklauso, akcizo ir PVM delspinigiai yra skaičiuojami nuo 2011-08-22, t. y. nuo sekančios dienos kada prekės buvo sulaikytos.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog nagrinėjimo metu nebuvo vertinama pareiškėjo materialinė padėtis pažymėtina, kad MAĮ 113 str. nustato atvejus, kuriais mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška. Šio straipsnio l d. 3 p. numatyta, kad yra netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kai fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos (skundų muitinei ir Komisijai) pareiškėjas tik skunde teismui nurodė, kad mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos nenagrinėjo aplinkybių susijusių su pareiškėjo sunkia materialinės padėtimi. Iš pareiškėjo teiktų skundų institucijoms matyti, kad pareiškėjas pats nepateikė jokių pagrįstų ir objektyvių įrodymų, kurie vėliau būtų pagrindu svarstant skolos sumokėjimo klausimą. Pareiškėjas žodžiu deklaruoja sunkią materialinę padėtų bei tai, kad yra bedarbis, tačiau įrodymų, kurie būtų teikti institucijoms svarstyti, byloje nepateikta.

Atsižvelgiant į ikiteisminių mokestinių institucijų sprendimuose teisingai vertintą teisės aktų nuostatų ir faktinių aplinkybių visumą, patenkinti pareiškėjo reikalavimus ir panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-08 sprendimą Nr. S-82(7-80/2012), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-04-12 sprendimą Nr. 1A-121 bei Kauno teritorinės muitinės 2012-02-13 sprendimą Nr. 2PM190086 nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė

Atmesti I. Z. (I. Z.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Bronius Januška