- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 1-7-645/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-2-00009-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Remeika
- Kaltinamasis
- G. D.
- Advokatai
- Karolis Rugys
- Kategorijos
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Remeika, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui, kaltinamajam G. D., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Karoliui Rugiui, viešo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. 2010 m. sausio 21 d., apie 21 val., S. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, tyčia, iš asmeninių paskatų, E. K. kumščiu vieną kartą smogė į veido sritį, o pastarajam nuo suduoto smūgio pargriuvus ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus, kojomis spyrė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. K. galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės speninės ataugos srityje, abiejuose smilkiniuose ir pakaušyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. sausio 21 d., apie 20 val. paskambino dukra ir pasakė, kad E. K. su savo kaimynu A. R. girtavo motinos bute ir ją išvijo į lauką. Dukra prašė jį su žmona atvažiuoti ir ją su vaiku pasiimti pas save į namus, ji stovi kelyje Šiauliai - Gataučiai - Joniškis. E. K. pastoviai skirdavosi su jo dukra O. G. Jam paskambinus E. K., girdėjosi ir A. R. balsas. Jis automobiliu atvyko apie 20.15 val., pasiėmė laukiančią dukrą su vaiku ir kartu atvažiavo į E. K. motinos butą, kur pastarojo nebuvo. Dukra rinkosi daiktus, kad važiuoti pas juos. Žmona pasiūlė pasikviesti E. K. Dukra pasakė, kad E. K. yra pas kaimynus. Paskambino į kaimynų duris, išėjo A. R., kai paklausė, „kur yra tas erelis“, uždarė duris. Jis grįžo atgal į butą, sėdėjo kartu su žmona, dukra rinkosi daiktus. Po kokių 20 min. girtas E. K. atėjo į butą, jam ant veido matė kraujo dėmę ties žandikauliu, daugiau nepastebėjo dėl apšvietimo stokos. E. K. buvo apsirengęs švarku, džinsinėmis kelnėmis, striukės neturėjo. Moterys šaukė ant E. K., o kai pastarasis pradėjo rankomis mojuoti, jis supurtė E. K. už atlapų. Nenukrito E. K. po supurtymo, į sieną atsirėmė, jis ir taip ramstėsi. Girdėjo E. K. pokalbį telefonu, nes buvo įjungtas garsiakalbis, buvo skambinama iš mobilaus ryšio telefono namo laiptinės koridoriuje. Girdėjo kaip E. K. sakė, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas žmogus. Pats E. K. įėjo į prieškambarį, kai pareigūnas paklausė, „ar jums reikalinga greitoji pagalba“, jis pasakė „tuoj pasižiūrėsiu į veidrodį“. Prieškambaryje E. K. pasižiūrėjo į veidrodį ir pasakė „ne, apsieisiu“. Paskui E. K. jo žmonos ir dukros atsiprašė. Kartu stovėjo prie lango, parūkė, po to E. K. išėjo. Su E. K. buvo kartu apie 10 min. E. K. akys nebuvo sužalotos. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Dukros neparsivežė, nes E. K. jos atsiprašė. Nebuvo jokių muštynių. Jo santykiai su nukentėjusiuoju niekados nebuvo geri, nes jis pastoviai girtaudavo. O. R. parodymai skiriasi nuo akistatos metu duotų parodymų. Šį konfliktą buvo siūloma išspręsti taikiai, tačiau jis nesutiko, nes nemušė E. K. Kad E. K. buvo sumuštas prie degalinės pasakė T. J., atvažiavęs gegužės mėnesį į jo namus. Taip pat sakė du Gataučių kaimo gyventojai, kad E. K. mušėsi prie degalinės. Jo sveikatos būklė – sulaužytas raktikaulis, įdėtas muliažas, nepakelia rankų, nukirsti dešinės rankos, kojų pirštai, negali nešioti kietos avalynės. 2010-01-21 buvo apsiavęs „tapkėmis“ pilkos spalvos, apsivilkęs pilkai rusvos spalvos švarku. Su liudytojo T. J. tėvu geri draugai, kartu užaugo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neigia įvykdęs jam inkriminuojamą veiką, jo kaltė įrodyta:
nukentėjusiojo E. K. parodymais, kad su kaimynu A. R. ūkiniame pastate buvo išgėrę po litrą, 8 laipsnių stiprumo alaus, nebuvo labai apgirtęs. Apie 20 val. parėjo namo, su sugyventine O. G. ir vaiku nuėjo į parduotuvę, po to grįžo namo. Jis nuėjęs į parduotuvę dar nusipirko butelį alaus. Paskui su sugyventine susipyko, ji su vaiku išbėgo į lauką. Jis jai skambino, kvietė pareiti namo, nes buvo šalta ir kaimynė skambino. Jis nevarė sugyventinės iš namų. Kalbėjo telefonu ir su kaltinamuoju, kuris žadėjo atvažiuoti jį paauklėti. Jis išėjo pas kaimynus, kad nebūtų pykčių, nenorėjau susitikti su kaltinamuoju. Kaltinamasis kvietė jį grįžti į butą kalbėtis, iš pradžių neleido kaimynė, bet paskui jis išėjo. Jam įėjus iš laiptinės pro duris į savo buto koridorių, kaltinamasis iš karto griebė, sudavė jam kumščiu į galvą, jis nugriuvo, po to kaltinamasis spardė kojomis į galvą. Spardė keletą minučių. Vienu metu buvo praradęs sąmonę. Jis prieš kaltinamąjį smurto nenaudojo. O. G. jo negynė. Ji, jos mama ir vaikas stovėjo koridoriuje ir matė kaip jį spardė. Kai baigė spardyti jis atsikėlė, pažiūrėjo kaip atrodo, pasakė kaltinamajam, kad blogai padarė ir išėjo atgal pas kaimynus. Iš karto matėsi sumušimai. Jis buvo su pilkai raudonos spalvos striuke ir buvo visas kruvinas. Pas kaimynus neilgai pabuvo, kai grįžo atgal su kaimyne O. R., buvo O. G. su vaiku, kaltinamojo su žmona nebebuvo. O. R. liepė jam skambinti policijai. Jis paskambino policijai, nurodė, kad jį sumušė sugyventinės tėvas, nurodė vardą, pavardės nenurodė, pasakė kur gyvena. Jis pasakė, kad nereikės medikų pagalbos. Kaltinamasis negirdėjo kaip jis telefonu kalbėjo. Paskambinęs išėjo iš namų, lauke rūkė, pamatė kitame name degant šviesą ir nuėjo ten pas pažįstamą moterį. Ryte, padedant seseriai, atvyko į policiją ir parašė pareiškimą, po to nuvažiavo į ligoninę pas medikus dėl galvos traumos. Iki šiol negali dirbti, vis gydosi. Iš dalies palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės 46,00 Lt žalos atlyginimo ir neturtinės 20000 Lt žalos atlyginimo. Jis prie degalinės nebuvo sumuštas. Jis iš kaimynų išėjo sveikas, o už kelių minučių grįžo sudaužytas, kaimynai girdėjo kaip jis į savo duris trankėsi, kai jį spardė, nes kaimynai durų nebuvo uždarę. Siūlė kaltinamajam geruoju išspręsti konfliktą, bet kaltinamasis nesutiko. Jis negirtauja. Su buvusia sugyventine O. G. išgyveno 3 metus, bendrų vaikų neturi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo motinos, jis ten registruotas ir jį valdo. Iki įvykio su kaltinamuoju piktumų neturėjo, bet kai susipykdavo su sugyventine, ji pastoviai gąsdindavo, kad jį sumuš kaltinamasis. Anksčiau buvo sumuštas kaltinamojo. Kaltinamąjį sugyventinė iškvietė. Kaltinamasis impulsyvus. Iki šios traumos nėra turėjęs galvos traumų. Iki tos traumos niekada nesilankė pas psichikos gydytojus, neurologus. Sunku pasakyti, ar 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pakaks sveikatai atstatyti, nes neaišku, kiek tęsis gydymas. Negali dirbti kokio panorėjęs darbo dėl patirtos traumos ir jos pasekmių, nes kiekvieną mėnesį mažiausiai savaitę laiko guli lovoje namuose, nes būna silpna, negali vaikščioti, svaigsta galva. Įvykio metu dirbo pas ūkininką A. Š. vairuotoju. Buvo priverstas išeiti iš darbo, nes neturėjo sveikatos. Po sužalojimo sekančią dieną medikai siūlė gultis į ligoninę, bet gydėsi namuose, o kai blogai pasidarė greitoji išvežė ir tada gydėsi ligoninėje. Patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus prieš kaimynus, gimines. Patyrė didelį fizinį skausmą, galvą iki šiol skauda;
liudytojos O. R. parodymais, kad gyvena daugiabučiame name, toje pačioje laiptinėje, nukentėjusiojo buto durys yra priešais jos buto duris. Kai E. K. atėjo jau buvo vėlus vakaras, apie 21 val. Atėjo gerokai išgėręs ir sakė, kad jo sugyventinė O. G. su vaiku išėjo į lauką ir niekur jų neranda. E. K. sakė, kad sugyventinės nemušė, ji supyko ir išėjo. Ji paskambino O. G., prašė eiti namo. Ji pasakė, kad neis, nes ją E. K. įžeidinėja, jog pasikvietė tėvą ir išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). Liepė eiti į degalinę, kad nešaldytų vaiko ir nešaltų pati ir palaukti ten tėvo. E. K. norėjo išeiti lauk, bet ji jo neleido, kadangi nesenai jis buvo pirštą susižalojęs. O. G. parašė SMS, kad E. K. pareitų namo, bet ji neleido jam eiti, nes girdėjo balsus, kad eina daugiau žmonių, ne tik O. G. su vaiku. Jie sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Nukentėjusiajam ant veido nebuvo jokių nubrozdinimų. Paskambino į duris tikriausiai kaltinamasis ir paklausė E. K. Jos vyras pasakė, kad yra. E. K. pasikėlė nuo sofos ir išėjo namo. Girdėjosi triukšmas, griuvimo garsai, bildesys, vaikas pradėjo verkti, suaugusiųjų balsų nesigirdėjo ir po kažkiek minučių pas juos atėjo E. K. Sužalojimai akivaizdžiai matėsi, vienos akies visiškai nepramerkė, vokas visiškai buvo užkritęs ant akies. Kraujo nedaug buvo, kraujo matėsi ant veido ir ant striukės. Jie nedelsiant išėjo į E. K. butą, kaltinamojo jau nebebuvo, buvo tik O. G. su vaiku. Klausė kas čia buvo, kas sumušė. O. G. pasakė, kad ne taip jam dar reikėjo. Ji pasakė, kad E. K. skambintų policijai ir jis prie jos paskambino policijai, pasakė, kad sumušė sugyventinės tėvas, nurodė, kur gyvena. Policija klausė, ar išgyvens iki rytojaus, jis atsakė, kad išgyvens ir policija nevažiavo. Ji E. K. paliko sugyventinei. Ryte atvažiavo E. K. sesuo. Girdėjo kalbas, kad nukentėjusįjį jų kieme vasarą mušė O. G. tėvas. Tarp nukentėjusiojo ir jo sugyventinės kildavo nesutarimai, barniai. Nukentėjusysis išgerdavo, tą vakarą buvo vidutiniškai išgėręs. E. K. dabar sveikata bloga, pablogėjo po įvykio, ji kviesdavo greitąją pagalbą. Iki įvykio nėra taip buvę;
liudytojo A. R. parodymais, kad nukentėjusysis kaimynas, gyvena bute priešais jį. 2010-01-21, vakare, jie su E. K. buvo išgėrę po porą, 0,5 litrų talpos stiklinių butelių alaus pas jį ūkiniame pastate ir po to kartu parėjo namo. Vakare E. K. pasakė, kad yra susipykęs su drauge ir atėjo pas juos. Kai E. K. buvo pas juos, jo sugyventinė buvo išėjusi laukti tėvų. Jokių sužalojimų ant E. K. veido nebuvo. Jie pas jį namuose alkoholio nevartojo. Po kiek laiko jiems bebūnant kambaryje atėjo kaltinamasis ir kvietė E. K. pasikalbėti. Jis pasakė, kad E. K. niekur neis, bet kaltinamasis įkyriai kvietė E. K. pareiti namo. Jo sutuoktinė taip pat sakė E. K. neiti. Jie išėjo, jis juos pro duris palydėjo, matė kaip jie nuėjo pas save į butą ir uždarius duris pasigirdo duslus, panašus į griuvimą garsas. Triukšmą girdėjo stovint tarpduryje, nes jo buto durys į laiptinę nebuvo uždarytos. Po kokių 10 min. atėjo E. K. pas juos sumuštu veidu, kruvinas, akis užgriuvusi. Paklausė, kas buvo, pasakė, kad primušė kaltinamasis. Jis nebuvo užėjęs į E. K. butą. Nepamena, ar sutuoktinė buvo išėjusi su nukentėjusiuoju. Tarp E. K. ir sugyventinės O. G. buvo šeimyniniai santykiai, būdavo, kad pasibardavo, muštynių nebūdavo. Po šio įvykio E. K. sveikatos būklė pablogėjo. Kelis kartus jie jam kvietė greitąją pagalbą. E. K. labai skauda galvą. Iki to įvykio to nebūdavo, o dabar labai dažnai skundžiasi galvos skausmais;
liudytojos S. D. parodymais, kad 2010-01-21, apie 21 val. buvo E. K. bute. Apie 20 val. paskambino dukra ir pasakė, kad E. K. visą dieną geria su kaimynu A. R. ir vėl smurtavo, kad varo ją su vaiku iš namų. Jos vyras skambino E. K., pastarasis pradėjo grasinti „atvažiuok, mes geriam su kaimynu, mes tave užlenksim“. Girdėjo, nes buvo įjungtas garsiakalbis. Kai jie važiavo į (duomenys neskelbtini) dukra paskambino jiems antrą kartą ir pasakė, kad ji jau bėga su vaiku prie pagrindinio kelio Joniškis - Šiauliai. Apie 20.30 val. jie atvažiavo, paėmę dukrą su vaikaičiu vyko į E. K. ir O. G. butą. Ji, kaltinamasis, dukra O. G. ir vaikas nuėjo į butą, kur E. K. nebuvo. Pasėdėjo 10-15 min., laukė gal ateis E. K. Atėjo į butą daiktų pasiimti, pakalbėti su E. K., nes jie norėjo jam policiją iškviesti. Iš karto nekvietė policijos, norėjo pakalbėti, kodėl jis taip elgiasi. Dukra pasakė, kad E. K. pas A. R. Ji su kaltinamuoju išėjo į koridorių. Kaltinamasis pasibeldė į A. R. buto duris, ji stovėjo prie dukros buto durų. Išėjo girtas A. R. ir kaltinamasis jo paklausė, ar E. K. pas juos, bet A. R. nieko nesakęs uždarė buto duris ir jie grįžo į dukros butą. Po kokių 15-20 min. atėjo labai girtas E. K. į butą, jau buvo po 21 val. Kai E. K. atėjo ji pradėjo jį barti, barė ir O. G. Tada jis pradėjo ant jų rankomis mojuoti. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo virtuvėje prie pat durų, gėrė kavą. Tada kaltinamasis paėmė E. K. viena ranka už marškinių ties krūtine ir pasakė „prie ko čia vaikas, kodėl vaiko negaili“, tada E. K. pradėjo atsiprašinėti, sakyti, kad butas jo ir O. G., paprašė rūkyti ir E. K. su kaltinamuoju nuėjo prie lango parūkyti. Po to kai pamatė, kad O. G. susikrovė daiktus, paprašė jos neišvažiuoti, kad viskas gerai, jis išeina girtauti ir visą naktį nebus. Tada jie pasakė, kad tuoj išvažiuos. E. K. pirmas išėjo ir grįžo po kokių 2-3 min. su telefone įjungtu garsiakalbiu. Ji su O. G. girdėjo, kad už durų jis su kažkuo kalbėjo. Suprato, kad E. K. kalbėjo su policininku. Sakė atvažiuokite, esu primuštas. Paklausus, kas jį primušė, jis pasakė, kad mažai pažįstamas. E. K. iš A. R. atėjo pas juos jau primuštas, veidas buvo nubrozdintas, sužalojimai buvo švieži, bet jau sutvarkyti. Sumušta buvo ties nosimi, prie lūpos, buvo prastas apšvietimas. E. K. bute jie iš viso išbuvo apie valandą laiko. Jie išvažiavo, o dukra su vaiku pasiliko, ir jeigu būtų buvę kokios muštynės, jie nebūtų palikę nei jos, nei vaiko. Kaltinamasis tą vakarą E. K. nemušė. Dukra dažnai pykdavosi su E. K. dėl jo girtavimo, o pastaruoju metu, metai laiko iki įvykio negyveno kartu. Dažnai būdavo panašių įvykių kai dukrą su vaiku pasiimdavo pas save į namus. Kaltinamojo fizinė sveikata labai bloga, buvo atlikta operacija, nešioja svetimkūnį, ant kojų nėra pirštų, nešioja minkštą avalynę;
liudytojos S. Z. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Apie įvykį nieko nežino. 2011 m. sausio mėnesį, po 22 val. ji dar nemiegojo, pasibeldė į duris E. K. Įleido jį į vidų, pamatė jį visą kruviną, akis uždaužta. Nusivedė į virtuvę, jis sakė, kad atvažiavo O. G. tėvas ir jį primušė. Smulkiau nepasakojo dėl ko jį mušė. Jis dar pasėdėjo, parūkė, siūlė apsiprausti, bet atsisakė. Po to išleido jį į namus. E. K. gal buvo išgėręs alaus, buvo labai išsigandęs. Girdėjo, kad ir anksčiau E. K. buvo sumušęs kaltinamasis;
liudytojo R. L. parodymais, kad gyvena daugiabučiame name, kuris yra greta nukentėjusiojo namo. Buvo balkone, išgirdo triukšmą, pasižiūrėjo per balkoną ir pamatė, kad pažįstamą muša, išbėgo į lauką. Buvo šviesu, kiek valandų buvo, nežino. E. K. gulėjo ant žemės, o kaltinamasis buvo ant viršaus, suprato, kad mušasi. Šalia gulinčiųjų kažkas stovėjo, kaltinamojo žmona ar dukra. Tai vyko prie nukentėjusiojo namo ant žolyno, o jis išėjo iš savo namo, kuris stovi šalia, per kampą pasižiūrėjo. Jis nesikišo, nes matė, kad tai šeimos konfliktas, kadangi E. K. gyveno su kaltinamojo dukra. Nepamena, kelintais metais buvo konfliktas, E. K. buvo ką tik atėjęs gyventi į Gataučius. Galėjo ir daugiau žmonių matyti tą konfliktą, nes namas 12 butų, konfliktas vyko prie namo balkonų. Apie 2010-01-21 konfliktą tarp kaltinamojo ir E. K. nieko nežino;
liudytojos R. L. parodymais, kad 2008 m. pavasarį matė mušamą nukentėjusįjį. Su vyru buvo balkone savo namuose ir išgirdo triukšmą. Matė, kaip rankomis ir kojomis kaltinamasis mušė E. K., dar lyg moteris stovėjo. Vyras sakė, kad tai jo bendradarbis ir jis išbėgo į lauką žiūrėti, o ji pasiliko viduje. Kai vyras grįžo sakė, kad nukentėjusiojo uošvis, bet jis nėjo artyn. Paties mušimo fakto nematė jos vyras, nes jis išbėgo į lauką kai E. K. gulėjo ant žemės. Tuo momentu ji nepažino kaltinamojo, ji matydavo kaip kaltinamasis atvažiuodavo pas E. K. ir jį atpažino. Nematė kaip atrodė E. K. po to konflikto. Konfliktas vyko viešoje vietoje;
liudytojos I. P. parodymais, kad su nukentėjusiuoju gyvena vienoje laiptinėje. Matė vieną konfliktą pavasarį tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, kai nukentėjusysis buvo tik persikėlęs gyventi į Gataučių k. Ji skaitė kambaryje laikraštį, išgirdo triukšmą, priėjusi prie lango pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žolyno ir dar kaltinamasis šalia su juo keikėsi ir iš kažko lyg spyrė ar sudavė. Ji tuo metu nepažinojo kaltinamojo, bet dabar gali tikrai pasakyti ir atpažįsta, kad tikrai kaltinamasis. Pasižiūrėjo, pasitraukė nuo lango ir išėjo į kitą kambarį. Kaltinamasis prisilenkęs buvo, o nukentėjusysis gulėjo ant žolyno, pasižiūrėjo, kad visai nepažįstami, tik atpažino kaimyną, o kito žmogaus net nežinojo. Tik paskui kai pradėjo gyventi, pradėjo atvažiuoti, suprato, kad kaltinamasis yra O. G. tėtis. Konfliktas vyko viešoje vietoje. Apie tą konfliktą kaime kalbėjo daug kas, sakė, kad uošvis žentą mušė;
liudytojo S. G. parodymais, kad nuo 2003 m., kai jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaltinamasis plikai kerpa galvą. Nėra kaltinamojo matęs su barzda, ūsais. Nežino, kad kaltinamasis būtų įsivėlęs į konfliktinę situaciją. Kaltinamasis visada jam be atlygio suaria daržą, yra draugiškas. 2010 m. kaltinamasis nešiojo paprastus, darbinius drabužius;
liudytojo S. K. parodymais, kad kaltinamasis jau 12 metų vaikšto skusta galva. Vasarą kai buvo išvažiavęs į Švediją, tai truputį buvo ataugę, kiek ilgesni, o taip niekada nėra nešiojęs nei barzdos, nei ilgų plaukų. Nežino, kad kaltinamasis būtų įsivėlęs į konfliktinę situaciją.
Kaltinamasis paslaugus, nekonfliktiškas. 2010 m. kaltinamasis nešiojo darbinius drabužius. Retai kada užsivelka švarius drabužius, visą laiką darbiniais;
liudytojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2010 m. liepos mėnesio pabaigoje, tiksliai datos nepamena, jis sužinojo, kad jo kaimynui G. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), yra iškelta baudžiamoji byla dėl E. K. sumušimo. Jis E. K. pažįsta, nes jis taip pat kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini). G. D. paaiškino, kad minėtas įvykis įvyko 2010 m. sausio pabaigoje, ir tada jis prisiminė, kad 2010 m. sausio 21 d., apie 21 val., jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena tėvas ir buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) degalinėje įsipilti kuro. Jis važiavo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pastebėjo, kad degalinės teritorijoje, neapšviestoje vietoje prie pavėsinės, vyksta muštynės. Pasišvietęs automobilio priekiniais žibintais, jis pastebėjo, kad du jam nepažįstami jaunuoliai kojomis spardo ant žemės gulintį vyrą. Jį pastebėjus, jaunuoliai greitai pabėgo, o spardomam vyrui atsistojus, jis pastebėjo, kad tai buvo E. K., ant veido matėsi sužalojimai. Pats iš automobilio nelipo, nes bijojo, kad minėti jaunuoliai gali sugrįžti ir jį sumušti. Tiksliai pamena, kad tas įvykis buvo 2010 m. sausio 21d., nes kitą dieną, t.y. 2010 m. sausio 22 d., jis pardavė minėtą automobilį, tačiau jį perregistravo dar po kelių savaičių, tiksliai datos nepamena (1 t., 130–131 b. l.);
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2010-07-10 ieškiniu ir prie jo esančiais dokumentais, iš kurių matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam E. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 2540,01 Lt (1 t., 73–79);
kompaktiniu disku su garso įrašu apie tai, kad 2010-01-21, 21.14 val. Joniškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje buvo gautas nukentėjusiojo E. K. skambutis dėl jam padaryto kūno sužalojimo (1 t., 85 b. l.);
2010-05-18 ir 2010-07-28 tarnybiniais pranešimais, kuriuose iššifruotas 2010-01-21, 21.14 val. gauto nukentėjusiojo E. K. skambučio dėl jam padaryto kūno sužalojimo garso įrašo tekstas (1 t., 86–87, 88–89 b. l.);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-12-14 ekspertizės aktu Nr. EKG 125/12(01), kuriame nurodyta, jog E. K. po 2010-01-21 įvykio nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų smilkinių srityse, dešinės speninės ataugos srityje, pakaušio kairėje pusėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, muštinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Kraujosruva pakaušio kairėje pusėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu; kiti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. E. K. nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta nei objektyvia neurologine simptomatika, nei sąmonės praradimo faktu. Sužalojimai atitinka byloje nurodytą laiką ir aplinkybes. Sveikatos sutrikimai prieš ar po nustatytų sužalojimų neturi su jais priežastinio ryšio. Po 2010-01-21 įvykio ilgalaikį sveikatos sutrikimą sąlygojo šie gretutiniai susirgimai/sveikatos būklės - pirminė arterinė hipertenzija, abstinencinis sindromas, vestibulinis sindromas, kurie neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Dėl 2010-01-21 E. K. patirtų kūno sužalojimų bendro darbingumo netekimas nenustatinėjamas. Byloje esantys vaistai, nurodyti pirkimo čekiuose, yra reikalingi gydyti gretutinius susirgimus/sveikatos būkles, bet ne patirtus 2010-01-21 sužalojimus (3 t., 71-81 b. l.);
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2012-07-11 ieškiniu ir prie jo esančiais dokumentais, iš kurių matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius E. K. išmokėjo 983,70 Lt netekto darbingumo pensiją (3 t., 92–97);
Įvertinęs šiuos byloje surinktus duomenis teismas laiko, jog kaltinamojo G. D. padaryta nusikalstama veika iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuotina į 140 str. 1 d., kadangi remiantis ekspertizės aktu įrodyta, kad nukentėjusiajam E. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo G. D. parodymus, kad jis nenaudojo smurto E. K. atžvilgiu, o jį tik supurtė, teismas atmeta ir remiasi objektyviu įrodymu – ekspertizės aktu, kuriuo E. K. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų smilkinių srityse, dešinės speninės ataugos srityje, pakaušio kairėje pusėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, muštinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Kraujosruva pakaušio kairėje pusėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu; kiti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka byloje nurodytą laiką ir aplinkybes. Taip pat, teismas remiasi ir liudytojų A. R., O. R. parodymais, nes jų parodymai patvirtina teismo medicinos ekspertų pateiktą ekspertizės aktą. Apie tai, kad kaltinamasis buvo linkęs smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtino liudytojai R. L., R. L., I. P., kurie nurodė, kad apie 2008 m. matė kaip kaltinamasis G. D. smurtavo nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu. Teismas kritiškai vertina mirusiojo liudytojo T. J. parodymus, kadangi su kaltinamuoju buvo seni pažįstami, o jo tėvas su kaltinamuoju buvo draugai, gyveno kaimynystėje. Teismas nesivadovauja kaltinamojo sutuoktinės S. D. parodymais, nes šie parodymai sutampa su kaltinamojo G. D. parodymais, dėl to galima daryti išvadą, kad šeimos narys kaltinamąjį gina. Kaltinamojo G. D. parodymus teismas vertina, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.
Kaltinamojo G. D. nusikalstama veika yra perkvalifikuotina iš BK 138 str. 1 d. į 140 str. 1 d., nes kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu, padarydamas E. K. poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejų smilkinių srityse, dešinės speninės ataugos srityje, pakaušio kairėje pusėje, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą su aplinkinėmis kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, vadovaujasi BK 54 str. suformuluotais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. D., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos stadiją – baigtinė, kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad kaltinamasis neigė savo kaltę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo G. D. priteistina 2540,01 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam E. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 73–79).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys 986,70 Lt sumai paliekamas nenagrinėtas, nes iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad dėl 2010-01-21 E. K. patirtų kūno sužalojimų bendro darbingumo netekimas nenustatinėjamas. Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo, paliktina teisė kreiptis Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis E. K. pateikė civilinį ieškinį reikalaudama priteisti 46,00 Lt turtinės ir 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti pareikšto civilinio ieškinio.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau- CK) 6.249 straipsnis). Teismas neturi pagrindo priteisti iš kaltinamojo 46,00 Lt už specialisto išvadą, nes nukentėjusysis nepateikė minėtas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo, paliktina teisė kreiptis nukentėjusiajam į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad E. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, turėjo kreiptis į medikus, todėl E. K. turi būti priteista neturtinė žala. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam E. K. priteistina 2000,00 Lt neturtinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalį iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo atstovei sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos. Pagal byloje esančius mokėjimo nurodymus matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo advokatei 3484,80 Lt (1 t., 104, 107, 108 b. l., 2 t., 101 b. l.).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 t., 137, 144 b. l.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (1 t., 154–155 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Perkvalifikuoti G. D. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausme.
Paskirti G. D. įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nurodyti G. D., kad jis privalo: 1) vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą; 2) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.
Laisvės apribojimo bausmę vykdyti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Į bausmės laiką įskaityti G. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-05-03 iki 2010-05-05, vadovaujantis BK 66 str. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784026, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2540,01 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt litų 01 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo, nukentėjusiajam palikti teisę kreiptis į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo, paliktina teisė kreiptis Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3484,80 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 80 ct) bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.