Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, suinteresuotiems asmenims V. J., N. T., Kuršėnų šeimos namų atstovei J. M., institucijos teikiančios išvadą teisme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl vaikų atskyrimo panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo, suinteresuotiems asmenims V. J., N. T., G. T., R. D., G. J., Kuršėnų šeimos namams, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2021 m. kovo 5 d. išvadoje civilinėje byloje Nr. 2YT-908-715/2021 nurodė, jog pareiškėjai nuo gimimo yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o mergaičių Z. J. ir G. J. tėvui V. J. – (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog mergaičių susitikimai su jų tėvais būna įtempti, po susitikimų mergaitės tampa emociškai nestabilios, irzlios, neramios, žaloja save (draskosi odą), mergaitėms po susitikimų su tėvais reikalingos psichologų konsultacijos bei joms atsiranda nesaugumo jausmas, jos bijo būti paimtos iš dabartinės globėjos, nes jo nenori nuo jos atsiskirti. Pareiškėja nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, negeba laikytis susitarimų ir taisyklių. Pareiškėjos šeimoje išlieka aktuali bei neišspręsta pareiškėjos bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais problema, jos sveikatos būklė yra nekintanti bei nevartojant medikamentų galimos nestabilesnės emocijos ir sunkiau prognozuojamas elgesys, todėl teikiama išvada netenkinti pareiškėjos prašymo dėl motinos valdžios nepilnamečiams vaikams apribojimo panaikinimo, nes vaikų grąžinimas vaikų motinai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus (t. 1, b. l. 108-112).

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. J. nurodė, jog palaiko savo prašymą. Paaiškino, jog jai buvo atimti vaikai nuo 2017 m. birželio mėnesio ir vaikai gyveno pas įvairius globėjus. Vaikus iš jos paėmė, nes buvęs sutuoktinis prieš ją smurtavo. Su buvusiu vyru išsiskyrė 2019 m. kovo 5 d. 2018 m. liepos 31 d. vaikai iš jos paimti dėl jos sveikatos būklės. Nurodė, jog šiuo metu jos sveikatos būklė pagerėjusi, nes gėrė tinkamus vaistus, nuolat lankosi pas gydytojus. Patvirtino, jog vaikus lanko pastoviai, per laikotarpį kai vaikai iš jos apimti vaikus aplankė 25 kartus, o buvęs sutuoktinis 14 kartų. Nurodė, jog susitvarkė gyvenimą, turi gyvenamąjį būstą, gauna pastovias pajamas, t. y. po 493 Eur per mėnesį, yra registruota Užimtumo tarnyboje, reguliariai vartoja vaistus. Nurodė, jog vaikus yra apdraudusi draudimu. Patvirtino, jog gyvena jos mamai R. D. priklausančiame vieno kambario bute, kur kartu gyvena jos sutuoktinis G. J. ir jos mama R. D.. Bute yra baldai skirti ir vaikams, bute tvarkinga. Jos vyras dirba pas žmogų. Nurodė, jog jos sveikatos būklė buvo paūmėjusi ir ji gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, tačiau šiuo metu vartoja vaistus, kurie jai padeda. Nurodė, jog paskutinį kartą su vaikais buvo susitikusi 2021 m. rugpjūčio 12 d., o po to, vis atsirasdavo kliūčių pasimatyti su vaikais, nes reikėjo rūpintis sunegalavusia mama, taip pat buvo sesuo su vaikais grįžusi gyventi pas mamą. Nurodė, jog jos mamos sveikata yra pašlijusi, būna, kad mama būna agresyvi, nes turi psichikos sutrikimą. Ji išsigąsta savo mamos ir tada jai pasidaro blogai. Paaiškino, jog jos mamą ištikus priepuoliui, mergaitės išsigąstų ir joms būtų baisu. Patvirtino, jog jos sutuoktinis taip pat turi susirgimą nuo vaikystės. Patvirtino, jog su sutuoktiniu santykiai buvo įtempti, vyras vartojo prieš ją smurtą bei vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu yra viskas gerai. Patvirtino, jog turi finansinių įsipareigojimų, kad įsigyja daiktus išsimokėtinai ir jos finansinė padėtis yra sunki. Nurodė, jog išlaikymo vaikams nemoka, nes yra apdraudusi mergaites. Nurodė, jog jos sveikatos būklė nėra gera, nes ją kamuoja skausmai ir jai yra sunku prižiūrėti nesveikuojančią mamą. Taip pat nurodė, jog jos mergaitėms yra blogai pas globėją, nes globėja neužtikrino, kad Z. nebūtų prisijungusi prie „Facebook“, taip pat ten yra dviaukštė lova, matė ant vaikų nubrozdinimus, globėja jos neinformavo apie dukrų sveikatos būklę bei globėja lindo prie jos elektroninės bankininkystės.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą, nurodė, jog pareiškėja J. J. negeba tinkamai rūpintis savo dukromis. Sąlygos, dėl kurių mergaitės buvo paimtos iš pareiškėjos nėra išnykusios, nes pareiškėjos diagnozuota liga yra nekintamos būklės, o nevartojant vaistų gali paūmėti, jos buvęs sutuoktinis taip pat turėjo psichinė diagnozę, o dabartinis sutuoktinis toks pat kaip ir pirmasis jos sutuoktinis, t. y. turi psichinės ligos diagnozę, vartoja alkoholį bei naudoja smurtą prieš pareiškėją. Emocinis ryšys tarp mergaičių ir pareiškėjos yra nutrūkęs, nes pareiškėjas su mergaitėmis nebendrauja daugiau nei vieneri metai, vis dėl pareiškėją ištinkančių kokių nors priežasčių. Po pareiškėjos ir mergaičių susitikimų mergaitės yra traumuojamos, joms reikalinga psichologų pagalba. Sudarius pareiškėjos bendravimo su mergaitėmis grafiką, pareiškėja jo nesilaikė, tik dėl jai žinomų priežasčių. Pareiškėjai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, tačiau pareiškėja nėra imli teikiamai pagalbai, viskas turi būti pagal ją, t. y. ne vienos institucijos pareiškėja įvardijama kaip savanaudė. Nurodė, jog pareiškėjos sveikatos būklė nėra pakitusi ir nepasikeis, todėl prašė teismo pareiškėjos prašymo netenkinti bei leisti mergaitėms ir toliau nuo traumuojančios patirties sveikti globėjos šeimoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 408 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas nagrinėjamas ypatingąja teisena.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. J. (buvusi D.) turi dvi nepilnametes dukras: Z. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8), ir G. J., gimusią (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 31 d. (t. 1, b. l. 9). Telšių apylinkės teismo sprendimu Z. J. ir G. J. atskirtos nuo motinos J. J.; nustatyta nuolatinė globa Z. J. ir G. J. ir jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas Mažeikių bendruomeninis pagalbos vaikams centras, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėju, globėjo buveinės vietoje; panaikinta laikinoji globa; priteistas iš J. J. išlaikymas Z. J. ir G. J. po 50 Eur mokamomis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki dukrų pilnametystės; iš J. J. priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukroms 100 Eur (t. 1, b. l. 12-18). 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikinai iki sprendimo priėmimo byloje pavesta nepilnamečių Z. J. ir G. J. globėjos pareigas vykdyti N. T., nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatytas N. T. gyvenamojoje vietoje bei N. T. paskirta nepilnamečių turto ir lėšų administratore uzufrukto teise (t. 2, b. l. 74-76). 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. J. ir S. Š.-J. atleisti nuo Z. J. ir G. J. globėjų bei gaunamų lėšų administratorių pareigų; nepilnamečių Z. J. ir G. J. globėjais ir gaunamų lėšų turto administratoriais paskirti N. T. bei G. T.; nepilnamečių Z. J. ir G. J. globos (gyvenamoji) vieta nustatyta globėjų N. T. ir G. T. gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 77-82).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams.

CK 3.181 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad J. J. santuoka su buvusiu sutuoktiniu V. J. nutraukta 2019 m. kovo 5 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu (t. 1., b. l. 26-28, 10). (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su G. J. (t. 3, b. l. 2). Pareiškėja J. J. turi neįgalumą, jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (t. 1, b. l. 7, t. 3, b. l. 18), ji yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 49), gauna pastovias pajamas (t. 2, b. l. 11, t. 3, b. l. 92), lankė pozityvios tėvystės mokymus (t. 1, b. l. 50, t. 2, b. l. 2-3, 33), dalyvauja Mažeikių sutrikusio psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ veikloje (t. 1, b. l. 64), turi sveikatos sutrikimų, t. y. jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57, t. 3, b. l. 40, 93). Pareiškėja nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. gydėsi VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente dėl (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40, 93). 2022 m. birželio 17 d. UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro pateiktoje informacijoje nurodyta, jog J. J. jų įstaigoje reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, jai paskirtas medikamentinis gydymas. (duomenys neskelbtini) sutrikimo intensyvumas svyruoja, labai priklauso nuo išorinių aplinkybių. Pacientė išlieka jautri išorinėms gyvenimo aplinkybėms, tarpasmeniniams santykiams, kurie gali įtakoti psichikos būklės kitimą (t. 4, b. l. 40). J. J. gyvena jos motinai (R. D.) nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 67), kuriame paskutiniais duomenimis registruoti penki asmenys (t. 4, b. l. 29). Pareiškėjai 2021 m. spalio 7 d. pradėtas atvejo vadybos procesas ir paskirta atvejo vadybininkė, kuri nuolat motyvuodavo pareiškėją susitikti su vaikais, tačiau J. J. vis nurodydavo, jog yra užimta, turinti tvarkyti daug dokumentų, jai stinga laiko, trukdo sveikatos problemos. Pagalbos teikimo metu buvo stebima J. J. žema motyvacija pokyčiams, vengimas pokalbių apie vaikus, dažnai mintys savanaudiškos, teikiamas prioritetas asmeniniam gyvenimui, atsakomybės neprisiėmimas. Ji nėra motyvuota gerinti bendravimo įgūdžių su vaikais bei sistemingai palaikyti bendravimą su jais (t. 4, b. l. 37-38, 148-149). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja su savo vaikais pastaruosius metus nebuvo susitikusi (t. 4, b. l. 21-24). Ji išlaikymo savo nepilnametėms dukroms neteikia, teigdama, jog moka draudimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja yra apdraudusi Z. J. ir G. J. draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, naudos gavėja nurodant pareiškėją (t. 1, b. l. 47-48, 140, t. 2, b. l. 153, t. 3, b. l. 5). Iš byloje esančių Z. J. ir G. J. vardu sąskaitų išrašų matyti, jog sąskaitose piniginių lėšų nėra (t. 4, b. l. 48, 49). 2021 m. balandžio 15 d. pokalbių su nepilnametėmis Z. J. ir G. J., mergaitės išsakė, jog nenori sugrįžti pas mamą J., nes nori gyventi pas mamą N. (t. 1, b. l. 145-148). 2022 m. rugsėjo 13 d. Z. J. ir G. J. teigė, jog nenori grįžti pas J. (t. 4, b. l. 116-117).

Teismo posėdžio metu bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose J. J. ne kartą akcentavo, jog jos dukroms nėra saugu gyventi pas globėją N. T.. Nesutiktina su tokiais pareiškėjos teiginiais, nes iš teismui pateiktų įrodymų akivaizdu, jog N. T. ir G. T. tinkamai atlieka savo kaip globėjų pareigas, jie nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su globos įstaiga, taip pat ir nepilnamečių Z. J. bei G. J. ugdymo įstaigomis (t. 2, b. l. 83-139). Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nepagrįstai apkalbėjo N. T., dėl neva jos nepilnamečių vaikų nepriežiūros ir netinkamo elgesio, dėl ko buvo atliktas tyrimas bei jokių vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (t. 4, b. l. 118-140). Priešingai iš pateiktų duomenų matyti, jog N. T. tinkamai atlieka savo kaip globėjos pareigas Z. J. ir G. J. atžvilgiu, ji dalyvauja jų ugdymo procese, domisi mergaičių pasiekimais, jas tinkamai prižiūri, teikia pasiūlymus dėl mergaičių ugdymo. Ugdymo įstaigos darbuotojai minėjo, jog mergaičių biologinės mamos nežino ir nėra bendravę (t. 4, b. l. 121, 103).

Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl pareiškėja, siekdama išsaugoti savo kaip motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad domėtis vaiku neužtenka: tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Pareiškėja tik deklaratyviai teigia savo vaikus mylinti ir norinti juos susigrąžinti, tačiau pareiškėjos veiksmai duoda pagrindo matyti priešingą interesą. Akivaizdu, jog emocinio ryšio tarp mergaičių ir pareiškėjos nėra, nes pareiškėja pati nedėjo pastangų emocinio ryšio išlaikyti, t. y. ji nevykdavo į iš anksto suplanuotus periodinius jos ir dukrų susitikimus (juos atšaukdavo vis rasdama pasiteisinimų). Daugiau nei vienerius metus visiškai nebendravo ir nebuvo susitikusi su savo dukromis. Visiškai suprantama, kodėl mergaitės nenori grįžti pas mamą, nes joks emocinis ryšys jų nebesieja. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vykusių ankstesnių susitikimų su dukromis metu pareiškėja veikė priešingai savo vaikų interesais, t. y. pateikdama vaikams prieštaringą ne pagal jų amžių suprantamą informaciją, dėl ko mergaitės būdavo traumuojamos ir po susitikimų joms buvo reikalinga psichologų pagalba (t. 2, b. l. 113-115, 137-139). Pareiškėja nedėjo pastangų bendrauti su nuo jos atskirtomis dukromis aukščiau iškeldama savo asmeninius interesus, net motyvuojama atvejo vadybininko, vis rasdavo pateisinimų savo veiksmams, kodėl nevykti į susitikimus su dukromis. Išlaikymo savo dukroms pareiškėja neteikia, motyvuodama, jog yra apdraudusi vaikus bei atidariusi jų vardu atsiskaitomąsias sąskaitas. Pareiškėjos gaunamos pajamos nėra pakankamos mergaitėms išlaikyti. Pati pareiškėja patvirtino, jog turi įvairių skolinių įsipareigojimų, kurių suma žymiai viršija jos gaunamas pajamas, ir kurių ji negali įvykdyti. Paminėtina ir tai, jog pareiškėja nėra imli teikiamai pagalbai, tai yra ji ją priima tik iš būtinybės, bet į paskatinimus, raginimus nereaguoja ir jais nesinaudoja.

Nors J. J. teigia, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių vaikai buvo nuo jos atskirti, tačiau teismas mano, jog tai nėra tiesa, nes pareiškėjos sveikatos būklė yra negerėjanti, o atsižvelgiant į aplinkos faktorius gali ir paūmėti. Gyvenimo sąlygos nėra tinkamos mergaitėms, nes vieno kambario bute paskutiniais duomenimis yra registruoti penki asmenys, yra lovos, kur miegoti mergaitėms, komodos – susidėti daiktams, tačiau rašomojo stalo, kuris būtinas vaikui mokantis, nėra. Taip pat pagrįstai galima teigti, jog artima aplinka nėra saugi mergaitėms, nes tiek pareiškėja, tiek jos kartu gyvenanti mama R. D. ir pareiškėjos sutuoktinis turi sveikatos sutrikimų susijusių su psichinėmis ligomis. Teismo posėdžio metu pati pareiškėja patvirtino, jog jos mamos sveikatos būklė būna sunki, jog pareiškėjos mama būna agresyvi ir ji jos bijo, todėl ją ištinka priepuoliai, ir tokiais momentais mergaitėms būtų baisu. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pastangos nėra pakankamos, kad ji galėtų savarankiškai auginti savo du nepilnamečius vaikus. Pareiškėja neskiria pakankamai dėmesio vaikams, su jais nebendrauja arba bendrauja tik epizodiškai, pati nesiima priemonių bendravimui gerinti. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja visiškai nėra atkūrusi ryšio su dukromis, kurios nenori grįžti pas savo mamą (J. J.), nes su globėjais (N. T. ir G. T.) joms geriau, todėl nagrinėjamu atveju vaikų interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka pas globėjus. Todėl, nesant CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytų tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, tenkinti pareiškėjos prašymo nėra pagrindo, nes tai prieštarautų jos nepilnamečių vaikų Z. J. ir G. J. interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėjos J. J. ir suinteresuoto asmens N. T. interesai byloje yra priešingi, nes pareiškėja prašė panaikinti vaikų atskyrimą nuo motinos, o N. T., būdama vaikų globėja, prašė atmesti prašymą. Pareiškėjos prašymas buvo atmestas, todėl teismas sprendžia, jog tikslinga spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens N. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Suinteresuotas asmuo N. T. 2022 m. liepos 26 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei rašytinius įrodymus, jog byloje patyrė 1375 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 50-51), kurias grindžia 2021 m. kovo 12 d. Nr. 019, 2021 m spalio 12 d. Nr. 073 bei 2022 m. vasario 2 d. Nr. 009 sąskaitomis už teisines paslaugas (t. 4, b. l. 52, 53, 57), mokėjimo nurodymais (t. 4, b. l. 58) bei Atstovavimo sutartimis (t. 4, b. l. 54, 55-56).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (t. y. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), toliau – Rekomendacijos.

Byloje suinteresuoto asmens atstovė parengė atsiliepimą, dalyvavo viename teismo posėdyje, taip pat rengė kitus procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus dydžio nustatymo kriterijus, įvertinus tai, jog byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė išskirtinai dėl pareiškėjos ligų, visos suinteresuoto asmens N. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. J. prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1375,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.