Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-11 · Byla Nr. ATP-736-397/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-05-16Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
ATP-736-397/2013
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00518-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-736-397/2013;Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00518-2013-7;Procesinio sprendimo kategorija: 50.; 50.1.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutarimu R. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, paskirta 400 (keturių šimtų) litų bauda.

R. P. buvo nubaustas už tai, kad 2013-03-11, apie 20.45 val., būdamas neblaivus, kai nustatyti girtumą atsisakė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje necenzūriniais žodžiais išvadino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnus, rodė nepadorius gestus tuo įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą, mojavo rankomis ir atsisakė palikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas.

Šalies argumentai

R. P. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas besivadovaujant tik vienos šalies – policijos pareigūnų duotais žodiniais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodomąją vertę turintys duomenys. Skundo autoriaus nuomone pareigūnai, paleisdami jį anksčiau negu po 5 val., elgėsi neteisėtai ir netinkamai vykdė savo pareigas. Būtent ši aplinkybė, apelianto įsitikinimu, ir buvo konflikto su pareigūnais priežastimi. R. P. mano turėjęs teisę būti Marijampolės AVPK patalpose iki to laiko, kol išblaivės, todėl išeiti iš patalpų atsisakė pagrįstai. Skunde nurodoma, kad patys pareigūnai jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau jis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų niekur nesikreipė, kas rodo, kad jis priešiškai pareigūnų atžvilgiu nebuvo nusiteikęs. Apelianto manymu jo nekaltumą patvirtina ir tai, kad pareigūnai, žinodami, jog patalpos, kuriose vyko konfliktas, yra filmuojamos, įrašo neišsaugojo ir teismui nepateikė. R. P. pažymi, kad pareigūnai yra šališki, kadangi jis ne pirmą kartą konfliktus su pareigūnais sprendžia teismine tvarka, dėl to pareigūnams yra žinomas ir jie turi susiformavę išankstinę nuomonę apie jį. Skundo autoriaus nuomone teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir jį kaltu pripažino nepagrįstai nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

R. P. apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės klausimas. Apeliantas nesutinka, kad jo kaltė pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį įrodyta, mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu.

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos LR ATPK 257 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog R. P. necenzūriniais žodžiais ir nepadoriais gestais įžeidė policijos pareigūnus bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Nors apeliantas nurodo, kad jo kaltės nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, aukštesnės instancijos teismas su tuo nesutinka. Skundžiamame nutarime teismas nuosekliai išdėstė ir išanalizavo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai savo išvadas dėl R. P. kaltės grindė policijos pareigūnų G. P., M. M., V. P. teisme duotais parodymais, kuriuose jie iš esmės patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad apeliantas nepakluso reikalavimui išeiti iš Marijampolės AVPK patalpų, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, rodė nepadorius gestus, elgėsi agresyviai, dėl ko buvo panaudotos specialios priemonės. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi nenustatyta, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui, dėl ko duotų neteisingus, tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Tokios išvados priėjo ir apylinkės teismas konstatuodamas, kad policijos pareigūnai, kol nėra konstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis. Nors apeliantas ir nurodo, kad tikėti pareigūnų parodymais negalima, jokių aplinkybių, leidžiančių aukštesnės instancijos teismui pagrįstai suabejoti pareigūnų objektyvumu, skunde nenurodė. Skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantas konfliktus su pareigūnais ne pirmą kartą sprendžia teismine tvarka, nėra pagrindas pripažinti, kad tarnybinius pranešimus ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai yra subjektyviai šališki.

Vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus apylinkės teismas pagrįstai juos vertino kritiškai kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Nutarime teisingai pažymėta, kad R. P., pasakodama apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus, iš pradžių teigė, kad konflikto priežastimi buvo tai, kad pareigūnai jam neatidavė telefono ir nepaaiškino sulaikymo priežasties, vėliau jau teigė, kad konflikto priežastimi buvo jo atsisakymas išeiti iš komisariato iki tol, kol išblaivės. Šiuos prieštaravimus apylinkės teismas tinkamai įvertino ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytomis aplinkybėmis pagrįstai nesirėmė. Be to, apeliantas aiškino, kad jis pats patyrė fizinį smurtą, tačiau niekur nesikreipė. Toks apelianto paaiškinimas laikytinas visiškai nelogišku ir nepagrįstu, kadangi mažai tikėtina, jog asmuo, patyręs fizinį smurtą ir dėl to blogai jausdamasis kelias dienas, kaip nurodoma skunde, nesikreiptų į medikus vien dėl to, kad, kaip pats teigia, nėra priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad R. P. 2013-03-11 būtų padaryti kokie kūno sužalojimai, kad jis būtų pateikęs kokius nusiskundimus, susijusius su pareigūnų veiksmais, byloje nėra. Apeliantas, akcentuodamas šią aplinkybę, skunde taip pat jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Skundo motyvas, kad pareigūnai negalėjo R. P. išleisti iš policijos komisariato nepraėjus 5 val. po jo sulaikymo, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Dėl šio motyvo pirmos instancijos teismas išsamiai pasisakė ir aukštesnės instancijos teismas, pilnai sutikdamas su tokia teismo argumentacija, nutarimo motyvų nekartoja. Kartu pažymėtina tai, kad Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintoje „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje“ įtvirtintas nurodymas, jos sulaikymo trukmė negali viršyti 5 valandų nereiškia, jog sulaikytas asmuo privalomai turi būti laikoma 5 valandas. Minėtoje instrukcijoje yra numatytas tik maksimalus sulaikymo terminas, todėl pareigūnai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kiek laiko asmenį laikyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas