- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- I-620-257/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Virginijus Stankevičius, Gražvydas Poškus
- Pareiškėjas
- S. S., S. S. Šiaulių
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro, ir Centrinio
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,
dalyvaujant atsakovo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui Rolandui Bogušui,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. S. patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2010-06-11 sprendimo Nr. (8.6.13)513 ,,Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-06-29 sprendimą ,,Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. 142; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (8.6.13)513 ,,Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ bei 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Šiaulių filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro kelio servitutą, įregistruotą Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. V-3469, žemės sklype kadastro Nr. 9103/0001:449 (unikalus Nr. 4400-0121-9589).
Pareiškėjas S. S. pateiktame patikslintame skunde bei posėdžio metu savo pasisakymuose nurodė, kad atsakovas 2010-06-11 sprendimu Nr.(8.6.13.)513 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ atmetė jo prašymą išregistruoti kelio servitutą. Savo sprendimą atsakovas pagrindė tuo, kad nepanaikintas Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymas Nr. V-3469, kuriuo įregistruotas kelio servitutas, ir pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad šis servitutas baigėsi. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2010-06-29 sprendimu Nr.142 paliko galioti atsakovo priimtą sprendimą. Su atsakovo ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimtais sprendimais neišregistruoti kelio servituto pareiškėjas nesutinka. Pasak jo, kelio servitutas turėtų būti išregistruotas pagal teismo nustatytą juridinį faktą, o ne kaip pasibaigęs. Savo nesutikimą pareiškėjas grindžia teisės aktais, t.y.: Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d. nurodo, kad detalusis planas yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio „Detaliųjų planų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas“ 8 dalis nurodo: „Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame jo sprendime nenustatyta jo vėlesnė įsigaliojimo data“. Todėl, įsigaliojus detaliajam planui, įsigalioja visi detaliojo plano sprendiniai, o žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai netenka galios. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 50 dalis nurodo: „Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams“. Pareiškėjas akcentavo, kad nurodyti teisės aktai patvirtina, jog įsigaliojus patvirtintam detaliajam planui neteko galios žemės sklypo, suformuoto pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinti sprendiniai. Šiaulių apskrities viršininkui išleidus 2008-11-07 įsakymą Nr. V-6304 „Dėl iš žemės sklypo kadastro Nr.9103/0001:449 suformuotų žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“, įsigalioja naujai suformuoto žemės sklypo nustatyti kadastro rodikliai, o kadastro rodikliai nustatyti Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. V-3469 neteko galios. Todėl neteko galios ir kelio servitutas, nustatytas šiuo įsakymu. Pareiškėjas teigia, kad nereikalavo ir nereikalauja panaikinti šių servitutų, pasak jo, jei juos reiks panaikinti, detaliųjų planų rengimo taisyklės bei planavimo įstatymas jam suteikia teisę atlikti naują detalųjį planavimą supaprastinta tvarka.
Atsakovo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo bei trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas R. Bogušas posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu. Savo nesutikimą motyvavo tuo, jog LR CK 4.130 str. numato pagrindus, kada servitutas baigiasi: jo atsisakius, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui, pablogėjus tarnaujančio daikto būklei, išnykus servituto būtinumui, suėjus senaties terminui. Kadangi, pasak atstovo, pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų daiktinės teisės pasibaigimą, prašymas išregistruoti servitutą buvo atmestas. Atstovas pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jei registro tvarkytojas galėtų registruoti, interpretuoti ir daryti savarankiškas išvadas vertindamas pateiktus dokumentus, atsakovas nesutinka su pareiškėjo išsakyta nuomone, kad Šiaulių apskrities viršininkui išleidus 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-6304 įsigaliojo naujai nustatyti servitutai, o anksčiau nustatyti servitutai neteko galios.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjo skundu bei patikslintu skundu. Nurodo, kad kelio servitutas, įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. V-3469, žemės sklype kadastro Nr. 9103/0001:449 turi būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, nes 2010 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-158-257/2010, kelio servitutas 585 kv.m plote panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Kilusio ginčo esmė – VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2010 m. birželio 11 d. bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. birželio 29 d. sprendimų pagrįstumas bei teisėtumas, kuriais atsisakyta išregistruoti kelio servitutą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003-09-25 sprendimu Nr. 31-15649 S. S. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastro Nr. 9103/0001:449 pagal parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Kitu atsakovo 2003-10-02 sprendimu Nr. V-3469 pareiškėjo žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio), kelio servitutas ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 patvirtinus detalųjį planą, Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-6304 nustatė pareiškėjo žemės sklypui (kadastro Nr. 9103/0001:449), esančiam Šiaulių rajone, Vijolių kaime, kitą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, servitutus kelio 585 m² plote; teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote; teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kuriuose įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai, ir kitus kadastro rodiklius pagal kadastrinių matavimų duomenis (b.l. 48). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo S. S. skundą ir panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-6304 dalį dėl servitutų nustatymo: kelio servituto 585 kv.m plote; teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1838 kv.m plote bei teisės aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1838 kv.m plote. Toliau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas S. S. 2010 m. birželio 7 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą dėl daiktinių teisių išregistravimo. Atsakovas VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2010 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (8.6.13.)513, kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu. VĮ Registrų centro Šiaulių filialas ginčijamame sprendime nurodė, kad servitutai, nustatyti Šiaulių apskrities viršininko 2008-11-07 įsakymu Nr. V-6304, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pareiškėjas nesutikęs su atsakovo priimtu sprendimu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2010 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 142 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.
Pažymėtina, kad servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas įtvirtinti LR CK 4.130 straipsnyje, kur pasakyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipdamasis į VĮ Registrų centrą prašė išregistruoti žemės servitutus, nustatytus Šiaulių apskrities viršininko 2008-11-07 įsakymu Nr. V-6304, kuris buvo priimtas atlikus žemės sklypo detalųjį planavimą dėl žemės tikslinės paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b.l. 33). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2008-11-07 įsakymu Nr. V-6304 buvo nustatytas naujas servitutas, tai pastebėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. motyvuotoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-214/2010 (b.l. 36-41). Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo S. S. skundą, motyvuodama tuo, jog Šiaulių apskrities viršininko įsakymas 2008 m. lapkričio 7 d. dėl nustatytų servitutų prieštaravo Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, t.y. pareiškėjas, kaip žemės savininkas, nebuvo išreiškęs valios dėl servituto reikalingumo, todėl atsakovas negalėjo savavališkai priimti sprendimo dėl kelio servituto nustatymo.
Akcentuotina, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymą keičia 2008 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymas. Pabrėžtina, kad Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. įsakymu Nr. V-3469 buvo nustatytas servitutas: leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 5 m pl keliu 0,05 ha plote, o 2008 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-6304 buvo nustatyti nauji servitutai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą būtent dėl servitutų, nustatytų administraciniu aktu (2008 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu), kurį Šiaulių apygardos administracinis teismas panaikino. Svarbu tai, kad nustatyti nauji servitutai 2008 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu nebuvo ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai patvirtino atsakovas pateiktame ginčijamame sprendime (b.l. 62) bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendime (b.l. 63). Todėl atsakovo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimas bei trečiojo suinteresuoto asmens Centrinio registratoriaus sprendimas iš dalies teisėti bei pagrįsti, kadangi jie negali išregistruoti nekilnojamo daikto, kuris net nėra įregistruotas. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo pareikalavęs pareiškėjo apmokėti už naujai nustatytų servitutų įregistravimą, tačiau pareiškėjas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad už servitutų įregistravimą ir išlaidų apmokėjimą atsakingas servituto turėtojas, t.y. Šiaulių apskrities viršininko administracija (b.l. 24). Tai reiškia, kad pareiškėjas, manydamas, jog naujai nustatytus servitutus 2008 m. lapkričio 7 d. administraciniu aktu privalėjo įregistruoti Šiaulių apskrities viršininko administracija, po Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo įsigaliojimo kreipėsi su prašymu išregistruoti servitutus, nustatytus administraciniu aktu, o Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymas yra galiojantis, teismas jo nepanaikino, ir jo nepakeitė 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2010 m. birželio 11 d. sprendime vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsniu, numatančiu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, o ne apie atsisakymą išregistruoti daiktines teises. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Taigi darytina išvada, jog atsakovas ginčijamame sprendime nurodė neteisingą atsisakymo teisinį pagrindą, nes pareiškėjas prašė ne įregistruoti daiktinę teisę, o išregistruoti, dėl to toks sprendimas turėtų būti naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Kitas svarbus motyvas dėl atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens ginčijamų sprendimų neteisėtumo tai, kad minėtais sprendimais klaidinamas pats pareiškėjas, nurodant, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo prašo išregistruoti šią daiktinę teisę – kelio servitutą Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 2 d. įsakymo pagrindu.
Įvertinusi nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes kolegija mano, jog atsakovo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2010 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. (8.6.13.) 513 bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 142 yra naikintini, nes priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Šiaulių filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro kelio servitutą, įregistruotą Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. V-3469, žemės sklype kadastro Nr. 9103/0001:449 (unikalus Nr. 4400-0121-9589), atmestinas kaip nepagrįstas, nes Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymas nėra panaikintas ir jo nepakeitė 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-6304, kuris yra panaikintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-158-257/2010.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,
n usprendė:
Pareiškėjo S. S. patikslintą skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (8.6.13.)513 ,,Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 142 ,,Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“.
Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Šiaulių filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro kelio servitutą, įregistruotą Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. V-3469, žemės sklype kadastro Nr. 9103/0001:449 (unikalus Nr. 4400-0121-9589) atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.