- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- I2-171-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01246-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- B. A.
- Trečiasis asmuo
- A. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. A. skundą atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. J., dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2019 gegužės 10 d. raštu Nr. SA-4126-(12.27) Dėl vietos skyrimo laikinam nesudėtingam statiniui (duomenys neskelbtini), priimtus administracinius sprendimus; 2) įpareigoti atsakovę pratęsti pareiškėjai laikino prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo terminą trijų metų laikotarpiui.
Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 1-3) bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal verslo liudijimą nuo 2010 m. vykdo veiklą - prekybą tik ne maisto produktais (kapų žvakėmis, gėlėmis) (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjos veiklos vykdymui Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2016 m. birželio 14 d. suderino projektą. Pareiškėja atitinkamai įgijo teisę statyti ir pagal projektą pasistatė laikiną nesudėtingą statinį - laikiną prekybos kioską. Šio laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas buvo nustatytas 3 metams, tai yra iki 2019 m. birželio 14 d. Pareiškėja ginčo statinį 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartimi išnuomojo A. J., kuri 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi su prašymu į atsakovę dėl laikino prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo termino pratęsimo. Atsakovė 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. SA- 4126- (12.27) „Dėl vietos skyrimo laikinam nesudėtingam statiniui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) informavo pareiškėją apie tai, kad Marijampolės savivaldybės administracija skiria vietą laikinojo nesudėtingojo (I grupės) prekybos (paslaugų) statinio statybai (perkėlimui) (duomenys neskelbtini), kuriam pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat minėtame rašte nurodoma, kad kartu su prašymu pritarti laikinam statiniui Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui pareiškėja turi pateikti supaprastintą statinio projektą (sklypo planą, statinio planą, fasadus ir aiškinamąjį raštą), o perkeliant paviljoną, būtina atnaujinti fasadus, panaudojant šiuolaikiškas apdailos medžiagas. Pareiškėja buvo informuota, kad esamas prekybai skirtas paviljonas gali būti naudojamas iki 2019 m. gegužės 31 d., o pasibaigus šiam terminui, jis turi būti pašalintas ir perkeltas į pareiškėjai skirtą vietą, sutvarkant teritoriją, kurioje jis stovėjo.
Pareiškėja teigia, kad minėtame rašte nepateikiamas joks motyvuotas sprendimas dėl kokių priežasčių Marijampolės savivaldybės administracija ne nepratęsia laikino nesudėtingo statinio naudojimo termino, bet skiria jam naują vietą su įpareigojimais atnaujinti statinį. Iš ginčijamo 2019-05-10 rašto absoliučiai nėra aišku, kuo grindžiami atitinkami sprendimai ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja yra įpareigojama perkelti esamą prekybai skirtą paviljoną (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pažymėjo, kad esamo prekybos paviljono projektas parengtas ir suderintas, pats paviljonas pastatytas vos prieš tris metus laiko, todėl lieka neaišku, kokiais kriterijais remiantis paviljonas pripažintas ne šiuolaikišku. Praėjus vos trijų metų laikotarpiui, naujo projekto rengimas, esamo paviljono perkėlimas ir esmingas jo atnaujinimas šiuolaikiškomis apdailos medžiagomis reikalauja papildomų didelių piniginių lėšų, kurių pareiškėja dėl gaunamų pajamų dydžio tiesiog negali sau leisti. Taigi, neįvykdžius administracijos reikalavimo, pareiškėjai beliktų nutraukti veiklos vykdymą, kas sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjai. Be to teigė, kad naujos aikštelės, į kurią reikalaujama perkelti paviljoną, savivaldybės administracija nėra tinkamai įrengusi - pati aikštelės danga nėra paruošta, neįrengti tualetai, nėra įvestas vandentiekis, nepastatyti šiukšlių konteineriai.
Atsiliepimas
Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime (1 t., b. l. 35-41) bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad motyvuotas paaiškinimas pareiškėjai buvo pateiktas 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. SA-5171-(12.1) „Dėl vietos laikinojo prekybos paviljono statybai“ (toliau – ir Raštas), kuriame buvo nurodyta, kad paviljonai adresu (duomenys neskelbtini) (dešinėje (duomenys neskelbtini)) yra pastatyti 110 kv elektros tinklų orinės linijos apsaugos zonoje, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimo Nr. 343, „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VI straipsnio 21 punkto reikalavimų. Taip pat Rašte nurodyta, kad paviljonai yra gatvės raudonųjų linijų teritorijoje, kurioje gali būti statomi tik gatvės elementai: važiuojamoji dalis, pėsčiųjų-dviračių takai, apšvietimo įranga, transporto eismą reguliuojantys ženklai, automobilių sustojimo ar stovėjimo vietos, inžineriniai tinklai ir t.t., todėl privaloma iškelti statinius į nurodytą vietą arba visiškai juos demontuoti.
Atsakovės manymu, Rašte išdėstytos informacijos pakartojimas skundžiamame sprendime, yra perteklinis veiksmas, kadangi pagrindinės priežastys dėl ko visi aukščiau minėti statiniai, tame tarpe ir pareiškėjos laikini prekybos kioskai turėjo būti iš (duomenys neskelbtini) iškelti - nepasikeitė. Pareiškėjos ginčo statinys pastatytas kairėje (duomenys neskelbtini) pusėje yra gatvės raudonųjų linijų teritorijoje. Taip pat minėtame Rašte nurodyta ir kita statinių iškėlimo priežastis, tai, kad toje teritorijoje numatyta įrengti pėsčiųjų - dviračių taką, kuriam techninis projektas jau yra parengtas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Rašte išdėstyta informacija įrodo, kad pareiškėjai buvo nurodyti motyvuoti argumentai, dėl kokių priežasčių ir iki kurio termino laikini prekybos paviljonai, esantys tiek kairėje, tiek dešinėje (duomenys neskelbtini) pusėse, Marijampolėje turi būti iškelti į jiems skirtą ar kitą vietą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog jai nebuvo išaiškintos priežastys dėl ko prekybiniai kioskai privalo būti iškelti. Rašte pareiškėja buvo informuota apie įpareigojimą iškelti savo statinius nurodant teisės aktus, kuriais vadovaujantis toks įpareigojimas suformuotas, taip pat nurodant ir teisės akto apskundimo tvarką. Be to šiame individualiame administraciniame akte buvo aiškiai suformuluotos pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos. Skundžiamu sprendimu pareiškėja tik papildomai buvo informuojama apie savo pareigą iš nurodytos teritorijos iki nustatyto termino nukelti statinius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis pareiškėjai buvo suteikta teisė trijų metų laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2019 m. birželio 14 d. pastatyti laikiną prekybos kioską (toliau – ir ginčo statinys/laikinas prekybos kioskas), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-11). Pareiškėja ginčo statinį 2019 m. kovo 15 d. prekybinio kiosko nuomos sutartimi išnuomojo A. J. (toliau – ir Nuomininkė) (1 t., b. l. 148,149). Nuomininkė 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi į atsakovę prašymu „Dėl pritarimo laikinam statiniui“ suteikti teisę eksploatuoti ginčo statinį iki 2019 m. gruodžio 31 d. (1 t. b. l. 150). Atsakovė 2019-05-10 raštu Nr. SA-4126-(12.27.) „Dėl vietos skyrimo laikinam nesudėtingam statiniui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) informavo pareiškėją ir Nuomininkę, jog ginčo statinys gali būti naudojamas iki 2019 m. gegužės 31 d., suteikiant teisę perkelti jį į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 6,7).
Ginčas byloje kilęs dėl atsakovės 2019-05-10 administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, nes jame nenurodyta dėl kokių priežasčių Marijampolės savivaldybės administracija ne nepratęsia laikino nesudėtingo statinio naudojimo termino, bet skiria jam naują vietą su įpareigojimais atnaujinti statinį. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kuo jis grindžiamas ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja yra įpareigojama perkelti esamą prekybai skirtą paviljoną (duomenys neskelbtini).
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, kad Marijampolės savivaldybės administracija skiria vietą laikinojo nesudėtingo prekybos statinio statybai (perkėlimui) (duomenys neskelbtini) bei tai, kad esamas prekybai skirtas paviljonas gali būti naudojamas iki 2019-05-31, o vėliau turi būti pašalintas ir perkeltas į pareiškėjai skirtą vietą bei sutvarkyta teritorija. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad jame visiškai nėra pasisakyta dėl Nuomininkės 2019-04-25 prašyme išdėstyto reikalavimo suteikti teisę eksploatuoti ginčo statinį iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. pateiktame atsakyme nėra motyvuojamosios dalies. Nei pačiame atsakyme, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad pareiškėja į atsakovę aiškiai kreipėsi dėl leidimo eksploatuoti ginčo statinį iki 2019 m. gruodžio 31 d., o ne dėl informacijos, kurią pateikė atsakovė, gavimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja turėjo teisę naudoti ginčo statinį iki 2019-06-14, tačiau skundžiamu sprendimu šis terminas be jokių motyvų buvo sutrumpintas iki 2019-05-31. Atsakovei nepateikus motyvuoto atsakymo ir nenurodžius jokių nepateikimo motyvų, pripažintina, kad Marijampolės savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo A. J. prašymo ir priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl savivaldybės administracijos 2019-05-10 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovės argumentai, kad pareiškėjai motyvuotas paaiškinimas (1 t., b. l. 152) buvo pateiktas 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. SA-5171-(12.1) „Dėl vietos laikinojo prekybos paviljono statybai“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyti motyvuoti argumentai, dėl kokių priežasčių ir iki kurio termino laikini prekybos paviljonai, esantys tiek kairėje, tiek dešinėje (duomenys neskelbtini) pusėse, Marijampolėje turi būti iškelti į jiems skirtą ar kitą vietą, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog Raštas buvo įteiktas pareiškėjai, ar, kad pareiškėja buvo supažindinta su jo turiniu. Pareiškėja teismo posėdžio metu paneigė aplinkybę, jog jai Raštas buvo įteiktas. Be to, pastebėtina, kad Rašte nurodyta informacija prieštarauja skundžiamo sprendimo turiniui, nes pirmu atveju nurodyta ginčo statinius išsikelti iki 2018-07-14, o antru atveju – iki 2019-05-31. Akcentuotina ir tai, kad skundžiamame sprendime nėra jokios nuorodos į 2018-06-06 raštą, pats Raštas prie skundžiamo sprendimo taip pat nepridėtas.
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovė motyvus išdėstė atsiliepime į pareiškėjos skundą teismui bei teismo posėdžio metu, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir E. Ž. Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimą, nepasisakant dėl kitų skunde (reikalavimo įpareigoti atsakovę pratęsti pareiškėjai laikino prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo terminą trijų metų laikotarpiui), atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalies išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovės priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 295,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 145,20 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą. Minėtos išlaidos grindžiamos 2019-09-23 pinigų priėmimo kvitu, 2019-11-19 sąskaita faktūra (2 t. b. l. 4, 5, 6).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prašo priteisti 150 Eur išlaidas už dokumento surašymą ir atstovavimą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškėjos skundas teisme užregistruotas 2019 m. birželio 13 d., todėl šiuo atveju aktualus 2018 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 970,3 Eur. Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 2425,75 Eur (2,5 x 970,3 Eur).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžiai byloje iš viso truko 1 val. 38 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 val. 2019 metų III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1317,6 Eur, atitinkamai už atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma – 263,52 Eur (0,1 x 1317,6 x 2).
Kadangi pareiškėjos prašomos 150 Eur išlaidos už skundo parengimą ir atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 145,20 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą.
Teismo vertinimu, išlaidos, patirtos dėl antstolio atliktų veiksmų, gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokią išvadą lemia tai, kad ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1256-556/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, pasinaudodama ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdama konkrečiais įrodymais pagrįsti savo teiginius, pateikė antstolio 2019 m. lapkričio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 23/19/7 (2 t., b. l. 7-12), daro išvadą, kad šios bylinėjimosi išlaidos gali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir atlygintos ABTĮ 40 straipsnio pagrindu.
Bylos duomenimis, pareiškėja kreipdamasi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis priteistinas pareiškėjai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos 325,20 Eur (150 + 145,20 + 30) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2019 gegužės 10 d. sprendimą Nr. SA-4126-(12.27.) „Dėl vietos skyrimo laikinam nesudėtingam statiniui (duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškėjai B. A. 325,20 Eur (trys šimtai dvidešimt penki Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.