- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-1784-999/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00242-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Jonas Špelveris
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nutraukti 2018 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos CMS sudarytą santuoką tarp Ž. M. ir A. M. (įrašo Nr. 3), esant atsakovo A. M. kaltei; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Ž. M. mergautinę pavardę – (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovės Ž. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas;
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka, įrašo Nr. 3, kuri sudaryta tarp ieškovės Ž. M. ir A. M.. Nurodo, kad nuo 2018 m. pradžios sutuoktiniai gyveno santuokinį gyvenimą, kartu rūpinosi šeimos gerove, gerbė vienas kitą. Vėliau atsakovas palaipsniui atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti atskirai vis kažkur išvykdamas, negrįždamas ilgai po darbo valandų namo bei nurodydamas, kad daug dirba ir neturi pakankamai laiko skirti dėmesio šeimai. Pradėjo dažnai vartoti alkoholį, būdamas neblaivus vairavo transporto priemones, sukėlė eismo įvykius, dėl ko buvo nuteistas, 2023 m. liepos 13 d. Plungės apylinkes teismo už du kaltinimo epizodus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Teigia, kad atsakovas jokių tinkamų išvadų iš pirmesnių 18 teistumų nepadarė, vėl daro tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo pasišalinęs iš bausmės atlikimo vietos, todėl jo atžvilgiu šiuo metu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 242 straipsnį. Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Po santuokos sudarymo 2018 m. kovo 15 d. šalys sudarė notarinę povedybinę sutartį, kurioje numatė, šias esmines aplinkybes: i) nuo vedybų sutarties sudarymo dienos kiekvieno iš sutuoktinių santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (3.1.1 p.). 3.1.2 p. numatyta, kad kiekvieno iš sutuoktinių po šios sutarties sudarytos ir gautos paskolos, bus tą paskolą paėmusio sutuoktinio nuosavybė bei prievolė, kylanti iš šių paskolų sutarčių. Ieškovė Ž. M. po šios santuokos sudarymo, yra asmeniškai sudariusi tris vartojimo kredito paskolas, tai yra: 2019 m. gruodžio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su AB „Mokilizingas“ 2100 eurų sumai, 2019 m. gruodžio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing“ 2100 eurų sumai, 2021 m. sausio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB ,,SB lizingas“ 1200 eurų sumai. Šios sutartys ir gautos piniginės lėšos yra asmeninė ieškovės Ž. M. nuosavybė bei jos asmeninė prievolė ir atsakomybė paskolas atlyginti, todėl atsakovo atsakomybės čia nėra. Taip pat nurodo, kad po vedybų sutarties, ieškovė už savo asmenines lėšas, gautas pagal minėtas vartojimo kredito sutartis įsigijo du automobilius „Audi“ ir „Opel“, kurios tapo ir yra jos asmenine nuosavybė. Atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturėjo iki santuokos bei tokio turto neįgijo ir santuokos metu su ieškove, išskyrus jo turimas santaupas - pinigines lėšas iš jo darbinės veiklos, kurios yra jo asmeninė nuosavybė, todėl ieškovė į šias atsakovo pinigines lėšas pretenzijų neturi. Turtas, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo yra kiekvieno iš sutuoktinių turtas, prievolės, kilusios iš veiksmų, atliktų iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybė ir prievolės. Ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu turėjo du žemės sklypus, kurie yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė įvykdė įstatyminę pareigą kreiptis į privalomąją mediaciją šeimos bylose, tačiau šis procesas pasibaigė negavus jokios atsakovo pozicijos vykdyti taikų ištuokos procesą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad su viskuo sutinka, teismo posėdyje nedalyvaus, taip pat prašė, kad po priimto sprendimo, sprendime būtų pažymėta, jog sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Jonas Špelveris nurodė, kad ieškinį palaiko pastarajame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei Ž. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovė elgiasi humaniškai ir šito reikalavimo atsisako, bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti. Atstovas pažymėjo, kad sudarytoje santuokoje turtinių ginčų nėra, buvo sudaryta povedybinė sutartis. Atsakovas privalomoje mediacijoje bandė susitaikyti, tačiau ir toliau darė nusikalstamas veikas, daugiau negu 19 kartų teistas, atlikdamas bausmę už paskutinį nuosprendį netgi buvo pasišalinęs iš laisvės atėmimo vietos ir tuo metu grįžo ne pas savo šeimą, bet pas kitą moterį, kur ir buvo sulaikytas. Atsakovas naudodamasis ieškovės transporto priemonėmis darė eismo įvykius, kai kuriuo laikotarpiu transporto priemonės buvo net areštuotos, reikėjo kreiptis į teismą su prašymais, kad areštas būtų nuimtas.
5. Teismo posėdyje ieškovė Ž. M. nurodė, kad kartu pragyveno aštuonerius metus, viskas buvo gerai, tik, kad atsakovas išgėrinėdavo. 2023 m. kovo mėnesį kreipėsi į mediaciją ir buvo atsakovo prašyta, kad tvarkytųsi, nebegertų, nes pastoviai išgėrinėdavo, ne dienomis, bet mėnesiais, o prie to pačio darydavo ir nusikalstamas veikas. Taikiai negalėjo išsiskirti, nes atsakovas nenorėjo. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Rašytine bylos medžiaga, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, įrašo Nr. 3. Ginčo šalys 2018 m. kovo 15 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nusistatė kad turtas, įgytas santuokoje po šios sutarties įsigaliojimo, taip pat visos teisės, pareigos, prievolės įsipareigojimai, atsiradę po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė, kurio vardu įgytas turtas. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo rašto matyti, kad atsakovas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-268-1142/2023 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 12 d. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ąjame kalėjime. Iš gimimo liudijimo matyti, kad ieškovės mergautinė pavardė yra (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti į „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl santuokos nutraukimo
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti jos su atsakovu 2018 m. sausio 19 d. įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
10. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas palaipsniui atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti atskirai vis kažkur išvykdamas negrįždamas ilgai po darbo valandų namo bei nurodydamas, kad daug dirba ir neturi pakankamai laiko skirti dėmesio šeimai. Pradėjo dažnai vartoti alkoholį, būdamas neblaivus vairavo transporto priemones, sukėlė eismo įvykius, dėl ko teismo buvo nuteistas. Atsakovas ne tik kad nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, pakeisti savo elgesį ir bendravimą su ieškove, ieškoti kompromisų, bet ir jau kurį laiką darė nusikalstamas veikas. Ieškovės teigimu, santuokinių ryšių atkūrimas su atsakovu yra neįmanomas. Atsakovas su ieškiniu sutiko, todėl esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
12. Nutraukus santuoką atsakovui paliktina jo turima pavardė, o ieškovei – mergautinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys yra sudariusios povedybinę sutartį, pagal kurią jos nusistatė, kad turtas, įgytas santuokoje po šios sutarties įsigaliojimo, taip pat visos teisės, pareigos, prievolės įsipareigojimai, atsiradę po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė, kurio vardu įgytas turtas. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turėtų bendrų kreditinių įsipareigojimų kitiems asmenims, todėl šiais klausimais nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu bylinėjimosi išlaidų atsisakė, todėl šis klausimas nebesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2018 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 3, dėl atsakovo A. M. kaltės.
Nutraukus santuoką Ž. M. pakeisti pavardę į „(duomenys neskelbtini)“, A. M. paliktina pavardė „(duomenys neskelbtini)“.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.