- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- eA-214-968/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05438-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Beata Martišienė
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „T-WAY“, uždaroji akcinė bendrovė Baltic Intelligence
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „T-WAY“ ir uždaroji akcinė bendrovė Baltic Intelligence) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės Transsphere Logistika“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1AE-163 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2023 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 18KP-16-47 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Prekei „elektros šviestuvai“ (1 289 kg) 2022 m. liepos 15 d. buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2. Tranzito procedūros vykdytoju nurodytas pareiškėjas. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Medininkų kelio postą. Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje, – 2022 m. liepos 20 d. Vilniaus TM sprendimu pripažino, kad už neįvykdytą tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2 pareiškėjui atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis – 3 649 Eur muito ir 21 480 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), bei nusprendė paskirti 2 513 Eur baudą. Vilniaus TM Sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų, dėl to sprendė, kad Sąjungos tranzito procedūra yra nebaigta.
2.2. Pareiškėjas kartu su skundu dėl Vilniaus TM sprendimo Muitinės departamentui pateikė dokumentų, kurių nuotraukas buvo pateikęs Vilniaus TM, originalus: Rusijos Federacijos importo deklaracijų originalus su Rusijos Federacijos muitinės antspaudais ir rašytinį Rusijos Federacijos muitinės patvirtinimą dėl šių dokumentų išdavimo. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pateikė tinkamus dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įrodančius tranzito procedūros užbaigimą, kurie patvirtina, kad pagal Sąjungos tranzito Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2 gabentas krovinys faktiškai buvo išvežtas iš Sąjungos muitų teritorijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM Sprendimo, disponavo tik nepatvirtintomis Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijų Nr. 10228010/200722/3270993 ir Nr. 10228010/200722/3270968 ištraukų iš kompiuterinės sistemos bei Rusijos Federacijos muitinės 2022 m. gruodžio 26 d. rašto kopijomis bei fotokopijomis, todėl šių dokumentų nelaikė tinkamais užbaigtai muitinės tranzito procedūrai pagrįsti. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė nei šių dokumentų originalų, nei tinkamai patvirtintų kopijų. Dokumentų, kuriais pareiškėjas grindžia skundą, adresuotą teismui, originalus atsakovas gavo jau po Muitinės departamento sprendimo priėmimo, todėl skundo nagrinėjimo metu negalėjo šių dokumentų įvertinti.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo Muitinės departamento atstovas paaiškino, kad Muitinės departamentas ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs Vilniaus TM pateiktus dokumentus, taip pat ir su pareiškėjo skundu pateiktų dokumentų kopijas. Atsakovo atstovo teigimu, dokumentų, kuriais grindžiamas skundas teismui, originalai Muitinės departamente buvo gauti po ginčijamo Muitinės departamento sprendimo priėmimo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad pareiškėjo Muitinės departamentui pateikti dokumentų originalai skundo nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti. Atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, kada ir kokiu būdu minėti dokumentai buvo pateikti Muitinės departamentui, ir nurodė, jog minėti dokumentai Muitinės departamente nebuvo užregistruoti.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „T-WAY“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Intelligence“ atsiliepimų į skundą teismui nepateikė.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Muitinės departamento sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. skundą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui ir atsakovo 465 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, jis Muitinės departamentui kartu su skundu pateikė Rusijos Federacijos importo deklaracijų, kuriomis įformintas aktualių prekių išleidimas į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, originalus, kuriuos dar papildomai patvirtino ir Rusijos Federacijos muitinė. Nors Muitinės departamento atstovas teisme ir neigė, kad minėti dokumentų originalai Muitinės departamentui buvo pateikti kartu su skundu, tačiau pripažino, kad pareiškėjo nurodomi dokumentai Muitinės departamente buvo gauti, bet priimant Muitinės departamento sprendimą nebuvo įvertinti. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neįvertino visų pareiškėjo pateiktų dokumentų.
9. Nustatęs, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus atitinkamų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, teismas priteisė jam pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
10. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 465 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
11. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies dėl to, kad atsirado pagrindas įvertinti naujai pateiktus dokumentus, kurių muitinė priimdama ginčijamus sprendimus neturėjo ir negalėjo įvertinti. Taigi, naikinamas sprendimas yra priimtas ne dėl to, kad institucijų veiksmai jį priimant buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.
11.2. Teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai ir/ar neįvertinti atitinkami duomenys, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą. Todėl pareiškėjas nelaikytinas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas.
11.3. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 116 straipsnio 1 dalies a ir d punktais, 117, 120 ir 121 straipsniais, pareiškėjas, siekdamas proceso ekonomiškumo, sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, bei turėdamas tam pagrindą, t. y. gavęs naujus įrodymus, turi teisę kreiptis tiesiogiai į muitinę dėl mokestinės prievolės pagrįstumo peržiūrėjimo, neinicijuojant ginčo teisme ir nepatiriant bylinėjimosi išlaidų.
11.4. Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami iš dalies, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės (pareiškėjo nesavalaikis elgesys), toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos, tuo labiau, jei teisės aktuose numatyta galimybė pasirinkti kitą elgesio modelį, leidžiantį išvengti teismo išlaidų atsiradimo. Atsakovas pagal turimus duomenis savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:
12.1. Tai, jog atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, nepaneigia fakto, kad Muitinės departamento sprendimas buvo panaikintas dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad Muitinės departamento sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai. Tai paneigia atsakovo teiginius, kad teismas nekonstatavo jo veiksmų neteisėtumo.
12.2. Pareiškėjas ginčui aktualių dokumentų negalėjo pateikti anksčiau dėl to, kad jų gavimo laukė iš Rusijos Federacijos, kas natūraliai užtrunka. Dėl to, jis prašė Vilniaus TM palaukti ir nepriimti sprendimo, tačiau Vilniaus TM šį prašymą faktiškai ignoravo. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad tuos rašytinius įrodymus privalėjo priimti ir vertinti Muitinės departamentas, ko, kaip konstatavo teismas, nepagrįstai nepadarė. Pareiškėjas taip pat ir skunde Muitinės departamentui buvo nurodęs svarbias priežastis, dėl kurių neturėjo galimybės pateikti Rusijos Federacijos importo deklaracijų originalų. Pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs visus rašytinius įrodymus, kuriais rėmėsi ir teisme, taigi, akivaizdu, kad joks tariamas tinkamas sprendimo peržiūrėjimas nebūtų įvykęs. Muitinės departamentas iš esmės bando riboti pareiškėjo teisę skųsti neteisėtą ir nepagrįstą Muitinės departamento sprendimą teismui.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 465 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1AE-163 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ ir Vilniaus TM 2023 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 18KP-16-47 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Muitinės departamento sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. skundą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (465 Eur).
16. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, bet laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apskritai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi atsakovo veika nepripažinta neteisėta, be to, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nelaikytinas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat pareiškėjas turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į muitinę dėl mokestinės prievolės pagrįstumo peržiūrėjimo, neinicijuojant ginčo teisme ir nepatiriant bylinėjimosi išlaidų.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir kitus byloje esančius duomenis atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulėmė ne atsakovo veiksmai, o kitos aplinkybės (pareiškėjo nesavalaikis elgesys pateikiant dokumentų originalus). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Muitinės departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neįvertino visų pareiškėjo pateiktų dokumentų, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Muitinės departamento sprendimą ir įpareigoti Muitinės departamentą pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Tokia teismo argumentacija patvirtina, kad pareiškėjo materialinio reikalavimo tenkinimas siejamas su atsakovo veiksmų (neveikimo) priimant skundžiamą sprendimą neteisėtumu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą neturėjo ir negalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktų dokumentų originalų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad dokumentų originalai buvo pateikti Muitinės departamentui, tačiau jie nebuvo užregistruoti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šių dokumentų pateikimo Muitinės departamentui datą. Taigi, nors pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad Muitinės departamento sprendimo panaikinimą lėmė pareiškėjo nesavalaikis elgesys, iki Muitinės sprendimo priėmimo nepateikiant muitinės institucijoms dokumentų originalų, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų tokią išvadą.
21. Atsakovo nurodomų administracinių bylų Nr. AS-438-390/2009, Nr. AS-143–281/2010, Nr. A-438-509/2010 aplinkybės nėra analogiškos ar panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl vadovautis LVAT praktika šiose bylose nėra teisinio pagrindo.
22. Nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nereiškia, kad atsakovas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą, nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas laikytinas priimtu pareiškėjo naudai, kadangi buvo tenkintas vienas iš jo skundo materialinių reikalavimų.
23. Atsakovo skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs naujus įrodymus, turi teisę kreiptis tiesiogiai į muitinę dėl mokestinės prievolės pagrįstumo peržiūrėjimo, negali paneigti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo elgesį kreipiantis į teismą nesąžiningu ar neekonomišku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuo ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės.
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė 465 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, liko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, t. y. teismo sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
26. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose.
27. Pareiškėjas pateikė tarp jo ir advokato 2021 m. sausio 18 d. sudarytos Teisinių paslaugų sutarties Nr. SL-202 išrašą, 2023 m. lapkričio 30 d. PVM Sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. JS2023-099 ir 2023 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kurie patvirtina, kad pareiškėjas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur išlaidų. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad galutiniu teismo sprendimu buvo tenkinta dalis pareiškėjo materialinių reikalavimų (skundas tenkintas iš dalies), pareiškėjui priteisiama pusė jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (363 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vingės Transsphere Logistika“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.