Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ atstovui advokatui J. S.,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui S. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „T-WAY“ atstovui M. G. (M. G.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „T-WAY“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Intelligence“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vingės Transsphere Logistika“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Muitinės departamentas) 2023 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1AE-163 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas, ir Muitinės departamento sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2023 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 18KP-16-47 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekei „elektros šviestuvai“ (1289 kg) 2022 m. liepos 15 d. buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2. Tranzito procedūros vykdytoju nurodyta UAB „Vingės Transsphere Logistika“. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Medininkų kelio postą (LTVK2000). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje, – 2022 m. liepos 20 d.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Vilniaus TM, įvertinusi jos pateiktus dokumentus – CMR važtaraščių Nr. 1028507-1 bei Nr. 1028507-2 (su kuriais buvo gabenamos prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2) su Baltarusijos Respublikos muitinės spaudu kopijas, Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijų ištraukas iš kompiuterinės sistemos, Rusijos Federacijos rašto nuotraukas, 2023 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-47 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, kuriuo nusprendė pripažinti, kad už neįvykdytą tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2 pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis – 3 649 Eur muito ir 21 480 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), bei nusprendė paskirti jai 2 513 Eur baudą. Vilniaus TM Sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų, dėl to laikė, kad Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2 nebaigta.

Pareiškėja nurodo, jog nesutikdamas su Vilniaus TM Sprendimu, dėl jo pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, jį atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės departamento Sprendimu, tvirtina, kad ji kartu su skundu dėl Vilniaus TM Sprendimo Muitinės departamentui pateikė dokumentų, kurių nuotraukas buvo pateikęs Vilniaus TM, originalus. Pareiškėja teigia, kad Muitinės departamentui pateikė Rusijos Federacijos importo deklaracijų originalus su Rusijos Federacijos muitinės antspaudais, o kartu su jais taip pat ir rašytinį Rusijos Federacijos muitinės patvirtinimą dėl šių dokumentų išdavimo. Pareiškėjos įsitikinimu, ji pateikė tinkamus dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įrodančius tranzito procedūros užbaigimą, kurie patvirtina, kad pagal Sąjungos tranzito Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2 gabentas krovinys faktiškai buvo išvežtas iš Sąjungos muitų teritorijos.

Pareiškėjos teigimu, negali būti toleruojama tokia situacija, kuomet esant akivaizdiems ir visapusiškiems įrodymams apie tai, kad prekės, kurioms buvo pradėta Sąjungos tranzito procedūra, aiškiai buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, tranzito procedūros vykdytojui vis tiek būtų taikoma mokestinė prievolė.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Muitinės departamentas atsiliepime nurodo, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM Sprendimo, disponavo tik nepatvirtintomis Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijų Nr. 10228010/200722/3270993 ir Nr. 10228010/200722/3270968 ištraukų iš kompiuterinės sistemos bei Rusijos Federacijos muitinės 2022 m. gruodžio 26 d. rašto kopijomis bei fotokopijomis, todėl šių dokumentų nelaikė tinkamais užbaigtai muitinės tranzito procedūrai pagrįsti, nes skundo nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė nei šių dokumentų originalų, nei tinkamai patvirtintų kopijų. Dėl to Muitinės departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjos pateiktos dokumentų kopijos ir fotokopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų ir negali būti pripažintos įrodymais tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad dokumentų, kuriais pareiškėja grindžia skundą, adresuotą teismui, originalus Migracijos departamentas gavo jau po 2023 m. kovo 28 d. ginčo sprendimo Nr. 18KP-16-47 priėmimo. Dėl šios priežasties Muitinės departamentas skundo nagrinėjimo metu negalėjo šių dokumentų įvertinti tinkamumo prasme, kaip pagrindžiančių tinkamą muitinio tranzito užbaigimą, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM su pareiškėjo skundu nesutinka ir jį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime nurodo, kad Vilniaus TM Sprendimu tranzito procedūros vykdytoją UAB „Vingės Transsphere Logistika“ už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą pripažino skolininke muitinei ir jos atžvilgiu įregistravo importo mokesčio dydžio mokestinę prievolę.

Vilniaus TM atsiliepime nurodo, kad Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms elektros šviestuvai (1289 kg) 2022 m. liepos 15 d. buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2. Įformintos tranzito procedūros vykdytojas — UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turintis leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Medininkų kelio postą (LTVK2000). Tranzito procedūros įvykdymo terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. liepos 20 d.

Vilniaus TM teigimu, Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis ji negavo patvirtinimo, kad prekės iki 2022 m. liepos 20 d. buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl apie nebaigtą tranzito procedūrą bei pradėtą tyrimą 2022 m. rugpjūčio 17d. raštu Nr. (8.1/16)-2VE-9993 informavo procedūros vykdytoją, prašydama įrodymui apie procedūros užbaigimą pateikti alternatyvius dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Vilniaus TM atsiliepime nurodo, kad pareiškėja pateikė transporto važtaraščių CMR Nr.1028507-1 ir Nr.1028507-2, su kuriais buvo gabenamos prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr.22LTVR50000006B1F2, su Baltarusijos Respublikos muitinės spaudu, kopijas.

Vilniaus TM pažymi, kad vykdydama tyrimą, 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (8.2/16)-1KP-397 užklausė paskirties muitinės įstaigą – Medininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų 2022 m. liepos 15 d. Sąjungos tranzito procedūrai deklaracijoje T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2, pateikimo muitiniam tikrinimui. Medininkų kelio posto viršininkas 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 2VK20S-81 informavo, kad nei prekės, nei minėta tranzito deklaracija su lydinčiais dokumentais muitiniam tikrinimui nebuvo pateikti.

Vilniaus TM atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė Rusijos muitinės importo deklaracijų ištraukas iš kompiuterines sistemos bei Rusijos Federacijos muitinės rašto fotonuotraukas.

Vilniaus TM tvirtinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus TM negalėjo jų pripažinti tinkamais įrodymais tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2, užbaigimui pagrįsti ir šių dokumentų nelaikė tinkamais alternatyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Vilniaus TM nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog muitines institucijos nepagristai nepripažino tinkamais jos pateiktų alternatyvių rašytinių įrodymų dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Remiantis Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Vilniaus TM tvirtinimu, ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnis, t. y. procedūros vykdytojas — UAB „Vingės Transsphere Logistika“ neįvykdė pareigų, susijusių su Sąjungos tranzito procedūros taikymu.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Vilniaus TM pagrįstai nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal 2022 m. liepos 15 d. deklaraciją T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laiko, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį.

Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „T-WAY“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Intelligence“ atsiliepimų į skundą teismui nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo Muitinės departamento atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu sutiko iš dalies. Muitinės departamento atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Muitinės departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinęs Vilniaus TM pateiktus dokumentus, taip pat ir su pareiškėjos skundu pateiktų dokumentų kopijas. Atsakovo atstovo teigimu, dokumentų, kuriais grindžiamas skundas teismui, originalai Muitinės departamente buvo gauti po ginčijamo Muitinės departamento Sprendimo priėmimo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad pareiškėjos Muitinės departamentui pateikti dokumentų originalai skundo nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti, kada ir kokiu būdu minėti dokumentai buvo pateikti Muitinės departamentui, atsakovo atstovas paaiškinti negalėjo, nurodydamas, jog minėti dokumentai Muitinės departamente nebuvo užregistruoti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus TM atstovė teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti, pateikdama atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „T-WAY“ atstovas pareiškėjos skundą prašė tenkinti, iš esmės pritardamas pareiškėjos skunde nurodytiems argumentas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2023 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 18KP-16-47 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ bei Muitinės departamento 2023 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1AE-163 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms „elektros šviestuvai“ (1 289 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2. Krovinys nukreiptas į Vilniaus TM Medininkų kelio postą. Tranzito terminas – 2022 m. liepos 20 d.

Vilniaus TM per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (8.1/16)-2VE-9993 informavo pareiškėją – procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus TM pateikė Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių (toliau – CMR važtaraštis) Nr. 1028507-1 ir Nr.1028507-2 (su kuriais buvo gabenamos prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr.22LTVR50000006B1F2) su Baltarusijos Respublikos muitinės spaudu kopijas.

Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (8.2/16)-1KP-397 užklausė paskirties muitinės įstaigą – Medininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų 2022 m. liepos 15 d. Sąjungos tranzito procedūrai deklaracijoje T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2, pateikimo muitiniam tikrinimui. Medininkų kelio posto viršininkas 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 2VK20S-81 informavo, kad nei prekės, nei minėta tranzito deklaracija su lydinčiais dokumentais muitiniam tikrinimui nebuvo pateikti.

Atsižvelgdama į tai, Vilniaus TM nusprendė, kad pateikti CMR važtaraščiai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų ir apie tai 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (8.1/16)-2VE-13658 informavo pareiškėją.

Pareiškėja 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus TM pateikė Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijų Nr. 10228010/200722/3270993 ir Nr. 10228010/200722/3270968 ištraukų iš kompiuterinės sistemos bei Rusijos Federacijos muitinės 2022 m. gruodžio 26 d. rašto kopijas. Vilniaus TM, įvertinusi pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad papildomai pateikti dokumentai taip pat neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų.

Vilniaus TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-47 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTVR50000006B1F2, atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis yra 3 649,00 Eur muito ir 21 480,00 Eur PVM; skolininkas – UAB „Vingės Transsphere Logistika“; 2) skirti procedūros vykdytojui UAB „Vingės Transsphere Logistika” 2 513 Eur baudą. Vilniaus TM Sprendime konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal 2022 m. liepos 15 d. deklaraciją T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus TM 2023 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 18KP-16-47„Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, dėl jo 2023 m. vasario 10 d. skundą pateikė Migracijos departamentui.

Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2023 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1AE-163 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ nusprendė patvirtinti Vilniaus TM 2023 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 18KP-16-47 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“.

Muitinės departamentas Sprendime nurodė, kad nepatvirtintos Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijų Nr. 10228010/200722/3270993 ir Nr. 10228010/200722/3270968 ištraukos iš kompiuterinės sistemos bei Rusijos Federacijos muitinės 2022 m. gruodžio 26 d. rašto kopijos bei fotokopijos, neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų ir negali būti laikomi tinkamais dokumentais, pagrindžiančiais užbaigtą muitinės tranzito procedūrą.

Muitinės departamentas Sprendime taip pat nurodė, kad skundo nagrinėjimo Muitinės departamente metu pareiškėjas nepateikė nei šių dokumentų originalų, nei tinkamai patvirtintų kopijų.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso, ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) nuostatos.

Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. <...> Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.

Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo pareigas, 1 dalis nustato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (a punktas); už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi (b punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui; b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje minėtų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.

Tai, kad pareiškėja yra atsakinga už 2022 m. liepos 15 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms „elektros šviestuvai“ (1 289 kg) įformintos Sąjungos tranzito procedūros pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2 užbaigimą, ginčo nėra.

Pareiškėja nesutinka tiek su Muitinės departamento, tiek su Vilniaus TM išvadomis, jog ji nepateikė Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų alternatyvių dokumentų, pagrindžiančių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

Kaip matyti iš Muitinės departamento Sprendimo, pareiškėjos skundas šiame ginče buvo grindžiamas pateiktomis transporto važtaraščių CMR Nr. 1028507-1 ir Nr. 1028507-2, Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijų Nr. 10228010/200722/3270993 ir Nr. 10228010/200722/3270968 ištraukų iš kompiuterinės sistemos ir Rusijos Federacijos muitinės 2022 m. gruodžio 26 d. rašto kopijomis bei fotokopijomis.

Muitinės departamentas Sprendime nurodė, kad nei CMR važtaraščiai, nei komercinės sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje.

Muitinės departamentas Sprendime pažymėjo, jog tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas, sąlygojantis šios procedūros užbaigimą, pagal nurodytąsias Sąjungos muitinės kodekso nuostatas siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių perdavimu gabenti vežėjui ar jų pristatymu prekių gavėjui, bet būtent su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą.

Muitinės departamentas, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje C-230/06 Militzer & Munch GmbH prieš Ministero delle Finanze, 48 ir 49 punktai), pagal kurią net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, Sprendime konstatavo, kad pareiškėja pagrįstai ginčo situacijoje pripažinta skolininku muitinei, nes neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnis.

Pareiškėja, siekdama paneigti Muitinės departamento Sprendimo išvadą, kad UAB „Vingės Transsphere Logistika“ neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnis, teismui nurodo, jog Muitinės departamentui kartu su skundu pateikė Rusijos Federacijos importo deklaracijų, kuriomis įformintas aktualių prekių išleidimas į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, originalus, kuriuos dar papildomai patvirtino ir Rusijos Federacijos muitinė. Nors Muitinės departamento atstovas teisme ir neigė, kad minėti dokumentų originalai Muitinės departamentui buvo pateikti kartu su skundu, tačiau pripažino, kad pareiškėjos nurodomi dokumentai Muitinės departamente buvo gauti, bet priimant Muitinės departamento Sprendimą nebuvo įvertinti.

Dokumentai, kuriais pareiškėja grindžia savo skundą, susiję su tinkamu jos, kaip procedūros vykdytojo, pareigų atlikimu pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR50000006B1F2 ir yra reikšmingi dėl mokestinės prievolės muitinei.

Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ginčijamo Vilniaus TM Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti visus faktinius duomenis, kuriais remdamasis mokesčio mokėtojas siekia paneigti mokestinės prievolės muitinei atsiradimą. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalies nuostatomis tokią pareigą visų pirma turi Muitinės departamentas.

Pažymėtina, kad teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų sprendimą, nes tai peržengtų jo kompetencijos ribas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnis). Teismas šiuo atveju tik gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, įpareigojant Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti administracinės procedūros sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Muitinės departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, neįvertino visų pareiškėjos pateiktų dokumentų, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Muitinės departamento Sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir įpareigoti Muitinės departamentą pareiškėjos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ 2023 m. vasario 10 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymu prašo priteisti iš atsakovo byloje patirtas 907,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl laikytina, kad teismo sprendimas iš dalies priimamas jos naudai ir ji įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų skaičiui (šiuo atveju teismas laiko, kad patenkinta 50 proc. reikalavimų).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje nustatyta, kad pareiškėją byloje atstovavo advokatas J. S. pagal 2021 m. sausio 18 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. SL-202.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad patyrė skundo parengimo išlaidų. Iš pateiktos 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. JS2023-029 matyti, kad susipažinimo su Muitinės departamento 2023 m. kovo 28 d. sprendimu, bylos medžiaga ir skundo dėl jo rengimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui paslauga yra įvertinta 544,50 Eur (su PVM) suma. Pareiškėja nurodytą sumą advokatui pervedė 2023 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu.

Visų pirma pažymėtina, kad susipažinimas su ginčijamu sprendimu ir bylos medžiaga yra vienos – skundo parengimo – paslaugos dalis. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad pareiškėja skundą teismui pateikė 2023 m. balandžio 20 d., todėl taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 900,30 Eur) ir už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjai gali būti maksimaliai atlyginta 4 750,75 Eur (1 900,30 Eur x 2,5).

Pagal teismų praktiką pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Nustatyta, kad nagrinėjant bylą įvyko vienas teismo posėdis 2023 m. rugsėjo 27 d., kurio trukmė 1 val. 22 min. (kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val.). Šiame teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo pareiškėjos atstovas advokatas J. S.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, atsižvelgiant į teiktų paslaugų laiką, maksimalus užmokestis už vieną advokato pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo jame valandą yra 195,99 Eur (1 959,90 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1). Pareiškėjos pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje už teisines paslaugas Nr. JS2023-069 nurodyta, kad pasirengimas ir atstovavimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme užėmė 3 val. advokato laiko ir ši paslauga įvertinta 363 Eur (su PVM) suma, kurią pareiškėja sumokėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokatas J. S., paduodamas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis, 2023 m. balandžio 19 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Šias išlaidas pareiškėja advokatui apmokėjo 2023 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu.

Pareiškėjos prašomos priteisti patirtų išlaidų sumos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Patenkinus pareiškėjos skundą iš dalies, yra teisinis pagrindas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo Muitinės departamento 465 Eur ((907,50 Eur + 22, 50 Eur) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą tenkinti iš dalies.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1AE-163 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ panaikinti ir įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ 2023 m. vasario 10 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, Vingės Transsphere Logistika“ naudai iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 465 (keturis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.