Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. 2014 m. gruodžio 15 d. surašytas už tai, jog jis, būdamas UAB „D.“ (įmonės kodas – (duomenys neskelbtini)) direktorius, vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti darbuotojui R. B. fasado šiltinimo darbus laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2014-10-28, dirbant po 8 val. per dieną UAB ..D.“ naudai statybos objektuose (duomenys neskelbtini), Šakiai, bei Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritorinio skyriaus. Šiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1, 2 dalis ir VSDFV prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punktą.

Skunde nurodyta, jog įvertinus ATPK reguliavimą administraciniame procese, darytina išvada, jog teismui, kaip administracinę bylą nagrinėjančiam organui, yra suteikta teisė keisti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo kvalifikaciją, tačiau ne faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į ribotą ATPK administracinio proceso reglamentavimą, yra aktuali ATPK 249 straipsnio 2 dalis, pagal kurią ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

Bylos atveju, yra aktuali BPK 256 straipsnio 1 dalis, pagal kurią prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Pažymėtina, kad šis straipsnis nenumato teismo teisės pakeisti kaltinimo faktinių aplinkybių, tačiau dėl to 2013-11-15 nutarime yra pasisakęs LR Konstitucinis teismas: „ Taigi konstatuotina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokia galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. To pasėkoje, Konstitucinis teismas sprendė, jog BPK 256 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Pažymėtina, kad nors minėtame Konstitucinio teismo nutarime buvo vertinama tik BPK 256 straipsnio 1 dalies atitiktis Konstitucijai, tačiau, atsižvelgiant į tapačią administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosios teisenos prigimtį ir tai, kad pagal ATPK 249 straipsnį administracinių bylų procesas yra reguliuojamas BPK, kiek tas nėra sureguliuota ATPK, darytina išvada, kad administracinių teisės pažeidimu bylose teismas, nustatęs iš esmės skirtingas faktines aplinkybes, apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo protokole, turi teisę jas pakeisti, tačiau apie tai privalo iš anksto pranešti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad jis iš anksto galėtų žinoti, kokiu administracinės teisės pažeidimu yra kaltinamas, kokios šio pažeidimo faktinės aplinkybės ir, to pasėkoje, galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pvz. prisipažinti padarius pažeidimą, prašyti būti atleistam nuo sankcijos ar jos sumažinimo (ATPK 301 straipsnis) ir kt.

Bylos atveju, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl R. P. administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį nustatė iš esmės skirtingas faktines aplinkybes, t. y. kad nelegaliai dirbęs asmuo R. B. dirbo laikotarpiu ne nuo 2014-08-05 iki 2014-10-28, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o nuo 2014-08-29 iki 2014-10-28, taip pat tai, jog R. B. dirbo po 4 val. per dieną UAB „D.“ naudai, o ne 8 val. per dieną, kad R. B. dirbo ne dviejuose statybos objektuose (duomenys neskelbtini), Šakiuose ir Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje, adresu (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio r., o tik viename jų - Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje, adresu (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r., taip pat tai, kad R. P. apie R. B. priėmimą į darbą informavo VSDFV teritorinį skyrių.

Teismas apie esminį bylos faktinių aplinkybių keitimą R. P. iš anksto neinformavo nei raštu, nei žodžiu, apie esminį faktinių aplinkybių pakeitimą nurodydamas tik skundžiamame nutarime. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas motyvavo, kad tariamai tokie teismo veiksmai yra leistini pagal teismų praktiką, tačiau nuorodos į aukštesnės instancijos teismų praktiką nepadarė. Įvertinus šiuos pirmos instancijos teismo veiksmus ir minėtus Konstitucinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, R. P. iš anksto nepranešęs apie esminį kaltinimo faktinių aplinkybių keitimą, pažeidė jo teisę žinoti kaltinimą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis) ir teisę į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Šias Konstitucijos normas aiškinantys Konstitucinio teismo nutarimai ir pagrindiniai jų išaiškinimai, tame tarpe, ir aktualus šiai bylai, yra nurodyti minėtojo 2013 m. lapkričio 15 d. Konstitucinio teismo nutarimo III skyriaus 2 ir 3 punktuose.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir Konstitucinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas, kuriame yra iš esmės keičiamos kaltinimo faktinės aplinkybės, iš anksto apie tai neinformavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra naikintinas, o byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

R. P. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas skundžiamas dėl to, jog teismas, priėmęs skundžiamą nutarimą, iš esmės pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytas faktines aplinkybes apie tai iš anksto nepranešęs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tokiu būdu pažeisdamas jo teisę žinoti kaltinimą bei teisę į gynybą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. surašytas dėl to, jog jis, būdamas UAB „D.“ (įmonės kodas - (duomenys neskelbtini)) direktorius, vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti darbuotojui R. B. fasado šiltinimo darbus laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2014-10-28, dirbant po 8 val. per dieną UAB „D.“ naudai statybos objektuose (duomenys neskelbtini), Šakiai, bei Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, ir apie priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus. Apylinkės teismas vadovaudamasis ATPK 9 straipsnio nuostatomis, nustatė, kad dalis R. P. suformuluoto kaltinimo atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, o kita dalis kaltinimo yra perteklinė, nepatvirtinta teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, kaltinimą patikslino, šią dalį iš kaltinimo pagrįstai pašalino ir kaltinimą suformulavo sekančiai: „R. P., būdamas UAB „D.“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti darbuotojui R. B. fasado šiltinimo darbus laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2014-10-28, dirbant po 4 val. per dieną UAB „D.“ naudai statybos objekte Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus. UAB „D.“ direktorius R. P., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojui R. B. prieš jo darbo pradžią UAB „D.“ būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-248/2012 yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos kaltinimo ribos, todėl kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).

Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog buvo pažeista R. P. teisė žinoti kaltinimą bei teisė į gynybą yra nepagrįstas, kadangi pirmos instancijos teismas, patikslinęs administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, kaltinimo kvalifikacijos nepakeitė, naujų aplinkybių nenurodė bei kaltinamojo padėties neapsunkino. Pirmos instancijos teismas, patikslindamas kaltinimą nutarime, vadovavosi paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. teismo posėdžio metu duotais parodymais, juo patikėjo, be to, šiuos R. P. parodymus patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo (b.l. 33-35, 1 t.), R. P. suvokė ir žinojo, dėl ko jam yra pareikštas kaltinimas ir nuo šio kaltinimo gynėsi.

Aukštesnysis teismas nesutinka, kad nutarime buvo nurodytos iš esmės skirtingos esminės faktinės teisės pažeidimo aplinkybės. Kaip matyti iš teismo nutarimo, pirmosios instancijos teismas sutrumpino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą teisės pažeidimo laikotarpį, sumažino dirbtų valandų skaičių, pašalino iš kaltinimo vieną iš darbo objektų ir tai, kad pažeidėjas apie darbuotojo priėmimą į darbą neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritorinio skyriaus. Taigi, iš esmės kaltinimas pažeidėjui buvo susiaurintas ir jo padėtis palengvinta, ir tai nėra tos aplinkybės, kurių pažeidėjas būtų nežinojęs iš jam pateikto pirminio kaltinimo, kuris buvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, ir kuris buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas teisus skunde nurodydamas, jog ATPK 249 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, todėl šioje byloje aktualios yra BPK 256 straipsnio nuostatos. BPK 256 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodytame 2013-11-15 LR Konstitucinio teismo nutarime yra konstatuota, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 4 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 164-7797) tiek, kiek joje nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, šis LR Konstitucinio Teismo nutarimas iš esmės suteikė galimybę teismui keisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, net lengvinant asmens teisinę padėti.

Kai jau minėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog R. P. nutarime buvo suformuluotos iš esmės skirtingos, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad apylinkės teismas pašalino iš pirminio kaltinimo dalį kaltinimo, tuo palengvindamas pažeidėjo teisinę padėtį, nelaikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą pažeidimu, kadangi teismas neišėjo už administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų, kaltinimo nepasunkino ir naujų aplinkybių nenurodė. Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog kaltinamojo teisės į gynybą yra suvaržomos, jeigu jam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę ne tik perkvalifikuojant veiką į sunkesnę, bet ir į lengvesnę, tačiau šiuo atveju teisės pažeidimo kvalifikacija nesikeitė, todėl konstatuoti pažeidėjo teisės į gynybą suvaržymų nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos R. P. atžvilgiu apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.