Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jo įgaliotam atstovui advokatui G. G., išnagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti darbuotojui R. B. fasado šiltinimo darbus laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2014-10-28, dirbant po 4 val. per dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai statybos objekte Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojui R. B. prieš jo darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių. Šiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d. reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu R. P. nepripažino savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo, teismui paaiškino, jog R. B. dirbo pasienio ruože viename objekte. Su juo buvo sutarta, kad grįžęs iš pasienio ruožo pasirašys darbo sutartį, bet jis to nepadarė, neatvažiavo į buhalteriją ir sutarties nepasirašė. Kadangi darė labai daug pravaikštų, jis buvo atleistas. Visi mokesčiai už šį darbuotoją buvo apskaityti, Sodra apie įdarbinimą informuota.

Liudytoja E. R. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. kreipėsi į valstybinę darbo inspekciją ir nurodė, kad nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. spalio mėnesio pabaigos. Tuo pagrindu buvo atliktas neplaninis inspektavimas. Atliekant tyrimą buvo gauti paaiškinimai, taip pat iš Sodros duomenys, kad pilietis R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo rugpjūčio 29 d. iki spalio 28 d. Buvo gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad R. B. dirbtas laikas žymimas iki spalio 31 d. Taip pat darbdavio atstovas viso tyrimo metu nepateikė su darbuotoju sudarytos rašytinės darbo sutarties. Darbdavio atstovas vengė bendradarbiauti, nebuvo geranoriškas, dokumentus pateikė paskutinę dieną. Buvo apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vienas iš jų, D. Š., paaiškino, kad jis yra statybos darbų vadovas, dirbo objekte (duomenys neskelbtini). R. B. pažįsta, jis dirbo ten, kai D. Š. grįžo iš atostogų. Jis tiksliai neprisiminė kada jis grįžo iš atostogų, bet sakė, kad kažkur rugpjūčio 25 d. ar 26 d. Patikrinus darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis, matosi, kad D. Š. iš atostogų grįžo rugpjūčio 22 d., todėl yra pakankamai įrodymų matyti, kad darbuotojas dirbo ne tik nesudaręs darbo sutarties, bet ir nepranešęs VSDF prieš vieną dieną iki įdarbinimo. O tai yra laikoma nelegaliu darbu.

Liudytojas R. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis su R. P. susipažino per E. K.. Su R. P. buvo sutaręs, kad jį įdarbins kartu su kitu priimamu žmogumi, padavė jam prašymą priimti į darbą, tačiau R. P. jo neėmė, darbo sutarties su juo nepasirašė, o vėliau įvyko konfliktas ir jis buvo atleistas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 5 d. Dirbo iki spalio 28 d., pinigų už darbą negavo. Dirbo dviejuose objektuose: Šakiuose ir Vištytyje.

Liudytoja R. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, įmonės direktorius R. P. perdavė jai duomenis, jog reikia įdarbinti žmogų. Ji, kaip ir priklauso, prieš dieną perdavė Sodrai visus duomenis. Darbuotojas žadėjo atvažiuoti pasirašyti darbo sutartį, bet taip jo ir nesulaukė. Rugsėjo pradžioje apsižiūrėjo, kad nėra jo parašo, skambino jam, bet R. B. taip ir neprisistatė. R. B. pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 29 d., dirbo iki spalio 28 d.

Liudytojas E. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m., šiuo metu yra tėvystės atostogose. R. B. buvo jo darbo porininkas, su juo dirbo Vištytyje nuo rugsėjo pradžios, tiksliai kada nežino. Vištytyje jis su R. B. klijavo polistirolą ir tinkavo. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, o ar darbo sutartis buvo sudaryta su R. B., nežino.

Liudytojas D. Š. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki šiol. R. B. įmonėje dirbo, nuo kada iki kada, neatsimena, Vištytyje R. B. taip pat dirbo, šiltino fasadą. O Šakiuose R. B. nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Formuojama teismų praktika (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-17), kad siekiant kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti esant sekančius nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius: 1. dirbamas darbas, 2. darbdavio, dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius: 2.1. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, 2.2. asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, 2.3. asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarka, 2.4. asmuo dirba atlygintinai, 3. nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių: 3.1. darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo, 3.2. darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale, 3.3. darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteikiamas antras sutarties egzempliorius, 3.4. darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio R. P. paaiškinimo matyti, jog jis pripažino tai, kad R. B. jo įmonėje dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. spalio 28 d., darbo sutartį jis turėjo pasirašyti atvažiavęs į įmonę, tačiau to nepadarė (9 b.l.). Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. taip pat patvirtino, jog R. B. dirbo jo įmonėje, jis dirbo pasienio ruože viename objekte. Su juo buvo sutarta, kad grįžęs iš pasienio ruožo pasirašys darbo sutartį, bet jis to nepadarė, neatvažiavo į buhalteriją ir sutarties nepasirašė (33-34 b.l.). Liudytojais apklausti E. R., R. B., R. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog R. B. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Liudytoja E. R. papildomai nurodė, jog atliekant tyrimą buvo gauti paaiškinimai, taip pat iš Sodros duomenys, kad pilietis R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo rugpjūčio 29 d. iki spalio 28 d. Darbuotojas dirbo nesudaręs darbo sutarties, o tai yra laikoma nelegaliu darbu (34-35 b.l.). Liudytojas R. B. parodė, kad jis su R. P. buvo sutaręs, kad jį įdarbins, padavė jam prašymą priimti į darbą, tačiau R. P. jo neėmė, darbo sutarties su juo nepasirašė (33-34 b.l.). Liudytoja R. B. parodė, kad įmonės direktorius R. P. perdavė jai duomenis, jog reikia įdarbinti žmogų. Ji kaip ir priklauso prieš dieną perdavė Sodrai visus duomenis. Darbuotojas žadėjo atvažiuoti pasirašyti darbo sutartį, bet taip jo ir nesulaukė. Rugsėjo pradžioje apsižiūrėjo, kad nėra jo parašo, skambino jam, bet R. B. taip ir neprisistatė (52-53 b.l.). Aplinkybę, jog R. B. faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino ir liudytojais teismo posėdžio metu apklausti E. K. ir D. Š. (51-52 b.l.).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad R. B. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. vadovaujamoje įmonėje ir jo darbas turėjo darbo sutarties požymių.

Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios darbo sutarties kopijos matyti, kad darbo sutartis buvo pasirašyta tik vienos iš darbo sutarties šalių, t.y. darbdavio įgalioto atstovo direktoriaus R. P. (13 b.l.). Šią aplinkybę patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Todėl, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. leido pradėti darbuotojui R. B. dirbti, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią neįteikęs antro sutarties egzemplioriaus. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, toks darbas laikytinas nelegaliu.

R. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), R. B. skundu dėl buvusio darbdavio neteisėtų veiksmų, tiesiogiai susijusių su priėmimu ir atleidimu į/iš darbo bei vengimo mokėti nustatytą darbo užmokestį, o nutraukus darbo santykius vengimu visiškai atsiskaityti už atliktus (dirbtus) darbus (3-4 b.l.), pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (5 b.l.), R. B. paaiškinimais (6-7 b.l.), prašymu dėl priėmimo į darbą (8 b.l.), E. K. paaiškinimu (10 b.l.), patikrinimo aktu (12 b.l.), darbo sutarties kopija (13 b.l.), VSDFV informacinės sistemos duomenimis (14-16 b.l.), darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (17-22 b.l.), fotonuotraukomis (23-27 b.l.).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti darbuotojui R. B. fasado šiltinimo darbus laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2014-10-28, dirbant po 8 val. per dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai statybos objekte Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojui R. B. prieš jo darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių. Šiais savo veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. R. P. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir teismo posėdžio metu tikslinant įvykio aplinkybes, iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų buvo nustatyta, jog R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti darbuotojui R. B. fasado šiltinimo darbus laikotarpiu ne nuo 2014-08-05 iki 2014-10-28, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o nuo 2014-08-29 iki 2014-10-28, taip pat tai, jog R. B. dirbo po 4 val. per dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o ne 8 val. per dieną, kad R. B. dirbo ne dviejuose statybos objektuose (duomenys neskelbtini) ir Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje adresu (duomenys neskelbtini), o tik viename iš jų - Vištyčio pasienio ruožo stebėjimo bazėje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad R. P. apie R. B. priėmimą į darbą informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, todėl kaltinimas atitinkamai šioje dalyje yra tikslintinas. Toks kaltinimo pakeitimas nekeičia padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos, nesunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. teisinės padėties ir pagal teismų praktiką nelaikytinas siurprizine nuostata.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad R. P. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustatant didesnį negu sankcijoje numatytas minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6401. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.