- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-150/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas
- Trečiasis asmuo
- A. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,AV Investicija plius“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vidstata“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelias“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Salidas“
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelias“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-359-198/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelias“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Salidas“, tretieji asmenys A. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,AV Investicija plius“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vidstata“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kelias“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2008-02-14 statybos rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Kelias“ ir atsakovo UAB „Salidas“ nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Salidas“ visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių 2008-02-14 sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje užsakovu nurodytas UAB „Kelias“, o rangovu – UAB „Salidas“, yra negaliojanti nuo pat jos sudarymo momento, nes ieškovas nebuvo išreiškęs valios dėl rangos sutarties sudarymo, nesutiko ir nesitarė su atsakovu dėl jokių statybos darbų atlikimo, be to, sutartį pasirašė ne UAB „Kelias“ generalinis direktorius A. K., o trečiasis asmuo A. V.. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas UAB „Salidas“ nagrinėjant civilinę bylą pagal atsakovo ieškinį UAB „Kelias“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal šią rangos sutartį. 2006-08-21 A. V. vykdančiojo direktoriaus R. B. pavedimu buvo išduotas įgaliojimas, kuriuo trečiajam asmeniui bendrovės vardu buvo pavesta užsakyti ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą (duomenys neskelbtini), gauti statybos leidimą, atlikti kitus veiksmus, susijusius su projektavimu. Pagal šį įgaliojimą A. V. atliko jam pavestus veiksmus. 2007-12-10 gavus statybos leidimą jo įgaliojimai baigėsi, todėl bet kokių sandorių sudarymas su A. V., kaip su UAB „Kelias“ atstovu, yra negaliojantys (CK 1.92 str.). Be to, ieškovo atstovų teigimu, pagal Jungtinės veiklos sutartį už statybos darbų finansavimą objekte (duomenys neskelbtini) taip pat yra atsakinga UAB „AV investicija plius“. 2008-04-09 UAB „Kelias“ ir trečiasis asmuo UAB „AV investicija plius“ sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 30, pagal kurios 2.3 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo pastatyti pastatą su visais iš to išplaukiančiais įsipareigojimais sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo tretieji asmenys A. V. ir UAB „AV investicija plius“, pagal išduotą 2007-12-10 statybos leidimą, negalėjo atlikti jokių statybos darbų ar kokių tai sandorių sudarymo UAB „Kelias“ vardu bendrovei suteiktame žemės sklype. Tai, kad tretieji asmenys negalėjo bendrovės atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, yra nurodyta sutarties 3.1 punkte. Tokiu būdu, atsakovas, neprašydamas iš A. V. UAB „Kelio“ įgaliojimo, prisiėmė visą riziką dėl ginčo sandorio vykdymo pasekmių. Sandoris yra negaliojantis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. dėl apgaulės. Trečiojo asmens apgaulė pasireiškia jo tylėjimu, nenurodant, kad tuo metu pagal žodinį susitarimą tarp UAB „Kelias“ ir A. V., kuris po to buvo įformintas 2008-04-09 pasirašant jungtinės veiklos sutartį Nr. 30, buvo susitarta, jog visus statybos darbus atliks A. V. savo ar įkurtos jo UAB „AV investicija plius“ vardu. Šias aplinkybes turėjo atskleisti UAB „Salidas“. Be to, tokias aplinkybes patvirtina 2008-09-05 sudaryta statybos rangos sutartis tarp UAB „AV investicija plius“ su UAB „Vidstata“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB ,,Kelias“ 18,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „Kelias“ 2006-08-21 išduotu įgaliojimu įgaliojo A. V. bendrovės vardu užsakyti ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą (duomenys neskelbtini), gauti statybos leidimą, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimą pasirašė vykdantysis direktorius R. B., įgaliojime nedetalizuota, kokius kitus veiksmus UAB „Kelias“ vardu pavesta atlikti įgaliotam asmeniui A. V.. Projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas 2007-12-10 Nr.45.482 dėl komercinės gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos išduotas ieškovui UAB „Kelias“. Ieškovo UAB „Kelias“ vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebaigtas statyti pastatas – administracinis pastatas (unikalus Nr.4400-1760-0970), kurį pagal ginčijamą rangos sutartį pastatė atsakovas UAB „Salidas“. Ieškovas 2008-02-14 statybos rangos sutartį laiko niekine dėl to, kad joje neišreikšta ieškovo valia. Teismas pažymėjo, kad sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai taip pat yra nuginčijami sandoriai, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal atstovaujamojo ieškinį (CK 1.92 str.). Todėl teismas konstatavo, kad pripažinti 2008-02-14 statybos rangos sutartį niekiniu sandoriu pagrindo nėra. Ieškovo argumentus, kad 2008-04-09 Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta ieškovo ir trečiojo asmens UAB „AV investicija plius“ (sutarties 2.3 p., 4.2 p.) įrodo, jog ieškovas nebuvo išreiškęs valios sudaryti ginčijamą sutartį, nes ne ieškovas, o trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs finansuoti statybą, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog bylos rašytiniai įrodymai įrodo, kad ginčijamos statybos rangos sutarties sudarymo metu UAB „AV investicija plius“ Juridinių asmenų registre įregistruotos nebuvo. UAB „AV investicija plius“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2008-03-03 ir šį faktą įrodo šios įmonės registravimo pažymėjimas Nr.114344. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas 2008-02-14 statybos rangos sutartį ginčija ir CK 1.91 str. pagrindu, t.y. dėl apgaulės, kuri pasireiškė trečiojo asmens A. V. tylėjimu, nenurodant, kad pagal jo ir ieškovo žodinį susitarimą buvo susitarta, kad visus statybos darbus atliks trečiasis asmuo A. V. savo ar jo įkurtos bendrovės UAB „AV investicija plius“ vardu, tačiau šiam teiginiui pagrįsti ieškovas įrodymų nepateikė. Trečiais asmuo A. V., ieškovo UAB „Kelias“ atstovas pagal 2006-08-21 įgaliojimą gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, paaiškino, kad ginčijamą Statybos rangos sutartį, kaip ieškovo atstovas pasirašė 2006-08-20 Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „AV investicija“ 5.3 p. pagrindu. Šios sutarties tikslas – bendri šalių veiksmai bendram tikslui pasiekti – statyti ir įrengti komercinės paskirties pastatą, subnuomojamo pagal 2001-03-15 sutartį iš AB SEB „Vilniaus bankas“ žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0401 ha ( sutarties 1.1 p., b.l.132-136, t-2). Šios sutarties 5.3 p. nustatyta, kad sandorius su projektuotojais, rangovais, ekspertais, įrangos ir medžiagų tiekėjais ir kitais asmenimis, būtinus šios sutarties tikslui pasiekti, sudaro partneris vienos iš šalių vardu, tačiau savo sąskaita. Teismo manymu, 2006-08-20 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas 2006-08-21 išdavė įgaliojimą trečiajam asmeniui gauti ne tik projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą bet, kaip nurodyta įgaliojime, atlikti kitus veiksmus, t. y. veiksmus, kurie buvo aptarti 2006-08-20 Jungtinės veiklos sutarties 5.3 p., taip pat veiksmus, dėl kurių ieškovas ir trečiasis asmuo A. V. susitardavo žodžiu, nes juos vienijo bendras tikslas – komercinės paskirties pastato statyba ir įrengimas (CPK 185 str.). Teismas nurodė, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Teismo teigimu, rašytiniai įrodymai: 2006-08-20 Jungtinės veiklos sutartis, 2006-08-25 preliminarioji sutartis, 2008-04-09 Jungtinės veiklos sutartis, sudarytos tarp ieškovo UAB „Kelias“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. K., ir trečiojo asmens UAB „AV investicija plius“, atstovaujamos A. V., bei 2008-09-05 Statybos rangos sutartis, sudaryta UAB „AV investicija plius“, atstovaujamos A. V., ir UAB „Vidstata“ įrodo, kad ieškovas ir tretieji asmenys turėjo susitarimų, kurie atsakovui UAB „Salidas“ nebuvo atskleisti. Ant ginčijamos 2008-02-14 statybos rangos sutarties yra UAB „Kelias“ antspaudas – tas pat antspaudas, kuriuo bendrovė patvirtino šioje byloje pateiktų dokumentų kopijas. Atsakovui UAB „Salidas“ buvo pateikta pasirašyta sutartis, kurią atsakovas vykdė. Vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas iš ieškovo jokių pretenzijų nėra gavęs. Teismo manymu, vien ta aplinkybė, kad sutartį pasirašė ne administracijos vadovas, nereiškia, jog sutartis yra negaliojanti, aplinkybė, kad nenurodyta, jog sutartis sudaryta per atstovą, nedaro sutarties negaliojančios CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovas reikšdamas ieškinį CK 1.92 straipsnio pagrindu, nurodė, kad atsakovas neprašydamas iš A. V. UAB „Kelio“ įgaliojimo prisiėmė visą riziką dėl šio sandorio vykdymo pasekmių, nes ieškovas 2008-02-14 statybos rangos sutarčiai nepritarė. Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo A. V., pasirašydamas ginčijamą sutartį, veikė kaip ieškovo UAB „Kelias“ atstovas, o ieškovas UAB „Kelias“ per atstovą sudarytai 2008-02-14 statybos rangos sutarčiai pritarė, todėl jos ginčyti negali (CK 2.133 str.). Ieškovo pritarimas pasireiškė tuo, kad jis prisidėjo prie statybos darbų, atvežė statybos blokus, ieškovo administracijos vadovas A. K. domėjosi statybos eiga, rašė pranešimus dėl statybos darbų sustabdymo, bendravo su atsakovu dėl statybos eigos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriui teikė projekto papildymą derinimui dėl statinio (duomenys neskelbtini), taip pat teikė projekto paveldosauginę dalį derinimui, ieškovo vardu yra įregistruoti pradėti statyti statiniai, kuriuos atsakovas pastatė pagal ginčijamą sutartį. Teismo manymu, ieškovas, įregistruodamas statinius savo vardu, pripažino, kad statybos darbai buvo atlikti, ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo, jog ieškovas 2008-02-14 statybos rangos sutarčiai pritarė ir siekė statyti statinį savo vardu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas ieškinys atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str., 185 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas UAB ,,Kelias“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė sandorius ir jų sudarymą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pripažinti rangos sutartį niekiniu sandoriu nėra pagrindo. Ieškovas niekada nesitarė dėl rangos sutarties, nebuvo išreiškęs valios dėl rangos sutarties sudarymo, jos nepatvirtino, nesitarė su atsakovu dėl jokių statybos darbų atlikimo, taip pat ieškovo generalinis direktorius niekada nepasirašė rangos sutarties, ir tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2010-08-05 išvada Nr. 11-1493 (10). Ginčijama rangos sutartis prieštarauja sandorius bei jų sudarymą reglamentuojančioms imperatyvioms CK normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str.).
2. Teismas turėjo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus įrodymus atmetė. Teismas nenurodė, kodėl atmetė ieškovo argumentus dėl to, jog ir pagal 2006-08-20 Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su UAB ,,AV investicija“, kuriai atstovavo trečiasis asmuo A. V., pastato statybą finansuoti turėjo išimtinai A. V. bendrovė UAB ,,AV investicija“.
3. Teismo išvados dėl ieškovo išduoto įgaliojimo apimties A. V. neatitinka faktinių aplinkybių. 2006-08-21 įgaliojimas negaliojo rangos sutarties sudarymo metu. Teisė sudaryti sandorius ieškovo vardu ar atlikti bet kokius kitus, nesusijusius su statybos leidimo bei projektavimo sąlygų sąvado gavimu, veiksmus A. V. niekada nebuvo suteikta. 2006-08-21 įgaliojimu teisė sudaryti sandorį negalėjo būti suteikta ir dėl tos priežasties, kad įgaliojimą pasirašė ieškovo vykdantysis direktorius. Rangos sutartyje nėra nurodyta, kad sutartį sudarė trečiais asmuo A. V. ieškovo vardu, priešingai rangos sutartyje nurodyta, kad ją sudarė ieškovas, atstovaujamas generalinio direktoriaus, kurio parašas yra suklastotas, todėl CK 2.133 straipsnis šio ginčo atveju netaikytinas. Be to, 2006-08-20 jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir UAB ,,AV investicija“. Teismas, aiškindamas 2006-08-20 jungtinės veiklos sutartį, netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas.
4. Teismo sprendime nurodytos taisyklės atstovo įgaliojimu šiuo atveju netaikytinos, nes ieškovas savo elgesiu niekada nėra davęs pagrindo atsakovui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu. Priešingai, apie rangos sutarties egzistavimą ieškovas sužinojo iš atsakovo. Nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina , kad ieškovas turėjo susitarimų su UAB ,,AV investicija“ ar A. V., pagal kuriuos ieškovas būtų įsipareigojęs finansuoti pastato statybą. A. V. dirbo teisininku pas ieškovą, todėl turėjo galimybę pasinaudoti ieškovo antspaudu. Be to, antspaudo buvimas ant rangos sutarties niekaip nepatvirtina, kad ieškovas tokią sutartį buvo sudaręs. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog nebaigta statyba yra įregistruota ieškovo vardu Nekilnojamojo turto registre, kaip numatė jungtinės veiklos sutartys, tačiau nebaigtos statybos įregistravimas nereiškia pripažinimo, jog buvo sudaryta rangos sutartis ar jai buvo pritarta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje išvardintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje keliamas ginčas dėl statybos rangos sutarties galiojimo ir dėl atstovavimo teisinių santykių.
Dėl rangos sutarties sudarymo
Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis gauti darbo rezultatą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis).
Užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui.
Apeliantas ieškiniu ginčija šią aplinkybę ir įrodinėja, kad jis neturėjo poreikio pastatyti pastatą (duomenys neskelbtini), šio darbo neužsakė ir jo rezultato neketino priimti. Tačiau tai paneigia faktines bylos aplinkybes ir apelianto (ieškovo) sudarytų su trečiaisiais asmenimis sutarčių aiškinimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB ,,AV investicija“ 2006 m. rugpjūčio 20 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys susitarė statyti komercinės paskirties pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), subnuomojamame ieškovo iš AB Vilniaus bankas (t. 2, b. l. 132). Po šios sutarties sudarymo, tai yra rugpjūčio 21 d. ieškovas davė įgaliojimą trečiajam asmeniui A. V. ieškovo vardu užsakyti ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 1, b. l. 7).
Ieškovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog jis žinojo apie statomą objektą, tam pritarė ir suprato, kad visi su statyba susiję dokumentai (statybos leidimas, statinio teisinės registracijos pažymėjimas, projektavimo sąvadas ir kt.) bus įforminami jo (ieškovo) vardu, tačiau aiškindamas su trečiuoju asmeniu sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir šalių įnašus pagal šią sutartį į bendrą veiklą, nurodo, kad trečiasis asmuo A. V. buvo įsipareigojęs finansuoti statybą, todėl ir statybos rangos sutartis neva turėjo būti sudaryta su juo, o ne su ieškovu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kurią įrodinėja ieškovas, kas turi finansuoti komercinio pastato statybą. Trečiasis asmuo A. V. pripažino, kad pagal jungtinės veiklos sutartis (tiek sudarytą su UAB ,,AV investicija“, tiek ir su UAB ,,AV investicija plius“) jis yra įsipareigojęs finansuoti pastato statybą, jeigu bus įvykdytos kitos sutarties sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas jungtinės veiklos sutarčių su trečiaisiais asmenimis vykdymas ar atsiskaitymas pagal šias sutartis. Nagrinėjamo ginčo dalykas – rangos sutarties galiojimas, todėl nagrinėtinos bylos aplinkybės pagal ginčo dalyką, kurį ieškiniu nurodė pats ieškovas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Salidas“ su ieškovu 2008 m. vasario 14 d. sudarė statybos rangos sutartį (t. 1, b. l. 5). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo pastatyti dalį pastato (duomenys neskelbtini) - paruošti statybos aikštelę, įrengti juostinius pamatus su rūsiu ir perdanga, įrengti lauko vandentiekį ir įvadinius tinklus bei sutvarkyti aplinką (sutarties 1.1 p.).
Taip pat nustatyta, kad sutartį generalinio direktoriaus A. K. vardu pasirašė A. V., nepažymėjęs, jog jis pasirašo ne kaip direktorius, o kaip įgaliotinis.
Teisme trečiasis asmuo A. V. šią aplinkybę aiškino tuo, kad dėl susiklosčiusių tarp šalių santykių, vykdant įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, buvo įprasta, kad visus su statybomis susijusius reikalaus tvarkys būtent jis, A. V., o sutarties tekstą paruošus rangovui ir nesant užsakovo direktoriaus, A. V. su direktoriaus žodiniu sutikimu pasirašė sutartį, o įminės teisininkė uždėjo herbinį antspaudą, nes sutarties įforminimą laikė tik formalumu. Šių aplinkybių nepaneigė ir ieškovo atstovas.
Sutartimi numatytus darbus rangovas (atsakovas) atliko ir ieškovas pastatą (13 procentų baigtumo) įregistravo Registrų centre savo vardu (t. 2, b. l. 40).
Kad ieškovas betarpiškai dalyvavo statybos darbų eigoje, įrodo ir kitos bylos aplinkybės, o būtent – Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2008 m. kovo 17 d. aktu sustabdžius statybas (t. 2, b. l. 20), ieškovas prašė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą (t. 2, b. l. 7), pateikė projekto papildymą (t. 2, b. l. 194), gavo savo vardu naują statybos leidimą (t. 2, b. l. 26).
Todėl net ir nesant ieškovo pasirašytos rangos sutarties, iš aptartų įrodymų matyti, kad ieškovas siekė darbų rezultato – pastatyti dalį pastato. Logiškas ir tikėtinas pagal susiklosčiusias aplinkybes ir šalių tarpusavio santykius yra trečiojo asmens A. V. aiškinimas, kad pastato pamatus buvo būtina pastatyti, norint perleisti trečiojo asmens įmonei žemės sklypo subnuomos teisę. Tai patvirtina ir ieškovo su trečiuoju asmeniu UAB ,,AV investicija plius“ 2008 m. balandžio 9 d. sudaryta preliminarioji sutartis (t. 1, b. l. 135), kuria ieškovas įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui nebaigtą statyti komercinės paskirties pastatą ir žemės sklypo subnuomos teises. Nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas, kad neva šia sutartimi už 400 000 litų įsipareigota perleisti tik žemės subnuomos teises ir teisę vystyti verslą, nes sutartimi aiškiai apibrėžtas perleidžiamas daiktas – tai nebaigtas statyti komercinės paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bus pastatytas pagal tų pačių šalių 2008-04-09 Jungtinės veiklos sutartį (sutarties 2 p.). Todėl įvertinus minėtas aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, sistemiškai aiškinant šalių sutartis dėl pastato dalies statybos ir tolimesnio perleidimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad statybos rangos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta.
Dėl atstovavimo teisinių santykių ir padarinių
Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.
Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti - nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi - suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas., mažmeninėj prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodė, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis - tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012 uždaroji akcinė bendrovė ,,Sarema” v. UAB ,,Wood&Hauses”).
Be to, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais ), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Kai kurios atstovaujamojo pareigos tiesiogiai nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, pranešti apie įgaliojimo panaikinimą tiek įgaliotiniui, tiek ir tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas trečiajam asmeniui A. V. 2006 m. rugpjūčio 21 d. išdavė įgaliojimą (t. 1, b. l. 7), kuriuo pastarasis buvo įgaliotas bendrovės vardu užsakyti ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą Laisvės a. 2, Panevėžys, gauti statybos leidimą, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad net ir sprendžiant, jog ,,atlikti kitus veiksmus“ pavedimu įgaliotasis buvo įgaliotas pasirašyti rangos sutartį, jam duotas įgaliojimas jau negaliojo, nes galiojimo terminas jame nenurodytas (CK 2.142 str. 1 d.). Tačiau, kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, svarbu nustatyti trečiojo asmens sutartiniuose santykiuose (šiuo atveju, atsakovo UAB ,,Salidas“) subjektyviąją pusę – kaip šis asmuo suprato sudarančio sandorį asmens įgaliojimų apimtį, ar jis pagrįstai mano sudaręs sandorį su atstovaujamuoju. Atsakovo atstovas teisme pripažino, kad jis nepareikalavo A. V., kad šis pateiktų įgaliojimą, tačiau iš kitų aplinkybių bei duomenų – žemės sklypo valdymo teisės, statybos leidimo, projekto suprato, kad įgaliotinis sudaro sandorį atstovaujamojo vardu, turėdamas tam tinkamus įgalinimus. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo A. V.. Jis nurodė, kad santykiuose su UAB ,,Salidas“ atstovais visada veikė kaip UAB ,,Kelias“ įgaliotinis ir šio juridinio asmens vardu, jam nekilo abejonių, jog rangovas jį laikė UAB ,,Kelias“ atstovu. Todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl netinkamo atstovavimo sandorio šaliai teismas neturėjo pagrindo (CK 2.133 str. 9 d.).
Be to, pirmosios instancijos tesimas pagrįstai nurodė, kad sandoris dėl netinkamo atstovavimo negali būti pripažintas negaliojančiu dar ir dėl to, kad atstovaujamais savo vėlesniais veiksmais tokį sandorį patvirtino (CPK 2.133 str. 6 d.). Tai matyti, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš tiek aktyvių, tiek pasyvių ieškovo veiksmų, vykdant statybas pagal ginčo rangos sutartį, o būtent – ieškovas pats užsakė savo vardu, rinko ir vežė į statybų aikštelę gelžbetonio blokus pastato statybai (t. 2, b. l. 170, t. 1, b. l. 139-146), savo vardu gavo statybos leidimą, o sustabdžius statybos darbus, gavo naują leidimą (t. 1, b. l. 13, t. 2, b. l. 170), ieškovo teisininkei pasirašytinai buvo įteiktas statybos sustabdymo aktas (t. 2, b. l. 21), ieškovo atstovai dalyvavo gamybiniuose pasitarimuose su statybininkais (t. 2, b. l. 17), ieškovas susirašinėjo su apskritimi ir statybą kontroliuojančiomis institucijomis dėl statybų eigos (t. 2, b. l. 38, t. 2, b. l. 124), pastatyto pastato dalį Registrų centre įregistravo savo vardu (t. 2, b. l. 40).
Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas, nors rangos sutarties su UAB ,,Salidas“ ir nepasirašė, bet vėliau ją patvirtino, todėl ši sutartis sukelia ieškovui atitinkamas teisines pasekmes.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.