Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Radviliškis“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos priteisimo, išnagrinėjusi atsakovės G. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, 2022 m. gegužės 25 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4007-400/2022 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad, priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Atsakovas, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, remiantis 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. 14v“ teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (buvęs savininkas R. Š.). Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo atsakovės prievolė sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis). Ieškovės pateikta pažyma apie skolos paskaičiavimą patvirtina, jog už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovė liko skolinga 261,78 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skola nebuvo sumokėta, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo tenkintas visiškai, priėmus sprendimą už akių. Atsakovė ginčija priimtą sprendimą už akių, su ieškinio reikalavimais nesutinka.

Atsakovė savo pareiškimą grindžia iš esmės dviem pagrindais: tuo, kad jai apie ieškovės UAB „Mano Būstas Radviliškis“ pareikštą ieškinį tapo žinoma tik jau priėmus 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir dėl ieškinyje neatskleistų aplinkybių, susijusių su nekilnojamo turto dalimis ir skolinių palikėjo pareigų paveldėjimu. Byloje esantys duomenys paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų įteikimo, kadangi iš teismui grąžintos 2022 m. balandžio 25 d. pažymos matyti, kad ieškovės pareikšto ieškinio kopija, teismo pranešimas apie atsiliepimo pateikimą ir priimtos nutarties kopija atsakovei buvo asmeniškai įteikti 2022 m. balandžio 28 d. Priežasčių, pagrindžiančių atsakovės pasyvumą teikiant atsiliepimą į ieškinį, atsakovė nenurodė, todėl teismas daro išvadą, kad apie pradėtą procesą jai buvo žinoma ir atsakovė turėjo visas galimybes pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, tačiau to nepadarė dėl savo neapdairumo.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimai negali būti patenkinti, kadangi už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) paskaičiuota skola nebuvo įtraukta į sudarytą paveldimo turto apyrašą, kartu neįtraukiant jos ir į atsakovės (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Be to, nurodo, kad ieškovės reikalavimai reiškiami dėl viso buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymo, o atsakovei priklauso tik buto dalis, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastarosios atsakovės nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, kadangi iš prie ieškinio pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad skola nurodytu laikotarpiu buvo paskaičiuota už namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, tačiau proporcingai atsakovės nuosavybės teise turimai turto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės skaičiavimas yra pagrįstas ir atitinka CK 4.82 straipsnio 3,4 dalies, 4.84 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Jokių duomenų apie nurodyto buto bendrasavininkius nėra, skolos paskaičiavimas už komunalines paslaugas tenkančias atsakovės nurodytam kitam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), byloje nepateiktas ir skola tuo pagrindu iš atsakovės nepriteista.

Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, (duomenys neskelbtini) antstolio A. B. sudarytame turto apyraše prie skolinių palikėjo pareigų nėra įvardinta 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių ieškovei priteista skola, tačiau vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti teismo priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Įvertinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimas, priimtas atsakovei už akių, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas. Sprendimo už akių panaikinimas yra galimas tik šaliai įrodžius nors vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės pareiškimas neatitinka nė vienos iš dviejų CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą sprendimo už akių panaikinimui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 1-2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, 5-6 dalimis, 290 straipsnio 1-4 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės G. Š. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.