- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- I1-3660-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00558-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. S. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau - ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. 1. 1-2, 7-10).
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 3 būrio gyvenamosiose patalpose nuo 2019-08-21 buvo kalinamas nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad ant gyvenamųjų patalpų langų nebuvo užuolaidų, dėl to per langus nuolat sklido šviesa, kuri trukdė išsimiegoti. Paaiškino, kad nebuvo jokių priešgaisrinės saugos priemonių, todėl pareiškėjas jautė baimę, kad gaisro atveju negalės išsigelbėti. Į dušą tekdavo eiti per lauką, net esant prastam orui. Dušuose neužtikrinamas asmens privatumas, nes nėra pertvarų. Maudytis po šiltu vandeniu leidžiama tik kartą per savaitę, o apsikirpti galima tik kartą per mėnesį. Nurodė, kad pareigūnai neleisdavo išsinešti nesuvalgyto maisto iš valgyklos, maistas dažnai būna sugedęs ir atvėsęs. Taip pat skundėsi, kad pataisos namuose nėra nuolat budinčio medicinos specialisto, todėl sutrikus sveikatai, nebuvo galimybės kreiptis į gydytoją. Pažymėjo, kad buvo kalinamas per mažo ploto patalpose, be to, pro gyvenamosios patalpos durų langelį pareiškėją nuolat galėjo stebėti pareigūnai. Teigė, jog jam buvo neleidžiama naudotis taksofonu ir bendrauti su artimaisiais. Pataisos namų parduotuvė tėra kioskas, prie kurio reikėdavo stovėti lauke, eilėje.
Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose (b. 1. 30-37, 81-82) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad dušu pareiškėjas galėjo pasinaudoti kartą per savaitę, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušai įrengti tinkamai, atskirti sienelėmis. Kirpėjo paslaugomis leidžiama pasinaudoti pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą tvarką, ne rečiau, kaip kartą per mėnesį. Minimalaus ploto reikalavimai buvo užtikrinti pareiškėjui beveik visą ginčo laikotarpį, tačiau 7 dienas pareiškėjui teko 3,00 kv. m ploto. Atsakovės atstovo nuomone, toks pažeidimas yra nežymus, formalaus pobūdžio, todėl negalėjo sukelti pareiškėjui skunde nurodomų pasekmių. Be to, pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose ir dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai vaikščioti sektoriaus teritorijoje. Gyvenamuosiuose kambariuose yra įrengtos užuolaidos, o langeliai duryse yra skirti pareigūnų ir nuteistųjų saugumui užtikrinti. Maisto kokybė pataisos namuose yra nuolat tikrinama, pažeidimų nebuvo nustatyta. Nuteistiesiems nesuteikta teisė išsinešti maistą iš valgyklos. Pataisos namuose laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, atsižvelgiant į įstaigos specifiką. Pareiškėjas taksofonu galėjo pasinaudoti pagal nustatytą grafiką. Medicinos darbuotojai į Kybartų sektorių atvyksta kartą per savaitę. Esant reikalui, pataisos namų administracija iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Teisės aktai nereglamentuoja, kaip turi atrodyti pataisos namų parduotuvė.
Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019-08-21 iki skundo padavimo dienos t. y. 2020-03-09 (b. l. 3).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio taip neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Dėl gyvenamojo ploto
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN 3 būrio patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Nors pareiškėjas teigia, jog patalpose buvo rakinamas, todėl jos prilygo kamerų tipo patalpoms, byloje tokių duomenų nėra. Atsakovės atstovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius duomenis, kad pareiškėjas buvo kalinamas paprastosios grupės sąlygomis bendrabučio tipo patalpose (b. l. 31-32, 56-60, 82), todėl nėra pagrindo vertinti jo kalinimo sąlygų pagal kamerų tipo patalpų įrengimo reikalavimus.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-02-06 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintų „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.
Byloje nustatyta, kad nuo 2019-08-21 iki 2019-08-23 pareiškėjas buvo kalinamas 5 būrio patalpose, tačiau dėl jų ginčo nekelia.
Ginčo laikotarpiu Marijampolės PN 3 būryje, kurį ginčija, pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2019-08-23 iki 2020-03-09, 305 šio būrio patalpoje, kurios plotas – 36 kv. m (b. l. 31-32, 54). Nuo 2019-08-23 iki 2019-08-30 joje gyveno 12 asmenų, nuo 2019-08-30 iki 2019-12-09 – 11 asmenų, nuo 2019-12-09 iki 2020-02-25 ir nuo 2020-03-03 iki 2020-03-09 – 10 asmenų, nuo 2020-02-25 iki 2020-03-03 – 9 asmenys (b. l. 31-32, 56-60).
Jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra, pareiškėjas nedetalizavo, kokiose patalpose ir su kiek konkrečiai asmenų buvo laikomas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Įvertinus juos, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui minimali 3,1 kv. m ploto norma buvo neužtikrinta laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2019-08-30, kuomet jo gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 asmenų. Pareiškėjui šiuo laikotarpiu teko 3,00 kv. m ploto, taigi, mažiau, nei reglamentuojama teisės aktuose. Likusiu ginčo laikotarpiu jam teko didesnis gyvenamasis plotas, todėl pažeidimas truko tik 7 dienas, nuo 2019-08-23 iki 2019-08-30. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ploto trūkumas buvo itin nežymus (trūko tik 0,1 kv. m) ir trumpalaikis.
Dėl užuolaidų ir stebėjimo langelių
Pareiškėjas skundėsi, kad ant gyvenamųjų patalpų langų nebuvo užuolaidų, dėl to per langus nuolat sklido šviesa, kuri trukdė išsimiegoti. Taip pat teigė, kad duryse buvo stebėjimo langeliai.
Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas bendrabučio tipo patalpų langams įrengti užuolaidas, todėl šis pareiškėjo nusiskundimas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kalėjimų departamento direktorius 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Eksploatavimo taisyklės) 14.2 punkte nurodyta, kad viršutinėje drausmės grupės gyvenamosios patalpos durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Šis reikalavimas taikomas ir lengvosios bei paprastosios grupės gyvenamosioms patalpoms (12 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzija, kad duryse buvo įrengtas langelis, per kurį jį galėjo stebėti pareigūnai, yra nepagrįsta. Stebėjimo langelių įrengimas yra privalomas, skirtas užtikrinti tiek nuteistųjų, tiek pareigūnų saugumą, o šio langelio užtemdymas yra ne pataisos įstaigoms numatytas imperatyvus reikalavimas, o teisė. Pažymėtina, kad langelio uždengimas plokštele yra numatytas tik iš išorinės pusės ir taip pat yra neprivalomas.
Dėl priešgaisrinės saugos
Pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, todėl jam kiltų pavojus gaisro atveju.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad pataisos namuose nebuvo, jo nuomone, reikalingų priešgaisrinės saugos priemonių, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis. Šioje dalyje skundą pareiškėjas pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog pataisos namuose buvo kilęs gaisras, dėl ko pareiškėjui atsirado kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Dėl dušo ir kirpyklos
Pareiškėjas skundėsi, kad į dušą tekdavo eiti per lauką, net esant prastam orui. Dušuose neužtikrinamas asmens privatumas, nes nėra pertvarų. Maudytis po šiltu vandeniu leidžiama tik kartą per savaitę, o apsikirpti galima tik kartą per mėnesį.
Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dušuose yra įrengtos pertvaros (b. l. 89-90), todėl pareiškėjo nusiskundimas neturi faktinio pagrindo. Be to, nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, jis pats su šia aplinkybe sutinka, todėl šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ėjimas į dušinės patalpas per lauką sukėlė pareiškėju sveikatos sutrikimus. Dėl to pareiškėjas į gydytoją nėra kreipęsis (b. l. 85). Tai, jog pareiškėjas turėjo naudotis dušu, į kurį tenka eiti per lauką, nesudaro pagrindo konstatuoti pataisos namų neteisėtų veiksmų, kadangi tokia faktinė aplinkybė neprieštarauja jokiems teisės aktams.
Ginčo laikotarpiu Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte buvo nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pareiškėjas neneigia, kad tokia teisė jam buvo suteikta, o kirpėjo teikiamų paslaugų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai neleisdavo išsinešti nesuvalgyto maisto iš valgyklos, maistas dažnai būna sugedęs ir atvėsęs.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 14 punktą, maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo, vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį (15 p.). Pagamintą maistą, kuris turi būti patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 68°C temperatūroje (18 p.). Šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C (12 p.).
Byloje pateikti ginčo laikotarpiui aktualūs Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktai iš dalies patvirtina pareiškėjo nusiskundimus dėl galimai sugedusio ir netinkamos temperatūros maisto (b. l. 61-73). 2019-11-13 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kai kurios maisto tvarkymo patalpos yra netinkamos būklės, darbuotojų persirengimo patalpa nešvari, smulkus gamybinis inventorius pažeistais paviršiais, neatitinkantis higienos reikalavimų, darbuotojų apranga netinkama, pasibaigę termometrų patikros terminai (b. l. 61-67). 2019-06-19 patikrinimo akte nustatyta, kad maisto produktų tara neatitinka reikalavimų, jos paviršius pažeistas, įskilęs, ji pagaminta iš netinkamų medžiagų, darbuotojų apranga netinkama, nesudarytos sąlygos netinkamo maisto tvarkymui (b. l. 68-73).
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas sutinka, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui galėjo būti tiekiamas netinkamas maitinimas, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių. Pareiškėjas nėra kreipęsis į gydytoją dėl virškinimo sutrikimų (b. l. 85). Be to, skunde nedetalizuota, kada, kokiomis aplinkybėmis, koks konkretus maistas buvo sugedęs ar atvėsęs. Aplinkybes šioje dalyje pareiškėjas išdėstė abstrakčiai, neindividualizuotai ir deklaratyviai.
Maitinimo organizavimo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems išsinešti iš valgyklos maistą (išskyrus jiems priklausančią duoną ir vaisius) bei valgyklos indus ir įrankius draudžiama. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo neleidžiama išsinešti duonos ar vaisių (kaip nurodoma skunde – obuolio), o kitų produktų išsinešimas (kaip nurodoma skunde – varškė, sūris) yra draudžiamas. Pareiškėjas nenurodė, kada, kokie pareigūnai, kokiomis aplinkybėmis neleido išsinešti obuolio iš valgyklos, todėl pareiškėjo nusiskundimai laikytini neįrodytais. Be to, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius skundo argumentus. Kitų pareiškėjo nurodytų maisto produktų išsinešimas draudžiamas, todėl jo argumentai šioje dalyje nepagrįsti.
Dėl medicinos paslaugų
Pareiškėjas skundėsi, kad pataisos namuose nėra nuolat budinčio medicinos specialisto, todėl sutrikus sveikatai, nebuvo galimybės kreiptis į gydytoją
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į gydytoją kreipėsi penkis kartus (b. l. 85). Nėra duomenų, kad šiais atvejais pareiškėjui nebuvo suteikta medicininė pagalba. Marijampolės PN atsiliepime paaiškino, kad esant skubiam atvejui, nuteistajam iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Pareiškėjas nenurodė, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam sutriko sveikata, o medicininė pagalba nebuvo suteikta. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl nesant jokių duomenų apie pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą ir atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, šioje dalyje skundas atmestinas.
Dėl naudojimosi telefonu
Pareiškėjas teigė, jog jam buvo neleidžiama naudotis taksofonu ir bendrauti su artimaisiais. Pareiškėjas nepaaiškino, kada ir kokie konkretūs pareigūnai jam neleido pagal nustatytą grafiką pasinaudoti taksofonu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šia savo teise, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje, pareiškėjas ginčo laikotarpiu intensyviai naudojosi (b. l. 92-135), todėl nėra pagrindo šioje dalyje konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.
Dėl kitų skundo argumentų
Teismas vertina, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P736-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl neturinės žalos atlyginimo
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 7 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (trūko 0,1 kv. m), taip pat ginčo laikotarpiu neužtikrino tinkamo maitinimo.
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Nežiūrint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis t. y. grubiai pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, sąlygomis.
Minimalios ploto normos pažeidimas tetruko 7 paras ir buvo itin nežymus, todėl, teismo vertinimu, negalėjo būti ženkliai juntamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyveno ne kamerų, o bendrabučio tipo patalpose. Be to, pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3 kv. m ploto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti preziumuojamas tada, kai vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto.
Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas ne tik nedetalizavo faktinių aplinkybių, bet ir nepagrindė jam sukeltos realios žalos šioje dalyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų kilusios didelio masto neigiamos pasekmės fizinei ar psichinei sveikatai.
Įvertinus pažeidimų intensyvumą, taip pat į tai, kad nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką ir pan., atsižvelgusi į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Tokia teismo išvada atitinka naujausią LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., LVAT 2020-03-12 nutartį byloje Nr. A-1366-662/2020, 2020-02-19 nutartį byloje Nr. A-1209-662/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo S. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019-08-21 iki 2020-03-09.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.