Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2018 m. spalio 9 d. buvo laikomas Alytaus PN perpildytose patalpose, kuriose asmeniui tenkantį plotą taip pat mažino ir baldai. Patalpose buvo tarakonų, grindys medinės, supuvusios, sienos, lubos aptrupėję. Buvo netinkama ventiliacija, didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, patalpose buvo netinkama temperatūra ir apšvietimas. Patalpos buvo avarinės būklės, langų, durų rėmai kiauri. Sanitarinis mazgas netinkamai atitvertas, dušo patalpose nebuvo persirengimo kabinų. 7 lokalinio sektoriaus 3 būrio miegamasis yra virš suvirinimo cecho, kuriame stovi dujų bei propano balionai, todėl įvykus nelaimei balionai gali sprogti ir sužeisti nuteistuosius. Dėl to buvo žeminamas jo orumas, pareiškėjas patyrė diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, jo reikalavimui sutrumpintas ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes pažeidimai buvo tęstinai.

10Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN pateikė melagingus duomenis apie miegamųjų vietų skaičių 1 lokaliniame sektoriuje, jų buvo 16 iki 2017 m. vasario mėn.

12Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

14Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose, pagal galiojantį teisinį reguliavimą baldais užimtas patalpų plotas nėra išskaičiuojamas. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūnų, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti sporto aikštelėse, dirbti, dvasiškai tobulėti, lankytis įstaigos koplyčioje, užsiimti leistina, prasminga veikla. Pareiškėjas neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas.

16Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Iki šios sutarties sudarymo galiojo sutartis su kita įmone. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Atsakovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, judėjimo greitį, tinkamą dirbtinį apšvietimą, patalpos vėdinamos per langus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi ir atitinka higienos reikalavimus, tualetai ir dušai atskirti ne mažesnėmis nei 1,5 m sienelėmis, kas užtikrina asmenų privatumą. Bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, o tik blogos būklės. 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai ir šiuo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų. Grindys patalpose nėra išpuvę. Dirbtuvės, kuriose vyko suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o propano balionai į dirbtuves atnešami tik darbams atlikti, sandėliuojami atskirame sandėlyje, 7 lokaliniame sektoriuje. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

18Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Alytaus PN pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

21Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 9 d. pareikšti pritaikė ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, kančias, diskriminaciją, todėl akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galbūt pažeidžiamas teises, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. spalio 9 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas aplinkybių, kad praleistas terminas atnaujintinas, nenustatė, todėl tenkino Alytaus PN prašymą dėl senaties taikymo ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas tik nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 9 d.

25Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, įvertino atsakovo pateiktus duomenis apie šių gyvenamųjų patalpų plotus, įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. spalio 9 d., kai pareiškėjas gyveno 13 būrio 4 miegamajame ir 9 būrio 4 miegamajame (šių kambarių plotas – 37,13 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų), asmeniui teko 3,09 kv. m ploto, t. y. trūko 0,01 kv. m ploto iki Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos ribos.

27Dėl pareiškėjo argumentų, kad 1 lokaliniame sektoriuje iki 2017 m. buvo 16 miegamųjų vietų, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų bei tiksliai nenurodė, kuriose gyvenamosiose patalpose gyveno tiek nuteistųjų, atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių vertintu laikotarpiu neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, savo teiginių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.), teismas šiuos teiginius vertino kaip abstrakčius. Teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai buvo nepakankami paneigti oficialius atsakovo atstovo duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

29Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, drėgmės, pelėsio ir nepakankamos ventiliacijos, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) nuostatomis bei pažymėjo, kad patalpų vėdinimas per langus atitiko šios higienos normos 17 punkto reikalavimus ginčo laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų atsakovas teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams nepateikė. Tačiau ir pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė.

31Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl tarakonų ir pelių gyvenamosiose patalpose buvimo, tačiau teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl vertino, kad kenkėjų atsiradimą galėjo sąlygoti ir netinkamas nuteistųjų elgesys. Tai, kad gyvenamosiose patalpose pelėsio nebuvo, patvirtino Alytaus PN pateikti patikrinimo aktai.

33Teismas darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjo argumentus dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų.

35Buvo atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dušo patalpose neįrengtos persirengimo kabinos, nes teisės aktai nenustatė dušo patalpų įrengimo specifikacijos, o Alytaus PN pateikti įrodymai patvirtino, jog dušo patalpose įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rūbams pasikabinti. Teismo vertiniu, atskirose nuo gyvenamųjų patalpose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas 1,5 m aukščio sienelėmis buvo pakankamas pareiškėjo privatumui užtikrinti. Teismas kaip deklaratyvius atmetė pareiškėjo teiginius dėl propano balionų ir gamybinių patalpų keliamos grėsmės, nes į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų bei sprogstamųjų medžiagų buvimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Be to, teismas vadovavosi Alytaus PN teiginiais, kad gyvenamosiose patalpose angliarūgštės balionai nesandėliuojami, o dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis.

37Teismas nurodė, kad kiti ginčo šalių nurodyti argumentai yra pertekliniai ir neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl nutarė detaliau jų neanalizuoti.

39Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygas, analizę, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. spalio 9 d. bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (trūko 0,01 kv. m), buvo bloga bendrabučio Nr. 2 būklė, netvarkingos gyvenamųjų patalpų sienos, lubos bei grindys, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

41Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas atsižvelgė į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei pažeidimo trukmę, todėl darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią nacionalinių teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

44Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, kuris būtų teisingas, proporcingas padarytiems pažeidimams ir atitiktų suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

46Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, neįvertino visų skundžiamų aplinkybių, o teismo priteista 300 Eur suma neadekvati dėl padarytų pažeidimų patirtai skriaudai atlyginti. Pareiškėjas 9 metus buvo tiesiog kankinamas, nacionaliniai ir tarptautiniai teismai kartu su pareiškėju analogiškomis sąlygomis kalėjusiems asmenims priteisia ženkliai didesnes kompensacijas.

48Pareiškėjas kalėjo perpildytose, antisanitarinėse patalpose. Teismas visiškai netyrė ir nevertino, kad buvo pažeisti higienos reikalavimai, kiti teisės aktai, kurie nustato vienam nuteistajam tekančio ploto normą, sanitarinių įrenginių kiekį. Visų šių nurodytų sąlygų visados trūko. Nuo 2016 metų gyvenamosios patalpos pradėtos rakinti, Alytaus PN direktoriaus įsakymu buvo nustatyta, kad asmeniui privalo tekti 3,6 kv. m ploto, o ne 3,1 kv. m, kaip nurodė teismas. Tinkamos kalinimo sąlygos nebuvo užtikrintos visą pareiškėjo kalinimo laiką, t. y. nuo 2010 metų. Ypač mažas plotas ir ilgas kalinimo laikas savaime yra pagrindas pripažinti Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

50Dėl to, kad nuteistieji skųsdavosi netinkamomis sąlygomis, pataisos įstaigų administracija taikydavo prievartą, persekiodavo ir nepagrįstai skirdavo nuobaudas. Dėl pataisos įstaigos perpildymo, nebuvo įmanoma sulaukti eilės paskambinti. Teismo argumentai dėl senaties taikymo yra formalūs, palaikantys atsakovą.

52Pareiškėjo teigimu, visada gyvenamosiose patalpose iki 2016 metų gyveno 20–21 asmuo, visada trūko gyvenamojo ploto, kietojo inventoriaus. Atsakovas net nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų buvo būryje, kuriame pareiškėjas buvo kalinamas. Atsakovo atstovas nuslėpė šią informaciją, pateikė klaidinančią informaciją, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas.

54Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

56Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

58Atsakovo teigimu, į bylą pateikta Alytaus PN su keliamu ginču susijusi medžiaga nebuvo tinkamai įvertina. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Siekdamas žalos atlyginimo pareiškėjas turėjo šias aplinkybes pagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, t. y. neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl teismui nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pinigais.

60Teismų praktikoje neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ir veiksniai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo įrodyti žalą, jos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus, taip pat įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

62Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria turtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Pareiškėjas skunde pakankamai detalizavo jo kalinimo sąlygas, teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimus, o tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, turėjo įrodyti Alytaus PN. Teismų praktikoje pripažįstama, kad per mažas asmeniui tekęs plotas, higienos reikalavimų pažeidimai, prasta pastato būklė sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

66Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2018 m. spalio 9 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

68Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300,00 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 9 d., atlyginti. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pataisos įstaiga ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018-04-18 iki 2018-10-09 (teko 3,09 kv. m, trūko 0,01 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, nustatyta bloga 2-ojo bendrabučio būklė, netvarkingos gyvenamųjų patalpų sienos, lubos bei grindys, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

70Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuris būtų teisingas ir neprieštarautų analogiškose bylose priimtiems sprendimams gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis ir tinkamas jam padarytai žalai atlyginti. Teigia, jog teismas neįvertino visų skundžiamų aplinkybių, priėmė šališką sprendimą neištyręs skundo esmės, o priteista suma visiškai neadekvati ir neatitinka padarytų pažeidimų jo atžvilgiu atlyginimui, t. y. visiškai nekompensuoja patirtų išgyvenimų.

72Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, prašo panaikinti jo dalį, kuria pareiškėjui priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė konkrečios patirtos žalos dydžio, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų ir neįrodė, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

74Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

76Dėl ieškinio senaties termino nustatymo, visų pirma, pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją 89 p. (pareiškimo Nr. 36813/97). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1794-624/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-984-662/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018 ir kt.).

78Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

80CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

82CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

84Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė 2018 m. spalio 9 d. ir atsakovo atstovas prašė reikalavimui taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs svarbių termino praleidimo bei atnaujinimo priežasčių, taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir vertino, kad A. P. praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2015 m. spalio 9 d. pareikšti.

86Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

88Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

90CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

92Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

94Iš nustatytų faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjo teisė į minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimą, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. birželio 4 d. ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. spalio 9 d. labai nežymiai buvo pažeista. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui teko 3,09 kv. m. Teismas, įvertinęs vienam asmeniui tenkantį plotą nustatė, kad pareiškėjui minėtu laikotarpiu teko labai nežymiai mažiau nei 3,1 kv. m ploto, kas suponuoja teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimą.

96Vadovaudamasis Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė blogą 2-ojo bendrabučio patalpų būklę (reikalingas kapitalinis remontas (patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir grybelis, netvarkingi langai ir durys, elektros instaliacija)). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) taip pat užfiksuota, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms.

98Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės, nepakankamos ventiliacijos, pelėsio, buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo, drėgmės, netinkamo apšvietimo, persirengimo kabinų neįrengimo dušuose, netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, suvirinimo cecho ir kitus. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

100Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino teisės aktų reikalavimų dėl vienam nuteistajam tenkančių sanitarinių įrenginių kiekio bei pataisos namų perpildymo ir galimybės paskambinti. Skunde pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės nebuvo nurodytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų.

102Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos ir ši byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos, todėl pagrindo jomis vadovautis nėra. Be to, pastebėtina, jog apeliacinį skundą kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas grindžia panašiais, bendro pobūdžio ir deklaratyviais teiginiais. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

104Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

106Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę (apie 6 mėn. trūko 0,01 kv. m ir blogą 2-ojo bendrabučio būklę) ir intensyvumą, taip pat į tai, kad nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką ir pan., atsižvelgusi į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

108Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, tačiau nukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas dalyje keistinas, pripažįstant, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (nustatytas labai nežymus gyvenamojo ploto trūkumas (apie 6 mėn.) ir bloga bendrabučio būklė) buvo pažeista. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

109Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

110Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

111Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

112Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista pareiškėjui A. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo A. P. teisė į tinkamas teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose, buvo pažeista“.

113Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

114Nutartis neskundžiama.