Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-555-288/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-10-29Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-04-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
II-555-288/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01082-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Liuba Kymantienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. I.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Aušra Degulytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-555-288/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01082-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 16.9.4; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant nubaustam asmeniui S. I., jos atstovei advokatei Aušrai Degulytei,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. I. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:20120986623.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė N. G. (toliau – Institucijos) 2021 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20120986623 S. I. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad ji (duomenys neskelbtini) 13 km 2020 m. rugpjūčio 13 d. 11.00 val. vairuodama automobilį ir važiuodama kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda 170 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams.

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2021 m. gegužės 11 d. gautas S. I. skundas dėl 2021 m. balandžio 13 d. nutarimo skirti jai nuobaudą, skundas 2021 m. gegužės 14 d. gautas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Šalies argumentai

S. I. skundu prašo Institucijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, arba jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemones.

Skunde nurodo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė N. G. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5420-2021, kuriuo ją patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad vairuodama automobilį ir važiuodama kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Nutarime nurodoma, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, kuris numato, kad Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“,

Skunde nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta vairuotojų atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Minėtas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos jai pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkia kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Iš vaizdo įrašo nėra matyti, kad ji kerta ištisinę liniją ir padaro protokole nurodytą KET pažeidimą. Vaizdo įraše nėra matyti, protokole konstatuojamos aplinkybės, kadangi vaizdo įrašas yra prastos kokybės, nėra matomas kelio ženklinimas, taip pat iš pateiktos vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje padarytas vaizdo įrašas, kad būtų galima įsitikinti, ar toje vietoje yra ištisinė skiriamoji juosta, vaizdo įraše nėra matomas ir lenkti draudžiantis kelio ženklas. Todėl mano, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą turi pateikti duomenis apie tai, kokiu greičiu važiavo lenkiamas automobilis, kadangi, net ir jei būtų galima daryti išvadą, kad ji padarė KET pažeidimą, už kurio padarymą yra surašytas protokolas, KET 1 priede nurodyta, kad ten, kur yra ženklas „Lenkti draudžiama”, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Taigi, net ir konstatavus, kad ji lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį atkarpoje, kurioje tokį manevrą yra draudžiama atlikti, nenustačius lenkiamo automobilio greičio, negalima konstatuoti KET pažeidimo. Filmuotoje medžiagoje yra nufilmuota tik lenkimo manevro pabaiga, o jos atliekamo lenkimo pradžia nėra užfiksuota, nėra užfiksuota ištisinės linijos kirtimas, sankryža su šalutiniu keliu, kiti svarbūs elementai administracinio nusižengimo ir KET pažeidimo faktui konstatuoti. Šiame kontekste taip pat pažymėtima, kad ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, ką galima konstatuoti ir vaizdo įrašo, važiavo itin lėtai. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji yra pareiginga ir drausminga vairuotoja, todėl neabejotinai prieš pradėdama lenkimo manevrą įsitikino, kad aplinkui nėra kitų eismo dalyvių. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad iš tiesų nesukėlė jokios avarinės situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių keisti važiavimo krypties, greičio ar trajektorijos. Lenkimo manevras buvo atliktas teisingai, nepažeidžiant jokių taisyklių. Taip pat svarbu pažymėti, kad nei skundžiamame nutarime, nei protokole, nei vaizdo įraše nėra nurodyta kokiomis priemonėmis, kokiu konkrečiai laiku buvo nufilmuotas pažeidimas, taip pat ar techninės priemonės atitinka joms keliamus reikalavimus, ar yra atliktas ir galiojanti metrologinė patikra ir apskritai, ar nusižengimas yra fiksuotas būtent toje vietoje ir tuo metu, kuri nurodyta protokole ir skundžiamame nutarime.

Motyvuojamoji dalis

Skunde nurodo, kad ANK 567 straipsnio 2 dalis įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareigą priimant sprendimą nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis). ANK 420 straipsnio 1 dalyje dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, numatyti alternatyvūs veiksmai, kuriais gali būti padaromas šis administracinis nusižengimas, be kita ko, tai yra ir lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį turi būti nurodomas konkretus KET punktas, draudžiantis lenkti toje vietoje, kurioje atlikęs draudžiamą lenkimą yra kaltinamas pažeidėjas. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog jos teisei priešingi veiksmai (ANK 420 straipsnio 1 dalyje pažeidimas) pasireiškė tuo, kad ji vairuodama automobilį lenkė ta pačia kryptimi transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 Sankryža su šalutiniu keliu išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, ir taip pažeidė K ET 140.1 reikalavimus.

Pareiškėja institucijai, surašiusiai protokolą pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad protokolas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, t.y. ANK 609 straipsnio 1 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. 2020 m. lapkričio 19 d. protokole buvo nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. 00.00 val. vėliau jai prašant elektroniniu paštu, buvo patikslinta, kad pažeidimo laikas yra 11.05 val., netikslinant administracinio nusižengimo protokolo. 2021 m. vasario 17 d. pareiškėjai elektroniniu paštu buvo atsiųstas patikslintas protokolas, kuriame nurodyta, kad pažeidimas padarytas 11 val., skundžiamame nutarime nurodomas pažeidimo laikas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra suprantama, kokiais duomenimis remiantis yra nustatytas pažeidimo laikas – protokole nėra nurodyta kokiomis techninėmis priemonėmis buvo fiksuojamas pažeidimas, taip pat ir vaizdo įraše nėra matomas pažeidimo data, laikas ir vieta, todėl manoma, kad galimai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimti protokolai ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėti, kadangi neatitinka ANK 609 straipsnio ir 618 straipsnio nurodytų reikalavimų.

Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad teismų praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-179-493/2016). Šioje administracinėje byloje buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir suformuotas kaltinimas, o administracinio nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, byloje nepateikti svarbias byloje nustatytinas aplinkybes turintys patvirtinti duomenys. Šių aplinkybių egzistavimas lemia tai, jog, norint priimti pagrįstą sprendimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, reikia itin atidžiai ištirti visus byloje esančius duomenis ir tik išsklaidžius visas abejones dėl pažeidėjos kaltės padarius nusižengimą galima priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės buvimo ar nebuvimo. Pažymi, kad byloje esantis vaizdo įrašas yra iš esmės vienintelis pareiškėjos kaltės įrodymas, tačiau nėra galimybės išsiaiškinti ne tik to, kokiu greičiu važiavo lenkiamas automobilis ir ar jis neatliko manevrų, dėl kurių pareiškėja turėjo keisti važiavimo kryptį, greitį ir trajektoriją, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymių.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracini nusižengimą, visuma.

Įstatymų leidėjas ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatęs galimybę neskirti specialiosios teisės atėmimo, kai tai nėra būtina, įvertinus pažeidėją. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti daug individualių kriterijų, tokių kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė, jo praeityje daryti pažeidimai, jo polinkis toliau daryti pažeidimus, galimybę pasiekti nuobaudos tikslus švelnesnėmis nuobaudomis, o tai kiekvienu atveju yra individualu, nes toks vertinimas susideda iš nuodugnios skirtingų aplinkybių analizės. Nurodo, kad vis tik konstatavus pareiškėjos veiksmuose esant ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę neskirti specialiosios teisės atėmimo dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK turimų duomenų, kurie nurodomi protokole ir iš pridedamos pažymos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, ji gyvena (duomenys neskelbtini) taip pat šiuo adresu kartu su ja gyvena jos nepilnametis sūnus S. I.. Pareiškėja nurodo, kad dirba keturiose darbovietėse: Všį (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) bei dėsto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visos pareiškėjos darbovietės yra Kauno mieste, todėl jai būtų ypatingai sudėtinga vykti kiekvieną dieną į darbą viešuoju transportu. Kaip matyti iš pridedamo viešojo transporto tvarkaraščio, viešasis transportas maršrutu (duomenys neskelbtini) vyksta rečiau nei kas dvi valandas. Pareiškėjos sūnui, kurio gyvenamoji vieta yra su mama (duomenys neskelbtini) yra diagnozuota epilepsija, esant sunkiai gydomai epilepsijai, dėl šios priežasties berniukas bent kartą per mėnesį yra guldomas į (duomenys neskelbtini) stacionarą gydymui ir tyrimams atlikti, taip pat tenka ir skubiai vykti į gydymo įstaigą ištikus priepuoliui, taip pat dėl diagnozuotos ligos nuolat vežioja sūnų pas gydytojus konsultacijoms, kadangi esant pakankamai rimtai būklei, reikia nuolat stebėti, išrašyti vaistus, stebėti tų vaistų poveikį būklei. Taip pat dėl pareiškėjos sūnui diagnozuotos sunkios epilepsijos formos pareiškėja 2 arba 3 kartus per savaitę veža sūnų pas kineziterpeutą ir psichologą. 2020 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp S. I. ir jos sutuoktinio P. I. buvo nutraukta, berniuko tėtis kartu negyvena, vaiku nesidomi ir nesirūpina nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, todėl visas rūpestis dėl sūnaus sveikatos būklės, gydymo ir kitų su ugdymu ir auklėjimu susijusių klausimų gula išimtinai tik ant pareiškėjos pečių.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat su pareiškėja ir jos sūnumi S. I., adresu (duomenys neskelbtini) gyvena S. I. mama, kuri yra pakankamai garbaus amžiaus, kurią taip pat reikia vežioti į gydymo įstaigas Kauno mieste.

Taigi net ir tuo atveju, jei paaiškinime nurodyti argumentai dėl administracinės bylos nutraukimo būtų atmesti, manytina, kad paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas turėtų būti neskiriamas, nes pareiškėja yra atsakinga ir apdairi vairuotoja, kelyje elgiasi drausmingai ir apdairiai, todėl jos asmenybė bei darbinės funkcijos bei šeimyninė situacija, be to, praeityje padaryti pažeidimai, leidžia manyti, kad specialiosios teisės atėmimas nėra būtinas ir, nagrinėjamu atveju, galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, todėl prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5420-2021 ir administracinio nusižengimo byla pareiškėjos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių arba jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemones.

Institucijos atstovė savo atsiliepime į skundą nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pareiškėja sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytus aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jos kaltė padarius ANK 420 straipsnio1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra įrodyta ir šis jos padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus yra per griežtos. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kaip kad ir nustatyta šiuo atveju.

Pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Byloje nėra jokių reikšmingų duomenų dėl kokių priežasčių ir kas pastūmėjo pareiškėją neatsakingai ir pavojingai elgtis kelyje. Padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įvertinus visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, norima konstatuoti, jog švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Pareiškėjai skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjos kaltė pilnai įrodyta. Be to, pažymima, kad asmuo sistemingai traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET reikalavimų nesilaikymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie nusižengimą, duomenų apie tai, kad ne ji padarė jai inkriminuotą nusižengimą, nepateikta.

Kaip matyti iš byloje esančio pareigūno tarnybinio pranešimo 2020 m. rugpjūčio 13 d. dirbant neviešai, neturint kontakto su pažeidėju, patruliuojant specialiomis spalvomis nenudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu ,,Renault Megane“, pagal tarnybinę užduotį (duomenys neskelbtini) vykstant 70 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) link apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėta kaip paskui važiuojanti transporto priemonė ,,Audi A4“ išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą pradėjo lenkimo manevrą. Netrukus buvo įjungta tarnybinio fotoaparato Canon 800D filmavimo funkcija ir užfiksuota, kaip minėtas automobilis ,,Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė pareigūnų ir dar vieną transporto priemonę, kuri važiavo už tarnybinio automobilio važiuojančius ta pačia kryptimi sankryžos zonoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ tuo pažeisdamas KET 140.1 punktą. Filmuotoje medžiagoje nebuvo užfiksuotas kelio ženklas Nr. 108, kuris pastatytas prieš sankryžą, todėl buvo padarytas papildomas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad kelio ženklas prieš minėtą sankryžą yra ir pridėtas policijos duomenų registre. Pareiškėja praeityje bausta administracinėmis nuobaudomis, šis jos nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl prašoma skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Prašo šią administracinę bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis surinka medžiaga ir atsiliepime išdėstytais argumentais palikti Kauno apskrities VPK KPV pareigūnės nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais bei papildomai nurodė, kad draudžiamojoje vietoje, sankryžoje nelenkė. Teismo prašo netaikyti teisės vairuoti atėmimo, kadangi yra medikė, dirba keliose (duomenys neskelbtini) įstaigose, dėsto (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) su mama ir sūnumi, kuriam nustatyta liga dėl epilepsijos priepuolių. Sūnumi rūpinasi ji viena, kadangi po ištuokos tėvas nebendrauja. Supranta atsakomybes, tačiau reikalinga teisė vairuoti automobilį, nes vaikas serga epilepsija, tai liga susijusi su smegenų veikla, esant reikalui reikalinga skubiai vykti į gydymo įstaigą. Vaikas lanko dailės būrelį, sportuoja, todėl taip pat reikalinga teisė vairuoti automobilį. Taip pat atsakinga už senyvo amžiaus mamą, kuri tai pat kartu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti automobilį gyvybiškai reikalinga. Kaltės, kad lenkė per ištisinę liniją nepripažįsta, kadangi nesimato kelyje net ir punktyrinės linijos.

Pareiškėjos atstovė advokatė Aušra Degulytė palaikė skundą su jame nurodytais motyvais.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną vykdė neviešą patruliavimą ir sankryžos vietoje, kur lenkti draudžiama pažeidėja lenkė automobilį. Ištisinėje juostoje, kurioje lenkti automobilius draudžiama, pareiškėja turėjo matyti pagal kelio ženklo liniją bei ženklinimą linijiniu žymėjimu per kurią lenkti draudžiama. Kelio ženklinimo linija vairuotoją įspėja apie lenkimo draudžiamumą. Pareigūnas nurodė, kad pamatęs pareiškėją lenkiant draudžiamam ženklui, nufilmavo, tokiu būdu pareiškėja pažeidė KET, nes lenkimo manevras matosi ir vaizdo įraše. Filmuota kamera iš automobilio.

Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis ,,Audi“ lenkė (duomenys neskelbtini) kai nebuvo galima lenkti. Nurodytame kelyje, nors draudžiama lenkti pakankamai ilgą atkarpą, tačiau pareiškėja nesilaikydama KET lenkė automobilius, tai fiksuota vaizdo įraše.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Šioje administracinio nusižengimo byloje S. I. ANK 420 straipsnio 1 dalies pagrindu administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 13 d. 11.00 val. vairuodama automobilį ir važiuodama kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda – 170 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė.

Pareiškėjos S. I. skundas motyvuojamas tuo, kad iš vaizdo įrašo nėra matyti, kad ji kerta ištisinę liniją ir padaro protokole nurodytą KET pažeidimą. Vaizdo įraše nėra matyti, protokole konstatuojamos aplinkybės, kad vaizdo įrašas apskritai yra prastos kokybės, nėra matomas kelio ženklinimas, taip pat iš pateiktos vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje padarytas vaizdo įrašas, kad būtų galima įsitikinti, ar toje vietoje yra ištisinė skiriamoji juosta, vaizdo įraše nėra matomas ir lenkti draudžiantis kelio ženklas, todėl mano, kad galėjo lenkti automobilius pavienius, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiginga ir drausminga vairuotoja, todėl neabejotinai prieš pradėdama lenkimo manevrą įsitikino, kad aplinkui nėra kitų eismo dalyvių, nesukėlė jokios avarinės situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių keisti važiavimo krypties, greičio ar trajektorijos. Lenkimo manevras buvo atliktas teisingai, nepažeidžiant jokių taisyklių. Taip pat pareiškėjas prašo, kad konstatavus pareiškėjos veiksmuose esant ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę neskirti specialiosios teisės atėmimo dėl to, kad gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo adresu kartu su ja gyvena jos nepilnametis sūnus S. I.. Taip pat, kad pareiškėja dirba keturiose darbovietėse: Všį (duomenys neskelbtini) bei dėsto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visos pareiškėjos darbovietės yra Kauno mieste, todėl jai būtų ypatingai sudėtinga vykti kiekvieną dieną į darbą viešuoju transportu, kadangi viešasis transportas maršrutu (duomenys neskelbtini) vyksta rečiau nei kas dvi valandas. Pareiškėjos sūnui, kurio gyvenamoji vieta yra su pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra diagnozuota epilepsija, esant sunkiai gydomai epilepsijai, dėl šios priežasties bent kartą per mėnesį yra guldomas į (duomenys neskelbtini) stacionarą gydymui ir tyrimams atlikti, taip pat tenka ir skubiai vykti į gydymo įstaigą ištikus priepuoliui, taip pat dėl diagnozuotos ligos nuolat vežioja sūnų pas gydytojus konsultacijoms, kadangi esant pakankamai rimtai būklei, reikia nuolat stebėti, išrašyti vaistus, stebėti tų vaistų poveikį būklei. Dėl pareiškėjos sūnui diagnozuotos sunkios epilepsijos formos pareiškėja 2 arba 3 kartus per savaitę veža sūnų pas kineziterapeutą ir psichologą. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio P. I. buvo nutraukta, kartu negyvena, vaiku nesidomi ir nesirūpina, todėl visas rūpestis dėl sūnaus sveikatos būklės, gydymo ir kitų su ugdymu ir auklėjimu susijusių klausimų atitenka pareiškėjai. Pažymi, kad pareiškėja su sūnumi S. I., adresu (duomenys neskelbtini) gyvena S. I. mama, kuri yra pakankamai garbaus amžiaus, kurią taip pat reikia vežioti į gydymo įstaigas Kauno mieste. Teismo posėdžio metu nors pareiškėja nurodo, kad kaltės nepripažįsta, kad lenkė per ištisinę liniją bei, kad punktyrinės linijos kelyje nesimato, prašo neskirti specialiosios teisės atėmimą, nes pareiškėja yra atsakinga ir apdairi vairuotoja, kelyje elgiasi drausmingai ir apdairiai.

Tačiau teismas taip pat sutinka su institucijos nuomone, kad visos šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos ir iki pažeidimo padarymo, todėl ji turėjo būti ypač atidi ir rūpestinga.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos S. I. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo, jos paaiškinimų teisme, Institucijos nutarimo, išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 1-2), S. I. prašymas (b. l. 21-26), administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 3-5, 8-10, 11-13), vaizdo įrašas apie padarytą pažeidimą (b. l. 16). Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdant neviešą patruliavimą ir sankryžos vietoje, kur lenkti draudžiama matė, kaip pažeidėja lenkė automobilį ištisinėje juostoje, kurioje lenkti draudžiama. Pareigūnas nurodė, kad pamatęs pareiškėją lenkiant draudžiamam ženklui, nufilmavo. Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną su nežymėtu automobiliu, neviešai patruliavo pagal suformuotą užduotį ir fiksavo automobilį ,,Audi“, kuris lenkė (duomenys neskelbtini), kai draudžiama lenkti pakankamai ilgą atkarpą ir padarė pažeidimą važiuojant priešpriešine eismo juosta.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog S. I. pažeisdama Kelių eismo taisykles, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, teismui nekyla abejonių, kad S. I. veiksmai vairuojant transporto priemonę buvo tyčiniai. 2020 m. lapkričio 19 d. bei pakoreguotame 2021 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokoluose S. I. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti aiškiai, todėl nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylą ir įvertinus joje esančių duomenų visumą, priimti tinkamą ir teisėtą sprendimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. I. 2020 m. balandžio 13 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei ją ištyrus teismo posėdyje, nenustatyta jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, o visos pareiškėjo nurodytos šeiminės ir darbo aplinkybės jai buvo žinomos iki pažeidimo padarymo, todėl naikinti priimto nutarimo ir šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistė N. G., išsamiai ištyrusi bylos medžiagą, priimdama 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į tai, kad S. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, paskyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą ir minimaliam terminui trims mėnesiams paskyrė specialiosios teisės atėmimą, nepažeisdama įstatymo reikalavimų. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat nurodė, kad nepripažįsta, kad lenkė automobilį draudžiamojoje vietoje, todėl nėra ir teismo posėdyje nustatyta lengvinančų aplinkybių.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skunde teigiama, kad teisė vairuoti transporto priemones S. I. reikalinga siekiant pasirūpinti savo vaiku, vežti į mokyklą, gydymo įstaigas, sporto bei dailės būrelį. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins pareiškėjos galimybes pasirūpinti savo vaiku bei mama, vežti į švietimo bei gydymo įstaigas bei atlikti darbines funkcijas, tačiau asmeniniai pažeidėjos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog S. I. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga vežioti vaiką į mokyklą, gydymo įstaigą, vykti į darbo vietas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo darymo.

Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kaip vaiko ar mamos vežimas į gydymo įstaigas ar mokyklą bei vykti į darbo vietas viešuoju transportu, negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjai taikyti švelnesnes nuobaudas nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

Akcentuotina, jog S. I. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pareiškėja, padarydama šį administracinį nusižengimą, itin grubiai pažeidė KET taisykles, tai darė sąmoningai, tyčia, demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugeliui eismo dalyvių, demonstruodama savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams, sukeldama pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. S. I., išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kurioje draudžiama lenkti dėl ištisinės linijos, prieš važiavimo kryptį, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Juo labiau, kad įstatymų leidėjas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo švelninti S. I. padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, kadangi nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinus skundo argumentus, konstatuojama, kad administracinį nusižengimą tinkamai įvertino administracinio nusižengimo medžiagoje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti S. I. paskyrus administracinio poveikio priemonę būtent tokiam terminui – 3 mėnesiams.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016), tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, todėl atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, vadovaujantis suformuota teismų praktika, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti jos nepaskyrus.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas priėjo išvados, jog S. I. administracinė nuobauda už 2021 m. balandžio 13 d. įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Byloje taip pat pareiškėja S. I. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. ANK nenumato advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises taip pat nenumato teisės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kurio 1 dalyje pasakyta, kad išskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. BPK nenumato galimybės kitiems asmenims išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, todėl S. I. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, administracinių nusižengimų kodekso 641, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu, BPK 105 straipsnio 5 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. I. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:20120986623 dėl S. I. paskirtos nuobaudos, palikti nepakeistą.

S. I. prašymo dėl išlaidų, susijusių su administracinio nusižengimo byla priteisimo, netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė