Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, nebuvo vertinama ir susidariusi situacija - (duomenys neskelbtini) sodybos (kurioje jis išsipirko 1,70 ha žemės) dalis turėjo tapti memorialiniu muziejumi, žemės sklypą pareiškėjas prižiūrėjo, šienavo ir niekada nesiekė pasipelnyti ar užvaldyti didesnę žemės ploto dalį, nei buvo išsipirkęs. Į tai nebuvo atsižvelgta ir Komisijos Sprendime. Be to, pareiškėjo teigimu, Komisijos posėdyje jam nebuvo leista tinkamai pasisakyti.

Dar kartą akcentuoja, kad prašymas dėl 1,70 ha žemės sklypo išsipirkimo buvo teikiamas 1992 m. rugsėjo 23 d., o sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo priimtas 1996 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju yra skundžiamas 1992–1996 metų institucijos neveikimas, t. y. sąmoningas vengimas sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl NŽT 2019 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 1SS-9241-(7.5) ir Komisijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21R-422 (AG-365/02-2019), kuriuo paliktas galioti minėtas raštas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, nurodydamas sumokėjimo už 1,70 ha žemės sklypo aplinkybes, bei, kad ne kartą kreipėsi dėl įsigyto žemės sklypo įteisinimo, tačiau jam atsakoma, jog jis nepateikia atitinkamų dokumentų, keičia savo valią (Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 88–89). NŽT Jonavos skyrius 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 5SD-265-(14.5.104.) į 2019 m. sausio 14 d. prašymą pareiškėjui atsakė, kad NTR Lietuvos Respublikos vardu 2002 m. gruodžio 14 d. įregistruotas 0,9064 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). (Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 66). Taip pat šiuo raštu pareiškėjo prašė atvykti į Jonavos skyrių dėl žemės sklypo dalies - 0,5548 ha įteisinimo. Paaiškino, kad įteisinus minėto sklypo dalį, pareiškėjas galės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. su skundu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. vasario 7 d. raštu buvo informuotas, jog jo dalis ginčo žemės sklype sudaro 0,5548 ha, nors mokėjo už 1,70 ha žemės sklypą (b. l. 67–70, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 90–93). Jonavos rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 6B-2-692 persiuntė pareiškėjo 2019 m. vasario 14 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti NŽT Jonavos skyriui (b. l. 66, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 87). NŽT Jonavos skyrius 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 5SD-542-(14.5.104.) pareiškėją informavo, jog į jo prašyme keliamus analogiškus klausimus buvo atsakyta 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 5SD-265-(14.5104) (b. l. 43, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 68). Papildomai paaiškino, kad 1992 m. pareiškėjo įmokėtos įmokos (pagal preliminarius matavimus) už namų valdos dalį (žemės sklypo dalis išskirta žemės sklypo plane) bus įskaitytos.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 13 d. kreipėsi su skundu į NŽT, nurodydamas, kad visada vadovavosi Jonavos savivaldybės tarybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 02/1033, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas yra išsipirkęs 1,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sodyboje (b. l. 79–82, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 58–61). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nuo 2003 m. kovo 18 d. ginčo dėl teisės į 1,70 ha žemės sklypo įteisinimą išspręsti nepavyko, kadangi buvo akcentuojama, jog pareiškėjas nepateikia atitinkamų dokumentų, nuolat keičia savo nuomonę. Pareiškėjas sutinka, kad 2002 m. buvo suformuotas ir įregistruotas 0, 9064 ha žemės sklypas, tačiau matavimai buvo atlikti pareiškėjui nedalyvaujant. Klausimas dėl tinkamai formuojamo žemės sklypo ribų buvo sprendžiamas tik 2002 m. rugsėjo 27 d. posėdyje ir pareiškėjas pasirašė tik sutikdamas, kad jam bus įteisintas sąžiningai įgytas 1,70 ha žemės sklypas. Nuo to momento pareiškėjo teisės pažeidžiamos, jam siūloma tik pasirašyti dėl žemės sklypo dalies įteisinimo, tačiau pareiškėjas mano, kad NŽT privalo pilnai įvykdyti 2002 m. rugsėjo 27 d. nurodymą, pažymėtą žemės sklypo ribų plane ir įteisinti 1,70 ha pirktos žemės.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamu Raštu pareiškėjui paaiškino, kad jam ir Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise turimiems statiniams eksploatuoti pareiškėjo nurodytoje vietoje yra suformuotas ir Lietuvos Respublikos vardu NTR įregistruotas 0,9064 ha žemės sklypas. Įregistruoti duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti (b. l. 64–65, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 6, 74–75). NŽT Rašte nurodė, kad klausimas dėl 1,70 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytas įmokas yra išspręstas įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris ginčo šalims (pareiškėjui ir NŽT) turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią. Taip pat paaiškino, jog NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. rašte pareiškėjui pateikta tik informacija, bet ne sprendimas, kuris galėtų sukelti teisines pasekmes, minėtas raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu ir išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nenagrinėtinas. Net ir tuo atveju, jei šis raštas būtų panaikintas, liktų galioti įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai dėl 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo bei jo įregistravimo NTR.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Raštu, kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas panaikinti NŽT Raštą ir įpareigoti NŽT Jonavos skyrių pilnai įvykdyti 2002 m. rugsėjo 27 d. nurodymą, pažymėtą žemės sklypo ribų plane ir įteisinti sąžiningai pirktos 1,70 ha žemės (b. l. 53–57, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 1–5).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 3 d. Sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija skundžiamame Sprendime Konstatavo, kad 1,70 ha žemės ploto įsigijimo klausimas yra išspręstas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, todėl NŽT pagrįstai atsisakė įteisinti 1,70 ha žemės plotą (b. l. 6–10, 59–63, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 107–111).

Taigi, visų pirma, spręstinas skundžiamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Raštą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Raštas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Taip pat spręstinas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai Komisija skundžiamu Sprendimu nusprendė pripažinti, kad NŽT Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo ir 2019 m. balandžio 13 d. skundo NŽT turinio matyti, kad esminis pareiškėjo keliamo ginčo siekis yra įteisinti 1,70 ha ploto žemės sklypo pirkimą.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (18 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (18 straipsnio 1 dalis).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad klausimas dėl 1,70 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, iš tiesų jau yra išnagrinėtas Jonavos rajono apylinkės teisme. Iš byloje esančio Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-722/2007 matyti, kad pareiškėjas teismo prašė patvirtinti tarp jo ir atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos 1,70 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytą ir sumokėtą reikalaujamą sumą, tačiau teismas minėtu sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė (b. l. 75–78, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 26–29).

Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-898-260/2007 matyti, kad pareiškėjas minėtą Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas minėta nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 71–74, Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 30–33). Kauno apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad 1,70 ha žemės sklypas nėra suformuotas žemėtvarkos projekte, neįregistruotas NTR. Po 2002 m. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra ne 1,70 ha, bet 0,9064 ha. Įrašas NTR nėra nuginčytas. Teismas taip pat konstatavo, kad nesant įregistruotam ir identifikuotam žemės sklypui, t. y. sandorio objektui pagal CK 1.109 straipsnį, nelaikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta 1,70 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, todėl dėl šių priežasčių negalima pripažinti, kad pareiškėjui pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo įkainojimo aktą sumokėjus į banką sumą už 1,70 ha žemės sklypą, buvo sudarytas žemės pirkimo - pardavimo sandoris. Teismas pabrėžė, kad ieškovas (pareiškėjas) yra susipažinęs su ginčo žemės sklypo plotu - pasirašė 2001 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo plane, todėl nepagrįstas jo argumentas, kad nežinodamas žemės sklypo ribų, jis neturi galimybės pateikti naudojamo žemės sklypo plano iš techninės apskaitos bylos. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovas (pareiškėjas) nepateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinio registravimo dokumentų, nors pastatai ir statiniai, esantys minėtame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir Jonavos rajono savivaldybei.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Analogiško turinio nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Taigi įsiteisėjęs Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-25-722/2007, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas minėtu klausimu, įgijo res judicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį). Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tiek NŽT Rašte, tiek Komisija Sprendime, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad klausimas dėl 1,70 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytas įmokas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-25-722/2007, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 13 d. skundo reikalavimo sudaryti 1,70 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2001 m. lapkričio 28 d. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytas sklypo plotas - 0,9064 ha. Taip pat buvo sudarytas žemės sklypo planas M 1:500 (b. l. 44). Šiame plane buvo nustatytos bendrasavininkų naudojamos žemės sklypo dalys: Jonavos rajono savivaldybei - 0,3516 ha, pareiškėjui - 0,5548 ha (b. l. 44). Pabrėžtina, jog pareiškėjas sutiko su žemės sklypo plotu ir nustatytomis dalimis, pasirašydamas ant 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano M 1:500) (b. l. 44–45).

Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančio NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (b. l. 47–48), kad 2002 m. lapkričio 7 d. prie pareiškėjo ir Jonavos rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomų pastatų (b. l. 49–52) buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, ir NTR įregistruotas kitos paskirties 0,9064 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Iš minėto išrašo 4.1 punkto matyti, kad šis sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad būtų pakeisti ar nuginčyti 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir įregistravimo duomenys, todėl šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais.

Pareiškėjas nurodo, kad siekdamas su bendrasavininku išspręsti situaciją taikiai, 2013 m. spalio 17 d. teikė prašymą dėl žemės sklypo plano suderinimo, pateikdamas 2006 m. J. K. įmonės sudaryto žemės sklypo planą, tačiau atsakymo nesulaukė. Pažymėtina, jog iš byloje esančio J. K. įmonės 2006 m. lapkričio 27 d. sudaryto plano M 1:1000 matyti (Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 15), kad jis nėra suderintas su NŽT, nes nėra pasirašytas jos atstovų, taip pat plane nurodytas žemės sklypo plotas 16757 kv. m neatitinka šiuo metu NTR įregistruoto žemės sklypo ploto – 0,9064 ha, kuris kaip minėta, laikomas teisingu, nes nėra nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl šis planas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu.

Pareiškėjo teigimu, Komisijos posėdyje jam nebuvo leista tinkamai pasisakyti.

Akcentuotina, kad pareiškėjas šio argumento nedetalizuoja ir nenurodo, kodėl jo nuomone, jam nebuvo leista tinkamai pasisakyti. Teismas su minėta pareiškėjo pretenzija nesutinka, kadangi susipažinęs su Komisijos byloje Nr. AG-365/02-2019 esančiu posėdžio garso įrašu ir informacine pažyma (Komisijos bylos Nr. AG-365/02-2019 b. 1. 104–106) daro išvadą, jog pareiškėjui 2019 m. liepos 3 d. Komisijoje vykusiame posėdyje buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, suteikta teisė pasisakyti posėdžio metu, be to, jo pasisakymai nebuvo ribojami.

Teismo nuomone, skundžiamame NŽT Rašte pagrįstai nurodyta, kad Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šiuo raštu pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo klausimą dėl tikslinių įmokų panaudojimo bei nurodyta, jog klausimas dėl 1,70 ha dydžio žemės sklypo pirkimo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, jog NŽT iš esmės yra atsakiusi į pareiškėjo 2019 m. balandžio 13 d. skunde nurodytus klausimus, jame yra nurodyti objektyvūs duomenys, teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi atsakant į pareiškėjo skundą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu Raštu tinkamai atsakyta į jo 2019 m. balandžio 13 d. skundą dėl NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. rašto Nr. 5SD-542-(14.5.104) „Dėl informacijos teikimo“, Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Komisija skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą dėl skundžiamo Rašto panaikinimo, kadangi, kaip minėta, klausimas dėl 1,70 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-722/2007, todėl naikinti Komisijos Sprendimo taip pat nėra pagrindo.

Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamą Raštą ir Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą ir Sprendimą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Jonavos skyrių atlikti veiksmus taip pat netenkintinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.