Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1619-622/2011

122.4.; 129.17.

2011 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Irmos Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų E. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „VMG ekspedicija“ patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., J. M. ir antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

49/100 dalys 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 91,21 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis Nr. 2, dalies plotas 44,82 m², pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo padalinimo projektą). Nustatyti, kad E. M. buto patalpomis, plane (2 priedas) pažymėtomis 2-6, 2-7 naudosis vienasmeniškai, o patalpomis plane (2 priedas) pažymėtomis 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 naudosis bendrai su sutuoktine J. M..½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į J. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank, ir sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke; transporto priemonės „Boeckmann“, (duomenys neskelbtini); transporto priemonės „Suzuki VS 800“, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuotų asmenų E. M. ir J. M. atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Šioje byloje turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo pažymėjo, kad skirtumas tarp padalijamų buto dalių yra nedidelis, padarytas atsižvelgiant į turto pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Byloje yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo projektas (b. l. 58-59), kito alternatyvaus padalijimo projekto suinteresuoti asmenys nepateikė, be to, skirtumas tarp dalijamo buto dalių yra minimalus, todėl pagrindo naikinti ar keisti tokias pirmosios instancijos teismo nustatytas buto dalių proporcijas nėra pagrindo.

Atmestini atskirojo skundo teiginiai, kad tik nustačius visą sutuoktinių valdomą turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju yra dalijamas turtas tam, kad būtų įmanoma išieškoti skolą, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Byloje antstolis aprašė turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl aplinkybė, kad skolininkas gali turėti ir daugiau turto, neužkerta galimybės taikyti CPK 667 straipsnio nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CPK 667 straipsnio nuostatos reglamentuoja ne viso sutuoktinių turto, esančio jungtine bendrąja nuosavybe, o tik antstolio aprašyto ir areštuoto nustatymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai nurodė, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas UAB „VMG ekspedicija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese, todėl pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nutartį palikti nepakeistą.