- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2-1132-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00393-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Trečiasis asmuo
- G. U., notarė Jolita Mažonavičienė
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kauno, „Žalgirio“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens G. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-902-480/2015 pagal bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“ rėmėjui, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno arena“, tretieji asmenys – notarė Jolita Mažonavičienė ir G. U., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, lėšų, palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, turinio.
Šalies argumentai
Ieškovas BAB Ūkio bankas pateikė teismui ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-900-527/2015 ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiais sandorius – paramos sutartis, kuriomis atsakovui VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjui per 2011 m. buvo suteikta paramos už 11 905 000 Lt ir taikyti restituciją; 2) pripažinti, kad 898 575 Lt paramos dalis atsakovui VšĮ Kauno „Žalgirio“, gauta per 2010 m., ir (tuo atveju, jei nebūtų tenkinamas pirmasis šio ieškinio reikalavimas) 2 025 000 Lt paramos dalis, gauta per 2011 m., buvo panaudota ne pagal paskirtį, ir atšaukti šią paramos dalį (arba abi dalis, jei nebūtų tenkinamas pirmasis šio ieškinio reikalavimas), priteisti šią sumą.
Ieškovas BAB Ūkio bankas pateikė teismui ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-902-480/2015 ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 23 d. AB Ūkio banko ir UAB „Kauno arena“ VIP ložių nuomos sutartį Nr. 20110223/21-21A-22-23 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo UAB „Kauno arena“ ieškovui BAB Ūkio bankui 2 541 000 Lt; 2) atmetus paminėtą reikalavimą – priteisti iš atsakovo 2 065 587,09 Lt ir 126 312,07 Lt palūkanų; 3) pripažinti negaliojančia 2011 m. rugpjūčio 8 d. AB Ūkio banko ir UAB „Kauno arena“ reklamos ploto nuomos sutartį Nr. 60-353/2011 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo 100 673,75 Lt; 4) pripažinti negaliojančia 2012 m. balandžio 2 d. AB Ūkio banko ir UAB „Kauno arena“ reklamos paslaugų sutartį Nr. 60-04-02-2/201222-23 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo UAB „Kauno arena“ 740 000 Lt; 5) pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. AB Ūkio banko ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo reklamos paslaugų sutartį Nr. 60-09-10-3/2012 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo 459 800 Lt; 7) priteisti iš atsakovų po 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo pirmininko 2015 m. kovo 24 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-902-480/2015 ir e2-900-527/2015 sujungtos, paliekant civilinės bylos numerį 2-902-480/2015.
Šalys 2015 m. kovo 16 d. sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui prašymą ją patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtino 2015 m. kovo 16 d. BAB Ūkio banko, VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir UAB „Kauno arena“ taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, tarp jų – duomenys neskelbtini. Teismas nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-902-480/2015 nutraukė.
Nustatė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo G. U. atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį ir iš rezoliucinės teismo nutarties dalies pašalinti teiginius, kad duomenys neskelbtini.
Atsiliepimas
Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį ir į nutarties rezoliucinę dalį perkeldamas preambulės nuostatas, nepažeidė CPK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes joje nėra jokių nuostatų, turinčių įtakos apeliantui ar kitiems tretiesiems asmenims. Taikos sutarties šalys, pasinaudodamos sutarties laisvės principu, abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą taikiai, susitarė dėl visų taikos sutarties nuostatų, apelianto nurodytos aplinkybės sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl jų nustatymas ir nurodymas preambulėje buvo jos sudarymo prielaida. Teigia, kad apeliantas nenurodė nei vienos imperatyvios įstatymo normos, kuri būtų pažeista taikos sutartimi. Be to, teismas neturi teisės pakeisti šalių nustatytų taikos sutarties sąlygų. Nurodo, kad CK 6.983 straipsnyje nėra nurodyta, jog šalys negali sutartyje nustatyti tam tikrų jo sudarymui reikšmingų aplinkybių.
Atsakovai VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir UAB „Kauno arena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir ieškovas. Papildomai teigia, kad visos taikos sutarties dalys yra sudėtinės, todėl preambulė negali būti atskiriama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs 2015 m. kovo 16 d. taikos sutarties sąlygas, šalių raštu pateitus paaiškinimus dėl šių sąlygų, nustatė, kad šalims yra žinoma, jog sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, sprendė, jog prašoma patvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Kaip minėta, apeliantas skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes joje patvirtintos ne tik taikos sutarties sąlygos, bet taip pat ir taikos sutarties preambulės nuostatos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais (CPK 185 straipsnis).
Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal CPK 42 straipsnio, 140 straipsnio 3 dalies nuostatas šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje. Ši šalių teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas netvirtina taikos sutarties tik tokiu atveju, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas BAB Ūkio bankas ir atsakovai VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, UAB „Kauno arena“ atliepimuose į skundą teisingai nurodo, kad apeliantas skunde neteigia, jog minėta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, taip pat nenurodo jokių imperatyvių įstatymo normų, kurias ši sutartis pažeidžia. Vien apelianto nurodomas iš esmės deklaratyvus argumentas, kad pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas tvirtina tik konkrečias taikos sutarties sąlygas, nesudaro pagrindo išvadai, jog taikus susitarimas, pasiektas suderinus šalių valią, nagrinėjamu atveju gali būti modifikuojamas, nes kaip minėta, teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį tik esant CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms (CPK 178 straipsnis).
Antra, apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad jo prašomos pašalinti iš nutarties rezoliucinės dalies taikos sutarties preambulės nuostatos tiesiogiai nėra taikos sutarties sąlygos dėl ginčo baigties CK 6.983 straipsnio nuostatų prasme. Tačiau tiek pagal sutarčių laisvės principą, tiek pagal CK, CPK normas, reglamentuojančias taikos sutarčių sudarymą, taikos sutarties šalims nedraudžiama taikos sutartyje pažymėti jiems aktualias nuostatas ar prielaidas, sudarančias galimybę susitarti dėl konkretaus ginčo išsprendimo būdo ir tokią sutartį sudaryti apskritai. Taigi, tokių nuostatų įrašymas į taikos sutartį bei jų atspindėjimas šią sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje negali būti vertinamas kaip apelianto nurodomų materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, kuris galėtų būti pagrindu panaikinti atitinkamą nutarties dalį (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Pažymėtina, kad kaip matyti iš taikos sutarties turinio, apeliantas nėra taikos sutarties šalimi, o pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią turi tik jos šalims.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto G. U. atskirąjį skundą, todėl jis atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.