Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. 2-902-480/2015 pagal bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno arena“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, lėšų ir palūkanų priteisimo išnagrinėjęs klausimą dėl bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo pirmininkui perduota civilinė byla Nr. 2-902-480/2015 ir prašoma spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-902-480/2015 pagal BAB Ūkio bankas ieškinį atsakovėms VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, UAB „Kauno arena“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo lėšų ir palūkanų priteisimo (toliau Byla I) ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-900-527/2015 pagal ieškovės BAB Ūkio banko ieškinį atsakovei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo (paramos atšaukimo), tretieji asmenys – notarė J. M. ir G. U. (toliau Byla II), sujungimo.

Byloje I yra ginčijamos Banko sudarytos sutartys su Kauno arena ir Žalgirio rėmėju. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad šalių sudaryti sandoriai buvo sudaryti ne rinkos kainomis (ją keletą kartų viršijant), be to, bankui nereikėjo nei tiek, kiek buvo įsigyta reklamos paslaugų, nei tiek ložių arenoje naudojimui, todėl minėti sandoriai sumažino ieškovės turto vertę, pablogino jos finansinę padėtį ir pažeidė banko kreditorių interesus bei yra priešingi įmonės veiklos tikslams.

Byloje II yra prašoma pripažinti negaliojančiomis Banko ir Žalgirio rėmėjo 2011 metais sudarytas paramos sutartis ir taikyti restituciją bei priteisti ne pagal paskirtį panaudotas paramos lėšas.

2014 m. kovo 24 d. teisme gautas ieškovo BAB Ūkio bankas ir atsakovių VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, UAB „Kauno arena“ prašymas dėl Bylos I ir Bylos II sujungimo bei šalių sudaryta taikos sutartis. Juose nurodoma, kad šalys šiuo metu yra išsprendę tarp jų kylančius ginčus taikiu būdu ir sudarę taikos sutartį, kurioje tarp visų trijų šalių yra išsprendžiami tiek Byloje I, tiek Byloje II keliami reikalavimai. Sudarytos taikos sutarties tvirtinimas tik vienoje iš bylų nėra galimas dėl taikos sutartimi suderintų sąlygų, koncentruotai apimančių tiek Byloje I, tiek Byloje II nagrinėjamus klausimus bei išeinančių už Bylos I ir Bylos II nagrinėjimo ribų šias Bylas nagrinėjant atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Kaip numato LR CPK 136 straipsnio 4 dalis, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų išnagrinėtos kartu, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Iš pateiktos teismui tvirtinti taikos sutarties turinio matyti, kad bylose dalyvaujantys asmenys taikos sutartimi siekia išspręsti tiek Byloje I, tiek Byloje II iškilusius teisinius ginčus. Atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir UAB „Kauno arena“ prisiima solidarią prievolę sumokėti ieškovei taikos sutartyje nustatytą sumą, nors UAB „Kauno arena“ nėra Bylos II šalis. Taikos sutarties sąlygos, susijusios su Koncesijos sutartimi, taip pat liečia abiejų atsakovių teises ir pareigas, kylančias iš Koncesijos sutarties. Tokios taikos sutarties patvirtinimas tik vienoje iš bylų ar atskirai kiekvienoje byloje nėra galimas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad bylų sujungimas atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes sujungus bylas atsiras galimybė kompleksiniam visų šių bylų dalyvių ginčų išsprendimui vienoje byloje, šalys turės procesinę galimybę taikos sutartimi užbaigti ginčus abiejose bylose, tokiu būdu tarp šalių bus greičiau atkurta teisinė taika (CPK 2 str., 136 str. 4 d.).

Įvertinus tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-902-480/2015 (Byla I) 2015 m. kovo 23 d. posėdžio metu paskelbta pertrauka klausimui dėl bylų sujungimo išspręsti, vadovaujantis proceso operatyvumo principu sujungiamos civilinės bylos perduodamos jas kartu nagrinėti teisėjai A. R..

Teismo pirmininkas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. 2-902-480/2015 ir e2-900-527/2015 sujungti ir perduoti jas kartu nagrinėti teisėjai A. R., paliekant civilinės bylos numerį 2-902-480/2015.

Patvirtintas nutarties kopijas išsiųsti bylose dalyvaujantiems asmenims.