Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui J. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., R. T., Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Daina Aliukonienė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Darbo biržoje registruotas 5-6 mėnesius, tuo metu kai mirė tėvas, nedirbo. Dirbo nelegaliai nuo 2016 m., pašalpų negauna, paskutinį kartą dėl pašalpos kreipėsi prieš operaciją. Deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, gyvena kartu su drauge jos seseriai priklausančiame name. Darbo birža įgyti profesijos nesiūlė, jis pats neprašė. Prieš tėvo mirtį dirbo nelegaliai miške, kilnojo sunkius pagalius.

6. Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo sugyventinė. Dirba pusę metų. Pareiškėjo tėvas padėdavo pareiškėjui pinigais, santykiai buvo geri, kartais su tėvu pareiškėjas pasiginčydavo. Aplinkybių dėl pareiškėjo nelegalaus darbo nežino. Pareiškėjas nedirba, nes nėra darbo pagal jo sveikatą.

7. Liudytojas S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra J. Š. sugyventinis. Paaiškino, kad pareiškėjas iki tėvo mirties ir po dirbo nelegaliai. Žino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Bylos rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų J. Š. bei R. T. tėvas A. T. mirė būdamas našlys (duomenys neskelbtini). A. T. visą savo turtą testamentu paliko dukrai J. Š., kuri yra palikėjo A. T. įpėdinė paveldinti pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Pareiškėjas D. T. yra vienas iš trijų palikėjo vaikų, turintis teisę paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mirus A. T. pareiškėjas, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Paaiškėjus, kad mirusysis A. T. testamentu, visą jam priklausantį turtą paliko J. Š., pareiškėjas, siekdamas paveldėti privalomąją palikimo dalį, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

9. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

10. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą ir nustatė, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį visais atvejais testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

11. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Asmenims, nesutinkantiems su tuo, kad asmuo yra reikalingas išlaikymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus.

12. Pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia argumentais, jog palikėjo mirties dieną jis buvo nedarbingas, negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės ir neturėjo pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl išlaikymo pareiškėjui reikalingumo būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjo D. T. buvusią turtinę padėtį bei įvertinti, ar jis savo pajamomis (turimu turtu) neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, nurodė, jog gyvena kartu su gyvenimo drauge G. S. jos sesers namuose. Pareiškėjas negyveno su savo tėvu jo nekilnojamame turte ir turi/turėjo, kur gyventi, taigi mirus tėvui pareiškėjas gyvenamosios vietos neprarado. Gydytoja Ž. O. 2018 m. gegužės 18 d. išraše nurodė, kad pareiškėjas prieš dvejus metus buvo operuotas dėl 12-tės žarnos opos, 2018 m. birželio 14 d. išraše matyti, kad pareiškėjas buvo endoskopuotojo konsultacijoje, nustatyta skrandžio opa. Pareiškėjo teigimu, ši diagnozė apsunkina jam galimybę susirasti darbą. Pagal 2024 m. balandžio 26 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių nustatyta, kad nuo 2020 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas registruotas užimtumo tarnyboje. Pareiškėjas teigė, kad pašalpų negauna. Pareiškėjo gyvenimo draugė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba, turi nekilnojamojo turto. Įrodymų, kad pareiškėjui nustatytas neįgalumas byloje nėra.

14. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl sunkios sveikatos būklės faktas nepreziuomuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Išdėstyti argumentai suponuoja, kad nedarbingumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Tai, kad asmuo neįgalus ar dėl savo sveikatos būklės, senatvės pensijos amžiaus yra išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).

15. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jam paramą teikdavo ir jo tėvas (palikėjas), tėvas duodavo jam pinigų benzinui, malkoms, maistui ir tokiu būdu padėdavo pareiškėjui materialiai, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniais). Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog tėvas (palikėjas) pareiškėjui teikė nuolatinę finansinę paramą. Atkreiptinas dėmesys, kad palikėjo savo valia pareiškėjui duoti pinigai, kitos dovanos, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog palikėjas teikė pareiškėjui finansinę paramą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad palikėjas gyveno kartu su sūnumi pas sūnaus gyvenimo draugę, todėl natūralu, kad prisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo.

16. Iš aukščiau aptartų paties pareiškėjo pateiktų duomenų galima padaryti išvadas, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 25 d. oficialiai nedirbo ir pajamų negavo. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog dirbo nelegaliai miške, nešiojo rąstus. Jokių įrodymų apie gautas pajamas iš nelegalaus darbo į bylą nepateikta. Pareiškėjas nurodė, kad negali susirasti darbo dėl sveikatos problemų, nes negali dirbti sunkaus darbo, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirbdamas miške nešioja sunkius pagalius, kas rodo, jog pareiškėjo sveikatos būklė nėra tokia, kad jis negalėtų dirbti ir sunkaus darbo. Priežasčių, kodėl pareiškėjas neieško lengvesnio darbo, neįgyja (nekelia) kvalifikacijos nėra nurodyta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Užimtumo tarnyba negali pasiūlyti jam tinkamo darbo pagal sveikatos būklę, tačiau nepaisant šios aplinkybės, dar nereiškia, kad jis pats savarankiškai negalėjo ir negali susirasti darbo, kad gautų pajamų savo būtiniausių poreikių patenkinimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad jis ieškojo darbo savarankiškai, tačiau jo nerado, nes darbdaviai žiūrėjo į jį nepalankiai. Be to, vertinant pareiškėjo sveikatos būklę palikėjo mirties dieną, būtina pažymėti, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškėjo argumentų, jog jis negali dirbti dėl savo sveikatos būklės. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui buvo nustatyta skrandžio opa ir atlikta 12-tės žarnos operacija, tačiau ši diagnozė pareiškėjui netrukdė dirbti miške nelegaliai, taip pat pareiškėjas nurodė, kad savo sveikatos būkle rūpinasi aplaidžiai. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių ligų pareiškėjas apskritai negalėtų atlikti jokių darbo funkcijų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad palikėjo mirties dieną jam buvo nustatytas nedarbingumas, kaip jo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo nuostatos.

17. Teismo nuomone, pareiškėjas nesistengia išnaudoti visų objektyvių galimybių, kad galėtų susirasti darbą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Vien tai, kad galimas įpėdinis, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, nors ir yra iš dalies sveikas ir darbingas, tačiau nedirba ir negauna pajamų iš darbinės veiklos, tai tokiu atveju nėra teisinio pagrindo tokiam asmeniui nustatyti privalomąją palikimo dalį.

18. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas gyvena faktinėje santuokoje su gyvenimo drauge, kuri dirba, todėl manytina, jog gyvena bendrai iš abiejų gaunamų lėšų, todėl ir finansinė pareiškėjo padėtis yra geresnė, nei pats įrodinėja byloje. Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neatskleidė visos savo tikrosios turtinės padėties.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę dirbti ir gauti pajamas, nededa pastangų įsidarbinti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė būtinos sąlygos, jog jis išnaudojo visas objektyvias galimybes gauti pajamų, teismas sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam tėvo A. T. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) – buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo, nedėjusio maksimalių pastangų tam, kad galėtų finansiškai pasirūpinti savimi, teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 ir 1.5 straipsniai), CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. Š. interesai yra priešingi. Kadangi pareiškimas atmestas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui J. Š. priteistinos išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Suinteresuotas asmuo J. Š. advokato padėjėjui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iš viso 1 500 Eur. Atmetus pareiškimą, šios išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo D. T. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą sustabdyti Trakų rajono 2-ajame notarų biure vykdomą paveldėjimo procedūrą ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimą paveldėtojai J. Š. į turtą, atsiradusį po A. T. mirties ((duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.