Lietuvos apeliacinio teismo atskiroji nuomonė

DĖL LIETUVOS APELIACINIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2022 M. KOVO 3 D. NUTARTIES

2022 m. kovo 3 d.

1. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 63 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnyje įtvirtintą teisę, teikiu šią atskirąją nuomonę.

2. Byloje sprendžiama, ar ekspertas turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ekspertizę atlikusiai viešajai įstaigai (toliau –VšĮ) Ekonominių teismo ekspertizių centrui už ekspertizės atlikimą išmokėti ne prašomą 14 907,20 Eur sumą, o 11 616 Eur (su PVM) sumą (t. y. sumą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje skirti byloje ekspertizę). Pirmosios instancijos teismas eksperto atskirąjį skundą dėl šios nutarties atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ekspertas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, o apeliacijos teisę turi tik dalyvaujantys byloje asmenys.

3. CPK 305 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

4. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; minėto straipsnio 2 dalis išvardinta kas yra dalyvaujančiais byloje asmenimis. Ekspertas minėtoje teisės normoje kaip dalyvaujantis byloje asmuo nėra nurodytas, jo statusas procese apibrėžtas CPK 61 straipsnyje – jis yra laikomas kitu proceso dalyviu – įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujančiu asmeniu, tačiau jis nėra teisiškai (t. y. nei materialiuoju, nei procesiniu atžvilgiu) suinteresuotas bylos baigtimi. Atitinkami, vertinant formaliai, jis negalėtų būti apeliacijos subjektu, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

5. Tačiau toks formalus byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas, mano nuomone, prieštarauja teisės į teisminę gynybą prieinamumo principui, teisingumo bei protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7, 8 dalys, 5 straipsnio 1 dalis).

6. Ekspertas, procese atliekantis pagalbinį vaidmenį, tuo pačiu turi ir specifines teises bei pareigas. Viena iš tokių teisių yra numatyta CPK 91 straipsnyje, kuris reglamentuoja ekspertinėms įstaigoms priklausančių sumų išmokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sumos, priklausančios ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, išmokamos atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktą. Vadovaujantis CPK 91 straipsnio 3 dalimi, sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), išmokamos iš teismo sąskaitos. Šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso. Sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Ekspertizės paskyrimas sukuria tarp eksperto (ekspertinės įstaigos) ir teismo teisinius santykius, susijusius su eksperto (ekspertinės įstaigos) pareiga pateikti teismui ekspertizę ir priešpriešine teismo pareiga apmokėti už atliktą ekspertizę iš šalių į teismo sąskaitą iš anksto įmokėto avanso ar valstybės lėšų, jeigu avansas nebuvo įmokėtas ar jo nepakanka.

7. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, prie kurių priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 100 straipsnio 1 dalį dėl nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, taigi, taip pat ir dėl ekspertams išmokėtų sumų, gali būti duodamas atskirasis skundas, todėl byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su už atliktą ekspertizę išmokėta suma, turi galimybę pasinaudoti apskundimo teise, tuo tarpu ekspertui, kurio interesus tiesiogiai liečia nutartis išmokėti mažesnę sumą už ekspertizės atlikimą, galimybė skųsti tokią nutartį nesuteikiama, nes jo procesinis statusas byloje yra ne dalyvaujantis byloje asmuo, o kitas proceso dalyvis.

8. Byloje susiklosčius situacijai, kai pirmosios instancijos teismas, 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi spręsdamas išskirtinai procesinio pobūdžio – apmokėjimo už atliktą ekspertizę – klausimą, išsprendė eksperto materialiųjų teisių klausimą (nutarė iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centrui išmokėti 11 616 Eur (su PVM) už ekspertizės atlikimą, kartu nurodydamas, kad nėra pagrindo sumokėti ekspertui jo prašomą didesnę 14 907,20 Eur sumą už ekspertizės atlikimą), tokios teismo nutarties peržiūros instancine tvarka eliminavimas formaliuoju aspektu, grindžiant tai vien asmens statusu byloje, paneigia konstitucinį teisės į teisminę gynybą principą, kadangi jokio kito alternatyvaus aptariamo klausimo sprendimo būdo nenurodė nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija savo nutartyje, priimtoje šioje byloje, nors apeliantas kaip alternatyvų prašymą atskirajame skunde suformulavo prašymą, atmetus jo atskirąjį skundą, pasisakyti dėl priemonių, kuriomis teismo ekspertas galėtų ginti savo pažeistas teises dėl apmokėjimo už atliktą ekspertizę.

9. Teisėjų kolegijos nutartyje (nutarties 20 punktas), atkreipiamas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2014 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-30/2014, kur pasisakyta, kad įvertinant tai, jog ekspertizės išlaidų apmokėjimo klausimas yra sudėtinė bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis ir šio klausimo išsprendimas turi būti patikrintas teismo ex officio (savo iniciatyva), apeliacinės instancijos teismui peržiūrint civilinę bylą apeliacine tvarka. Tačiau tokia pozicija prieštarauja teisėjų kolegijos nutarties 16 punkte pateiktam išaiškinimui, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies reglamentavimą išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, yra faktiškai išmokėtos išlaidos ekspertams ar kitos faktiškai patirtos išlaidos. Teismo neišmokėtos sumos už ekspertizės atlikimą nėra faktiškai patirtos, taigi jos negali būti vertinamos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Atitinkamai, darytina išvada, kad tokių išlaidų paskirstymo klausimą nei pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, spręsti ex officio nėra teisinio pagrindo, t. y. teisėjų kolegijos nurodytu būdu susiklosčiusi situacija negali būti išspręsta.

10. Todėl manau, kad ad hoc (esant konkrečiai situacijai, šiuo atveju), ekspertui turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti instancine teismo nutarties, kuria tiesiogiai išspręstas jo materialiųjų teisių klausimas, peržiūros galimybe, juo labiau, kad tokią galimybę ekspertas ar kiti proceso dalyviai ir net procese apskritai nedalyvaujantys asmenys turi kitais atvejais, kai sprendžiami su jų materialiomis teisėmis susiję klausimai (pvz., gali prašyti panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą ekspertui nevykdant pareigos ir be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdį, už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, paskyrus baudą liudytojui už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių, už rašytinių įrodymų nepateikimą, už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Teismui nutartimi atmetus tokį jo prašymą, ekspertas ar kitas asmuo atitinkamai dėl tokios nutarties gali paduoti atskirąjį skundą (CPK 107 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina tai, kad maksimali ekspertui galima skirti bauda yra 300 Eur (CPK 248 straipsnis, 215 straipsnio 1 dalis) ir tokiu atveju jo apeliacijos teisė yra numatyta, nepaisant jo statuso byloje. Tuo tarpu šiuo atveju nutartimi, kurios apskundimo galimybė eliminuojama, išspręstas žymiai didesnės apimties materialiųjų teisių klausimas.

11. Taigi, nors ekspertas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, jo suinteresuotumas teismo procesiniu sprendimu dėl eksperto darbo apmokėjimo yra akivaizdus, todėl būtent šiuo aspektu vien dėl savo procesinės padėties jis neturėtų būti blogesnėje situacijoje, lyginant su dalyvaujančiais byloje asmenimis. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą, taip siekiant užtikrinti civilinio proceso tikslų bei pagrindinių civilinio proceso principų tinkamą įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis) bei neribojant teisės į apeliaciją.

12. Dėl to nesutinku su teisėjų kolegijos daugumos nuomone, kad ekspertas tokiu atveju neturi teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį.