Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1608-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2S-1608-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00500-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
R. Š.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1608-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00500-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11; 129.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-703-925/2013 pagal R. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. L., S. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio M. L. 2013 m. vasario 22 d. patvarkymo Nr. S.3.6-17959, kuriuo antstolis atsisakė sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0022/10/15855 vykdymą ir persiųsti vykdomuosius dokumentus oficialiam pareiškėjo teismo administratoriui P. M. į Didžiąją Britaniją, prašė sustabdyti antstolio M. L. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0022/10/15855 vykdymą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti oficialiam jo teismo administratoriui P. M. adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0022/10/15855 vykdymą. Teigė, kad, vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 (toliau – Reglamentas) 16, 17, 25 straipsniais, pareiškėjui bankrutavus Didžiojoje Britanijoje, automatiškai yra laikoma, kad jis bankrutavo ir Lietuvoje. Šis automatiškumo principo taikymas naudojamas ne tik pripažįstant asmenį bankrutavusiu, bet ir vykdant visas kitas su bankroto byla tiesiogiai susijusias procedūras. Vykdomosios bylos vykdymo sustabdymas yra veiksmas, kuris tiesiogiai susijęs su pačios fizinio asmens bankroto bylos vykdymu, todėl, norint vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, nereikalingas kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą.

Suinteresuotas asmuo antstolis M. L. 2013 m. balandžio 20 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato užsienio teismų sprendimų vykdymo tvarkos, taip pat nenumato, kad vykdomieji dokumentai turi būti persiunčiami į užsienio valstybę. Pažymėjo, kad Reglamento 29 straipsnis numato, jog bankroto administratorius ar bankrutuojantis asmuo tam tikriems veiksmams atlikti kitoje valstybėje narėje gali kreiptis į valstybės narės teismą dėl šalutinės bankroto bylos užvedimo ir leidimo atlikti tam tikrus bankroto byloje reikalingus veiksmus. Vykdomojoje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo bankroto administratorius pagal Lietuvos Respublikos teisę gali atlikti reikalingus veiksmus. Nurodė, kad prie pareiškėjo pateikto prašymo yra pridėta tik nepatvirtinta Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011 m. vasario 16 d. nutarties Nr. 669 kopija, nėra pateikta kitų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų duomenų (kreditorių informavimo, plano parengimo, jo patvirtino ir kt.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Sutiko su skundo teiginiu, kad Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teismo Bankroto bylų teismo 2011 m. vasario 16 d. nutartis, kuria pareiškėjas pripažintas bankrutavusiu, yra teismo sprendimas Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio prasme ir Lietuvoje pripažįstamas automatiškai. Sprendė, kad teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl nevykdytinas. Nenustatęs, kad pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjęs Didžiosios Britanijos teismas būtų priėmęs vykdymo reikalaujančius su bankroto bylos eiga ir užbaigimu susijusius sprendimus, padarė išvadą, jog šiuo atveju antstolis pagrįstai atsisakė sustabdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą ir persiųsti jos pagrindu esantį vykdomąjį dokumentą teismo administratoriui į Didžiąją Britaniją, nes šių konkrečių pareiškėjo nurodytų veiksmų atlikimui pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad vien iš pareiškėjo antstoliui pateiktos 2011 m. vasario 18 d. nutarties turinio nenustatyta, jog šios nutarties pagrindu atsirado tokių teisinių pasekmių, kurios reikalauja priverstinio vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Neteisingai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, dėl to neteisingai antstolio prievolė sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą susieta ne su bankroto bylos iškėlimo momentu, o su galimu teismo sprendimu, kuomet yra numatyti tam tikri priverstiniai vykdymo veiksmai. Šis išieškojimas yra negalimas net ne nuo tada, kada subjektui iškeliama bankroto byla, o nuo to momento, kuomet kompetentingam teismui yra pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl Reglamento 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies, nurodė, kad sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo vienoje valstybėje narėje pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje ir jis be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turi tokius pačius padarinius, kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje. Pagal Reglamento 25 straipsnį visi kiti ne tiesiogiai su bankroto bylos iškėlimu susiję sprendimai taip pat pripažįstami automatiškai. Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje apibrėžta pirmumo taisyklė, kad vienoje valstybėje narėje iškelta bankroto byla pripažįstama visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas iškelti bankroto bylą įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimo principu (žr. ESTT sprendimą, priimtą byloje MG Probud Gdynia sp. z o. o., bylos Nr. C-444/07, Rink. p. 2010 I-00417, 2006 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto byloje Eurofood IFSC, Rink. p. 2006 I-03813, 39 punktą). Pareiškėją pripažinus nemokiu ir iškėlus jam bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje bei įsiteisėjus teismo nutarčiai šioje valstybėje narėje analogiški teisiniai padariniai pareiškėjo atžvilgiu kilo ir Lietuvos Respublikoje. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje teigia teismas, pareiškėjo antstoliui pateiktas prašymas (reikalavimas) nėra laikytinas tam tikru priverstiniu vykdymo veiksmu. Tiek pagal Didžiosios Britanijos teisę, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikomasi pozicijos, jog, iškėlus subjektui bankroto bylą, draudžiama vykdyti ne tik visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir išieškoti skolas iš subjekto, kuriam yra iškelta bankroto byla. Draudimas vykdyti savo finansines prievoles yra skirtas pačiam bankrutuojančiam subjektui, o draudimas išieškoti skolas iš bankrutuojančio subjekto – šio subjekto kreditoriams ir šiuos išieškojimus vykdantiems subjektams. Antstolio pareigos sustabdyti vykdomąją bylą atsiradimas yra siejamas ne su tam tikro kompetentingo teismo priimto sprendimo leisti vykdyti tam tikrus priverstinius veiksmus faktu, tačiau su faktu, jog subjektui yra iškelta bankroto byla. Antstolio veiksmai turi būti traktuojami ne tik kaip pažeidžiantys CK 1.80 straipsnio ir 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir prieštaraujantys teisinio saugumo principui.

Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio M. L. 2013 m. vasario 22 d. patvarkymą Nr. S.3.6-17959 vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/15855.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. V. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad S. V. nebuvo informuotas apie pareiškėjo bankroto bylos iškėlimą Didžiosios Britanijos teisme, todėl S. V. nebuvo suteikta teisė dalyvauti pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo procese bei jame pareikšti savo kreditorinius reikalavimus. Mano, jog pareiškėjo veiksmai siekiant sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ir išvengti kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo turi būti vertinami kaip nesąžiningi. S. V. nėra žinoma, ar šalutinė bankroto byla pareiškėjui buvo iškelta Lietuvoje, koks pareiškėjo turimas turtas buvo nurodytas bankroto byloje Didžiojoje Britanijoje, kokius veiksmus bankroto likvidatorius yra atlikęs bankroto byloje, ar pareiškėjui priklausantis ir Lietuvoje esantis turtas, iš kurio vykdomas ar gali būti vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje, yra įtrauktas į bendrą skolininko turimą turto masę bankroto byloje, kokios užtikrinimo priemonės pareiškėjo turimam turtui Lietuvoje yra ar nėra pritaikytos, dėl kurių vykdomosios bylos vykdymas nebūtų negalimas. Pareiškėjas nepateikia duomenų, jog išieškojimas iš skolininko turimo turto vykdomojoje byloje būtų tenkinamas iš bankroto byloje aprašyto skolininko turto ir tokiu būdu būtų pažeidžiama bankroto byloje esančių skolininko kreditorių reikalavimų tenkinimo ar turto realizavimo tvarka bei procedūra. Mano, jog vien faktas, kad pareiškėjui yra iškelta bankroto byla užsienio valstybėje, nesudaro pagrindo besąlygiškai vykdyti pareiškėjo nurodymus ir vykdomąją bylą sustabdyti.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, antstolis M. L. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. teismo įsakymą dėl 69 056 Lt skolos, 1 396,44 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš apelianto R. Š. išieškotojo S. V. naudai. Vykdymo metu antstoliui buvo pateikta Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teisingumo teismo Bankroto bylų teismo nutartis dėl bankroto bylos R. Š. iškėlimo. Skolininkas prašė šios nutarties pagrindu sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0022/10/15855 vykdymą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti oficialiam jo teismo administratoriui, esančiam Didžiojoje Britanijoje. Antstolis M. L. 2013 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S.3.6-17959 atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog teismas, pripažindamas R. Š. bankrutavusiu, nenurodė, kad dokumentai dėl išieškojimo iš jo turi būti perduoti turto administratoriui arba kitam asmeniui (vykdomosios b. l. 70).

Kadangi bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybėje narėje, o dalis R. Š. turto ir kreditorių yra Lietuvoje, antstolio veiksmus įvertinęs pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiai bylai taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kad Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teisingumo teismo Bankroto bylų teismo nutartis yra teismo sprendimas Reglamento 16 straipsnio prasme ir Lietuvoje pripažįstamas automatiškai, tačiau nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjo nurodomų veiksmų atlikimui nėra teisinio pagrindo.

Reglamento preambulės 21 punkte yra įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, 20 straipsnyje taip pat nustatyta, kad kreditorius, kuris, iškėlus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą, bet kokiomis priemonėmis, ypač priverstinio vykdymo būdu pasiekia, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkintas jo reikalavimas, nukreiptas į kitos valstybės narės teritorijoje esantį skolininko turtą, grąžina likvidatoriui tai, ką yra gavęs, kaip numatyta 5 ir 7 straipsniuose, t. y. po pagrindinės bankroto bylos iškėlimo atliktos individualaus išieškojimo priemonės yra neteisėtos, o gautas turtas turi būti grąžintas likvidatoriui, kad jį būtų galima panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Reglamento 32 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pateikti reikalavimą pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje. Šie bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo, todėl nagrinėjamoje byloje, skolininkui R. Š. iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė, o Didžiosios Britanijos 1986 m. Bankroto akto 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad po bankroto bylos iškėlimo nė vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas. Draudimas vykdyti individualius išieškojimo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Apygardos teismas pažymi, kad tokie proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų sustabdymą, kai skolininkui, fiziniam asmeniui, bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybės narės teismo procesiniu sprendimu, aiškinimo ir taikymo išaiškinimai yra išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys antstolis R. V., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išieškotojas akcinė bendrovė „Swedbank“). Šios bylos aplinkybės yra analogiškos nustatytoms apeliacine tvarka vertinamoje byloje.

Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius (Reglamento 40 str.). Reglamento 39 straipsnyje nustatyta privaloma rašytinė forma kreditorių reikalavimams pareikšti, o 42 straipsnio 2 dalyje – reikalavimai dėl kalbos, kuria turi būti surašytas kreditoriaus reikalavimas. Reglamento 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimus kiekvienoje tiek pagrindinėje, tiek šalutinėje byloje gali pareikšti ne tik patys kreditoriai, bet už juos tai gali padaryti ir likvidatoriai. Reglamento 2 straipsnyje pateikta likvidatoriaus apibrėžtis – tai bet kuris asmuo ar institucija, kurių funkcija yra administruoti arba likviduoti turtą, į kurį iš skolininko atimtos teisės, arba kontroliuoti skolininko reikalų administravimą. Reglamento 4 straipsnio 2 dalies h punkte nustatyta, kad taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą, nustatomos pagal valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisę, tačiau tai nedaro įtakos Reglamento 32 ir 39 straipsniuose tiesiogiai numatytoms kreditorių teisėms pateikti reikalavimus pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje.

Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad antstolis, įgyvendindamas Reglamento nuostatas dėl draudimo vykdyti bet kokius individualaus išieškojimo veiksmus po bankroto bylos skolininkui iškėlimo, turi sustabdyti R. Š. vykdomąją bylą, o visi bankrutuojančio asmens R. Š. kreditoriai turi teisę pateikti reikalavimus Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teisingumo teismo Bankroto bylų teisme iškeltoje šio fizinio asmens bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Reglamento nuostatas, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir antstolio M. L. 2013 m. vasario 22 d. patvarkymas Nr. S.3.6-17959 vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/15855 panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį.

Išspręsti klausimą iš esmės ir panaikinti antstolio M. L. 2013 m. vasario 22 d. patvarkymą Nr. S.3.6-17959 vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/15855.

Teisėja Virginija Gudynienė