Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. L. ir jo atstovei advokatei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1964 m. rugpjūčio 26 d., gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. 2020 m. gegužės 11 d. 16.55 val. Telšių r., Magistraliniam kelyje Šiauliai – Palanga 67 km vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, žiedinėje nereguliuojamoje sankryžoje, atsitrenkė į du kelio ženklus, sugadino žiedinės sankryžos betonines trinkeles bei veją ir pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta transporto priemonė, du kelio ženklai, žiedinės sankryžos betoninės trinkelės ir veja. Padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiu. Taip pat, jis po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, patikrinimo metu nustatytas 1,48 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. nurodė, kad su inkriminuotais pažeidimais nesutinka. Parodė, kad tą pačią dieną jo vairuojamos transporto priemonės buferis buvo apgadintas darbo metu. Prisirišęs buferi važiavo link Šiaulių ir ties kavine „Septintas kilometras“ buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl apgadintos transporto priemonės. Paaiškino, kad buvo blaivus nes kitu atveju pareigūnai būtų pastebėję neblaivumo požymius. Magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga tie 67 km - žiedinėje sankryžoje pajuto, jog automobilis slydo bei kliudė betonines trinkeles po ko mašina sujudėjo, tačiau nematė, jog nuvertė kelio ženklus ar apgadino žiedinės sankryžos betonines trinkeles, todėl nemanė, jog įvyko eismo įvykis. Pavažiavęs kiek toliau, išgirdo, kad pririštas buferis nukrito, todėl sustojęs jį patvarkė. Paaiškino, jog nuvažiavo pas draugą į namus esančius (duomenys neskelbtini) pasitvarkyti apgadintos transporto priemonės bei saugiai pasistatęs automobilį ir ištraukęs raktelius, dėl streso išgėrė stipraus alkoholinio gėrimo. Parodė, jog gailisi dėl susiklosčiusios situacijos.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad nemano, jog V. L. gali būti inkriminuojama veika pagal ANK 422 straipsnio 5 Dalį nes jis vartodamas alkoholį nežinojo, jog bus tikrinamas jo girtumas. Taip pat, mano, kad V. L. nepagrįstai traukiamas atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes jos apskaičiavimu padaryta žala yra 720 eurų, ir ši suma neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pabrėžė, jog sankryža yra netinkamai sukonstruota ir pavojinga, ir atsakomybėn traukiamas asmuo neturėtu dėl to nešti atsakomybės. Taip pat nurodė, jog V. L. nepastebėjo padarytų apgadinimų dėl prastų oro sąlygų ir transporto priemonės dydžio. Su pažeidimu pagal 417 straipsnį 7 dalį sutinka. Teismo informuota apie galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš ANK 422 straipsnio 5 dalies į ANK 423 straipsnio 3 dalį, atstovė prašė taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, jog iš Telšių budėtojo gavo pranešima, jog moteris važiuoja iš paskos sunkvežimio kuris pavojingai manevruoja. Pervažiavo žiedą numušdamas du ženklus ir apgadino žiedą, pravažiavęs sustojo ir užsidėjo buferi ir nuvažiavo toliau. Pranešime pranešė valstybinius numerius. Mate tik apgadinta žiedą, nupiešė įvykio vietos schemą bei užfiksavo apgadintą žiedą nuotraukomis. Mano, kad buvo galima jausti, jog įvyko eismo įvykis. Skambino vairuotojui, jis numetinėjo ragelį. Kai pakėlė ragelį, liepė stoti, tačiau ir vėl numetė telefono ragelį.

Liudytojas Ž. J. teismo posėdžio metu parodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paaiškino, jog nespėjo sustabdyt ir pravažiavo per žiedą. Nemano, kad vairavo išgėręs, nes niekada darbe nepastebėjo, kad V. L. turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo Taip pat, nurodė, jog įmonėje yra alkotesteris kuriuo vairuotojai turi prasipusti, tiek išvažiuodami tiek grįžę, ir V. L. visada būdavo blaivus. V. L. jam pasakojo, kad buferį sulaužė važiuodamas per žiedine sankryža. Apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie nurodė, jog jų firmai priklausanti transporto priemonė pravažiavo per žiedą. Tądien, paskutinį karta su V. L. kalbėjo telefonu 17 val. 30 min. ir iš balso V. L. pasirodė blaivus. Paskambinus policijai ir susisiekus su V. L., nuvažiavo į jo ir sunkvežimio esančią vietą. V. L. jau buvo išgėręs, tačiau sakė, jog išgėrė po įvykio, nes jautė didelį stresą.

Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu parodė, jog su vyru važiavo iš (duomenys neskelbtini). Priekyje jų važiavo sunkvežimis, numušė stulpelius ir pravažiavo tiesiai per žiedą, nestojo. Sustojo tik prie už 10 kilometrų esančio (duomenys neskelbtini). Kai sustojo matė kaip atsidarė durys ir lipo vairuotojas, tačiau jie aplenkė ir toliau nuvažiavo, todėl nebematė kas vyko toliau. Nurodė, jog V. L. negalėjo važiuoti didesniu nei 65 km per valanda greičiu, nes oro sąlygos tikrai buvo blogos.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną dirbo karjere ir jį turėjo paimti paskutinis vairuotojas, todėl jis važiavo į Šiaulius su V. L.. Dirbant karjere ryte sunkvežimis buvo įkritęs ir jį betempiant nuplyšo buferis. Prie 7 kilometro sustojo buferio prisirišti ir prie jų buvo pristoję policininkai. Parodė, jog darė lanką žiede, gerai prisimena, tačiau važiuojant per žiedą transporto priemonę sumėtė. Paaiškino, jog V. L. skambino vadybininkui ir pasakė kad per Kuršėnus nevažiuos. Važiavo kitu keliu nes ten lygesnis kelias, tada sustojo prie pieninės ir V. L. paprašė nupirkti jam išgerti. Po kažkiek laiko atvažiavo policija ir vadybininkas. Atsimena, kad prie pieninės V. L. ėjo pas savo draugą.

Administracinio nusižengimo protokole V. L. inkriminuoti administraciniai nusižengimai, numatyti 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai KET numato pareigą informuoti policiją apie eismo įvykį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N575-435/2012). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 220 punktas), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra bei neįmanoma nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam (KET 222 punktas). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. pripažino, kad važiuodamas žiedine sankryžą, jautė, kad jo vairuojama sunkvežimį sumėtė, tačiau nepripažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tvirtino, kad išvyko, nes nemanė, kad padarė žalos, nejuto kaip kliudė žiedinės sankryžos ženklus ar trinkeles. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad smūgis į betonines trinkeles ir kelio ženklus buvo pakankamai stiprus, aiškiai buvo apgadinta V. L. vairuojama transporto priemonė, susidūrimo garsą girdėjo ir automobilyje buvęs R. J.. Susidūrimo stiprumą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriuose užfiksuoti sunkvežimiui padaryti apgadinimai, taip pat nuotraukos iš eismo įvykio vietos, kuriose aiškiai matosi apgadintos betoninės trinkelės ir ženklai, bei tai, kad žiedinėje sankryžoje sunkvežimis lanko nedarė, pravažiavo tiesiai per vidurį žiedinės sankryžos esančią veją. Aplinkybę, kad V. L. negalėjo nesuvokti padaręs eismo įvykį patvirtina ir liudytojos A. A. parodymai, taip pat, pačio V. L. veiksmai, kai jis pravažiavęs apie 10 kilometrų sustojo patikrinti transporto priemonės apgadinimų. Teismo įsitikinimu, atsitrenkęs į kitą objektą ir matydamas savo transporto priemonės aiškius apgadinimus, V. L. privalėjo elgtis apdairiai, apžiūrėti įvykio vietą, įsitikinti jos būkle, pranešti apie įvykį policijos pareigūnams bei likti įvykio vietoje.

Nurodytų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. ir liudytojo R. J. teiginių, jog transporto priemonės buferis buvo apgadintas prieš eismo įvykį karjere, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai aplinkybę, jog transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykio metu patvirtina Ž. J. parodymai, jog telefono pokalbio metu V. L. jam nurodė, kad sunkvežimį apgadino žiedinėje sankryžoje. Byloje esančių duomenų visuma – eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, pranešėjos apie eismo įvykio A. A. parodymai, liudytojų Ž. J. ir R. J. parodymai, paties V. L. paaiškinimai patvirtina, kad V. L. nepasirinkdamas saugaus greičio, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje esančius stulpelius bei plyteles, nesuvaldęs automobilio pravažiavo pro žiedo nevažiuojamąją dalį, taip apgadindamas ten esančia veją t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2AT-53-788/2017).

Iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kelių priežiūra“ patirtos ir atlygintos žalos detalizacijos matyti, jog AB „Kelių priežiūra“ patirti nuostoliai sudaro 396,66 Eur sumą. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kaslita“ pirminiai apskaičiuota transporto priemonei padaryta žala už sugadintus priekinius apdailos buferius, priekinį kapotą, išdaužtus kairės ir dešinės pusės posūkio signalo žibintus, dešiniojo išorės veidrodį bei apgadintą valstybinio numerio ženklą nurodyta 1000 Eur. 2020 m. birželio 29 d. pažyma UAB „Kaslita“ nurodė, jog V. L. nupirko transporto priemonės buferio apdailas, kurios kainavo 320 Eur, todėl bendra žala padaryta UAB „Kaslita“ laikytina 320 Eur. Teismas, šioje byloje pateiktais apskaičiavimais abejoti neturi pagrindo, nes jie svarbus tik veikos kvalifikacijai, todėl veika kvalifikuojama ne pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nes bendra padaryta žala yra 716,66 Eur ir neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Aplinkybė, jog V. L. važiuodamas per minėtą žiedinę sankryžą nepasirinko saugaus greičio kurią teismo posėdžio metu pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įrodo, kad V. L. padarė administracinį nusižengimą numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Teismų praktikoje akcentuotina, kad nei ANK 635 straipsnio 3 dalis, nei teismų praktika nenustato apribojimų teismui savo iniciatyva perkvalifikuoti kaltininko padarytą nusižengimą pagal griežtesnę atsakomybę numatantį ANK straipsnį ar jo dalį. Tokiais atvejais svarbiausia yra tai, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės t. y. teismas posėdžio metu turėtų informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie galimybę perkvalifikuoti jo padarytą nusižengimą pagal kitą ANK straipsnį ar jo dalį, taip sudarant galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą (Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-875/2020, Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-932/2019).

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. L. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlus kito turto, t. y. šiuo atveju UAB „Kaslita“ sunkvežimio ir dviejų kelio ženklų, žiedinės sankryžos betoninių trinkelių ir vejos apgadinimą. Esant tokioms aplinkybėms protokole nurodyta kaltinimo formuluotė, kad V. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus tikslintina, ir nurodama, kad V. L. vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju minėto asmens veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Teismui nustačius nurodytas aplinkybes, teismas posėdžio metu informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie galimybę perkvalifikuoti jo padarytą nusižengimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, taip sudarant galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytą, V. L. veiksmai kvalifikuotini ne pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. neginčija fakto, kad jis po savo sukelto eismo įvykio (kurio jis nepagrįstai nelaiko eismo įvykio) vartojo alkoholį. Aplinkybę, kad V. L. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, patvirtina ir alkotesterio Alcotest 6810 ARBL 0737 užfiksuoti duomenys, jog po 2020 m. gegužės 11 d. po apie 16.55 val. įvykusio eismo įvykio V. L. tą pačią dieną 17.51 val. ir 18.08 val. atitinkamai nustatytas 1,61 ir 1,48 promilių girtumas su kuriais V. L. sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Pažeidėjo ir jo atstovės argumentai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato, jog įvyko eismo įvykis ar kad buvo padaryta žala paneigia byloje surinkti įrodymai. Be to, gynybos poziciją, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo vartoti alkoholį, nes jau nevairavo, yra nepagrįsta, kadangi sukėlus eismo įvykį iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį draudžia ANK 423 straipsnio 3 dalis.

Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad V. L. po eismo įvykio kuriuo buvo padaryta žala vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir taip padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Skiriant nuobaudas teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir administracinės nuobaudos tikslus, asmenį charakterizuojančią medžiagą – V. L. administracine tvarka nebaustas, neteistas, dėl to prevenciniai ir nubaudimo tikslai bus pasiekti skyrus V. L. minimalias baudas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose, kurios subendrintinos visiško apėmimo būdu.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta nusižengimą gali būti skiriama asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad V. L. pažeidė kelių eismo taisykles nesilaikydamas saugaus greičio, sukėlė eismo įvykį kuriuo buvo padaryta žala UAB „Kaslita ir AB „Kelių priežiūra“, iš eismo įvykio pasišalino ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, teismo vertinimu prevenciniai tikslai bus pasiekti asmeniui skyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Sprendžiant šios teisės atėmimo terminą įvertintina pažeidėjo vairuotojo profesija ir jį charakterizuojanti medžiaga (administracine tvarka nebaustas), todėl jam skirtinas draudimas vairuoti transporto priemones minimaliam 2 metų terminui ir taikytinas 1 metų šešių mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams ir 1 (vienų) metų šešių mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai;

pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams ir 1 (vienų) metų šešių mėnesių draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

V. L. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, būtinai nurodant, būtinai nurodant ROIK numerį (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.