Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-714-990/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
e1-714-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-714-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-51681-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. birželio 16 d. neteisėtai laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, pakankamas finansinei operacijai inicijuoti – 7 UTA „Full Service Card“ kuro korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias Lenkijoje registruotai bendrovei „T.“, t. y. A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje;

1.2. jis, neturėdamas teisėto pagrindo naudoti Lenkijoje registruotos bendrovės „T.“ vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių – 7 UTA „Full Service Card“ kuro kortelių, neteisėtai, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. birželio 16 d. pasinaudodamas šiomis svetimomis kortelėmis, atliko finansines operacijas UAB „N.“ degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), atsiskaitant už kurą, t. y. A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

2. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad A. L. Lietuvos Respublikai buvo perduotas vykdant Europos arešto orderį, išduotą kitoje baudžiamojoje byloje (T. 6, b. l. 75-76).

3. Užsienio valstybės perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 70 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai: 1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas; 2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo; 3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas; 6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

4. Minėta, kad A. L. Lietuvos Respublikai buvo perduotas dėl kitų nusikalstamų veikų, tiriamų kito baudžiamojo proceso metu. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 7 d. nutarimo apklausti A. L. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2019 m. birželio 12 d. A. L. nesutiko būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šio baudžiamojo proceso metu tiriamas galimai padarytas nusikalstamas veikas (T. 6, b. l. 73-74), dėl ko ikiteisminio tyrimo metu buvo svarstoma galimybė kreiptis į užsienio valstybės kompetentingas institucijas dėl sutikimo leisti traukti A. L. už šio baudžiamojo proceso metu tiriamas galimai padarytas nusikalstamas veikas (T. 6, b. l. 75-76). Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra kreipimosi į užsienio valstybės kompetentingas institucijas dėl sutikimo leisti traukti A. L. už šio baudžiamojo proceso metu tiriamas galimai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau 2019 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu A. L. sutiko būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šio baudžiamojo proceso metu tiriamas galimai padarytas nusikalstamas veikas (T. 6, b. l. 81-82).

5. BPK 70 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

6. A. L. 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu sutikus būti traukiamam baudžiamojon atsakomybėn už šio baudžiamojo proceso metu tiriamas galimai padarytas nusikalstamas veikas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė nesilaikė BPK 70 straipsnio 4 dalyje išdėstytų procedūrų – su pareiškimu nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl ko nebuvo priimta nutartis dėl A. L. baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

7. BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų:

1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

Motyvuojamoji dalis

2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

8. Minėta, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl A. L. baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, taigi teismas negali šio baudžiamojo proceso baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Nutraukti baudžiamąjį procesą taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas. Taip pat nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą yra ne bylos aplinkybių aiškumas, bet negalėjimas A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 1S-208-891/2018 pažymėjo, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y. visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, todėl nustačius, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintą procesą, įtvirtintos teisės normos (BPK 420 ir 418 straipsniai) vertintinos sistemiškai ir pagal analogiją, nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, vadovautinasi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

10. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 70 straipsnio 1, 4 dalimis, 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 439 ir 440 straipsniais,

nutaria:

Bylą, kurioje A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. e1-714-990/2020, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51681-2019), perduoti prokurorui.

Nustatyti vieno mėnesio terminą esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas