- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- I-665-121/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02565-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- R. L., UAB „Rentija“
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
- Advokatai
- Linas Meškys, Jurgis Kiaušinis
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. L. ir jo atstovui advokatui Jurgiui Kiaušiniui, pareiškėjos UAB „Rentija“ atstovui advokatui Linui Meškiui, atsakovo atstovėms Aurelijai Gasiūnienei. ir Ramunei Matijošiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. L. ir UAB „Rentija“ skundus atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu (t.1, b.l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos banko valdybos (toliau – Valdyba) 2013-06-06 nutarimą Nr. 03-102 „Dėl R. L. ir UAB „Rentija“ teisės pažeidimo bylos“ (toliau – Nutarimas) kaip neteisėtą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Valdyba Nutarimu konstatavo, kad R. L. ir UAB „Rentija“, veikdami sutartinai, yra įgiję AB „Linas“ akcijų, kurios suteikia daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kad jie yra suinteresuoti vieninga AB „Linas“ valdymo politika, t.y. tenkinamas esminis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 2 str. 48 dalyje nustatyto sutartinai veikiančių asmenų sąvokos apibrėžimo kriterijus – numanomas susitarimas dėl kontrolės, kad pastarieji, veikdami sutartinai, įgijo akcijų, suteikiančių iš viso 42,57 proc. balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, pažeidė VPĮ 31 str. 1 dalį, kadangi nesilaikė reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teises suteikiančias AB „Linas“ akcijas, bei nutarė įpareigoti R. L. ir UAB „Rentija“ VPĮ nustatyta tvarka nedelsiant pateikti privalomą oficialų siūlymą dėl likusių AB „Linas“ balsavimo teisę suteikiančių akcijų supirkimo, ir skirti R. L. – 300 000 Lt baudą, o UAB „Rentija“ – 250 000 Lt baudą.
Nesutinka su Nutarimu, nes jis priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Pareiškėjo R. L. manymu, jis ir UAB „Rentija“ neperžengė 1/3 balsų ribos AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareiškėjas po Lietuvos vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija) 2007-05-31 sprendimo Nr. 2K-158 priėmimo neteko visų balsų AB „Linas“ ir, kadangi 2008–2013 m. vykusiuose AB „Linas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nebalsavo, UAB „Rentija“ negalėjo surinkti daugiau kaip 1/3 balsų. Tai pagrįsdamas, nurodo, kad Konstitucinis Teismas (KT) 2005-12-12 ir 2006-01-17 nutarimuose, įvertindamas VPĮ nustatytą privalomo oficialaus pasiūlymo teisinio reglamentavimo konstitucingumą, išaiškino, kad šio įstatymo normos dėl privalomo oficialaus pasiūlymo atitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, skirtas įstatyme įtvirtintai nuosavybės teisių apsaugai garantuoti.
Teigia, kad atsakovas skundžiamame Nutarime nepagrįstai konstatavo, kad R. L. ir UAB „Rentija“ laikytini sutartinai veikiančiais asmenimis, nes, pareiškėjo manymu, įprastiniai, normalią verslo praktiką atitinkantys santykiai (nuomos, sutartiniai), nors ir ilgalaikiai, negali tapti pagrindu pripažinti asmenis sutartinai veikiančiais. Pagal VPĮ 2 str. 48 dalį pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis asmenys laikytini veikiančiais sutartinai, yra aiškiai sudarytas ar numanomas žodinis arba rašytinis susitarimas ir siekimas įgyti kontrolę. Šie elementai nustatomi kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Valdyba Nutarime nepateikė motyvų, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad buvo sudarytas žodinis ar rašytinis susitarimas bendradarbiauti, ar bendradarbiavimas yra tikslingas, t.y. ar atskiri sandoriai buvo sudaromi tikslingai ir planingai siekiant vieno tikslo, ar tokio bendradarbiavimo (visumos sudarytų sandorių) tikslas yra siekimas įgyti kontrolę, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų ar siekimas sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą, o apsiribojo faktinių aplinkybių įvardijimu.
Tvirtina, kad Valdyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, rėmėsi tuo, kad teismų priimtais procesiniais dokumentais jau yra nustatytas pareiškėjo ir UAB „Nordic investicija“ sutartinis veikimas, o UAB „Rentija“ iš esmės yra bankrutavusios UAB „Nordic investicija“ veiklos tęsėja. Tačiau, pareiškėjo teigimu, teismų sprendimai (Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2007-12-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7920-5/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2008-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1740/2008, Kauno apygardos teismo (KAT) 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-195-527/2012) bei jose nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais įrodinėjant, kad R. L. ir UAB „Rentija“ veikė sutartinai, nes UAB „Rentija“ nedalyvavo nei administracinėje, nei civilinėje byloje, todėl teismų nustatytas UAB „Nordic investicija“ ir R. L. ryšis negali įtakoti UAB „Rentija“ teisių ir pareigų.
Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgus į tai, kad Valdyba, įpareigodama nedelsiant pateikti privalomą oficialų siūlymą dėl likusių AB „Linas“ balsavimo teisę suteikiančių akcijų supirkimo, tokiu atveju, privalėjo vertinti ir VPĮ 33 str. 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą (privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais) bei pareiškėjo galimybes tai padaryti. KAT apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-195-527/2012 pagal ieškovės Komisijos (teisių perėmėjas – Lietuvos bankas) ieškinį atsakovams L. L., R. L., bankrutavusiai UAB „Nordic investicija“, E. L., P. J., 2012-04-27 nutartimi ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo L. L. ir R. L. per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją. Kadangi pareiškėjas nevykdė KAT 2012-04-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3A-195-527/2012, antstolė J. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydama skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 netenkino antstolės J. B. pareiškimo dėl baudos skyrimo, konstatuodamas, kad „R. L. yra R. L. individualios įmonės dalyvis, todėl, laikytina, kad pastarojo juridinio asmens prievolės bus tenkinamos iš suinteresuoto asmens asmeninio turto minėtos įmonės restruktūrizavimo procese“. Mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18352-864/2012 nustatyti faktai yra prejudiciniai, nes civilinėje byloje dalyvavo pareiškėjas ir Lietuvos centrinis bankas. Vadinasi, Valdybai skundžiamu Nutarimu priverstinai įpareigojus pareiškėją, neturintį garantijų dėl galimybės atsiskaityti pinigais, teikti oficialų siūlymą, būtų pažeistas VPĮ 33 str. 5 dalyje apibrėžtas vienas iš bendrųjų oficialaus siūlymo principų, be to, jam priverstinai siūloma prisiimti papildomas prievoles tretiesiems asmenims (kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms), o taip yra pažeidžiamas CK 6.156 str. 1 dalyje numatytas sutarčių laisvės principas.
Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta bauda (300 000 Lt) yra neproporcinga, peržengia teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi paskirta disponuojant informacija, kad pareiškėjas KAT 2012-04-27 nutarties negali įvykdyti dėl R. L. individualiai įmonei iškeltos restruktūrizavimo bylos, o tai reiškia, kad pareiškėjas negalės įvykdyti skundžiamo Nutarimo dalies dėl baudos sumokėjimo.
II
Pareiškėja UAB „Rentija“ kreipėsi į teismą su skundu (t.1, b.l. 62–68), prašydama: 1) panaikinti Nutarimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad skundžiamo Nutarimo nepagrįstumas pasireiškia tuo, kad UAB „Rentija“ ir R. L. negali būti laikomi turinčiais daugiau kaip 1/3 balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Tvirtina, kad R. L., neturėdamas balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, nebalsavo AB „Linas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (tai patvirtina AB „Linas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-2013 m. protokolai), todėl UAB „Rentija“ neturi daugiau kaip 1/3 balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, taigi, nebuvo peržengta VPĮ 31 str. 1 dalyje nustatyta riba.
Nurodo, kad tam, kad asmenys būtų pripažinti sutartinai veikiančiais, turi būti aiškiai sudarytas ar numanomas žodinis arba rašytinis susitarimas bei siekimas įgyti kontrolę. VPĮ nenumato kriterijų, kuriais remiantis gali būti pripažinta, kad asmenys veikė sutartinai bei siekė įgyti kontrolę. Nesant tokių kriterijų, teismas privalo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 dalimi, kuri numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų principais ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teigia, kad atsakovas UAB „Rentija“ ir R. L. sutartinį veikimą kildina iš UAB „Nordic investicija“ ir R. L. sutartinio veikimo, nustatyto KAT 2012-04-27 nutartimi bei iš didelės vertės sutartinių tarpusavio įsipareigojimų. Remdamasi LVAT 2012-01-16 nutartimi adm. byloje Nr. A-438-54/2012, 2010-10-04 nutartimi adm. byloje Nr. A-444-642/2010, 2011-01-13 nutartimi adm. byloje Nr. A-502-99/2011, nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja tam tikras savybes, apibūdinančias teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinius padarinius ir pabrėžė, kad KAT civilinėje byloje Nr. 3A-195-527/2012, kuria remiasi atsakovas, įrodinėdamas, kad R. L. ir UAB „Rentija“ veikė sutartinai VPĮ 2 str. 48 dalies pagrindu, UAB „Rentija“ nedalyvavo, be to, pareiškėja atsirado UAB „Ekonomika. Etika. Estetika“ visuotiniam akcininkų susirinkimui 2009-10-16 priėmus sprendimą pakeisti pavadinimą ir neturi nieko bendro su UAB „Rentija“, kuri 2006-03-07 buvo reorganizuota prijungimo būdu bei tapo UAB „Nordic investicija“. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas neįrodė R. L. ir UAB „Rentija“ susitarimo, kuriuo siekiama įgyti kontrolę arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.
Taip pat nesutinka su tuo, kad atsakovas aplinkybę, jog UAB „Rentija“ buveinė yra registruota adresu: Savanorių pr. 192, Kaunas, aiškina kaip susiejimo su BUAB „Nordic investicija“ faktą, nes UAB „Rentija“ patalpas (Savanorių pr. 192, Kaunas) nuomojasi iš UAB „Savoja“, kuri tiek UAB „Rentija“, tiek ir kitoms įmonėms, įsikūrusioms adresu: Savanorių pr. 192, Kaunas, suteikė galimybę šiuo adresu registruoti įmonės buveinę. Tai, kad UAB „Rentija“ laikotarpiu 2007-07-13–2012-03-27 buvo registruota R. L. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, adresu: L. Stuokos-Gucevičiaus g. 13-1, Vilnius, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad R. L. ir UAB „Rentija“ veikė sutartinai. UAB „Rentija“ papildomai akcijų, kuriomis, atsakovo teigimu, buvo peržengta VPĮ 31 str. 1 dalyje numatyta riba, įsigijo 2012-05-28, t.y. po to, kai buvo pakeistas buveinės adresas bei pasikeitė bendrovės akcininkai.
Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad UAB „Rentija“ valdybos pirmininkė L. Ž. iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo ir UAB „Nordic investicija“, negali tapti argumentu įrodinėjant R. L. ir UAB „Rentija“ sutartinį veikimą VPĮ 2 str. 48 dalies prasme, nes L. Ž. bankrutavusiai UAB „Nordic investicija“ vadovavo iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. iki 2010-01-04, o atsakovas R. L. ir UAB „Rentija“ sutartinį veikimą nustatė prasidėjus 2012-05-28, t.y. kai UAB „Rentija“ padidino turimą balsavimo teisių dalį visuotiniame AB „Linas“ akcininkų susirinkime iki 32,59 proc.
Be to, nepagrįsta laiko ir aplinkybę, kad UAB „Rentija“, kaip ir buvusi BUAB „Nordic investicija“, valdo stambų AB „Linas“ akcijų paketą, todėl R. L. ir UAB „Rentija“ yra sutartinai veikiantys asmenys. Tvirtina, kad UAB „Rentija“ jokių AB „Linas“ akcijų perleidimo sandorių su BUAB „Nordic investicija“ nesudarė ir AB „Linas“ akcijų iš BUAB „Nordic investicija“ neįsigijo. Tokių duomenų neturi ir atsakovas. AB „Linas“ akcijų įgijimas UAB „Rentija“ vardu buvo finansuojamas 2011-08-20 bendradarbiavimo sutarties tarp UAB „Rentija“ ir bendrovės „Wordset Enterprices LLC“ pagrindu. Pagal 2011-09-05 susitarimą prie Bendradarbiavimo sutarties pinigines lėšas UAB „Rentija“ pervedė kompanija „Chesterbridge LLP“, o pervesti pinigai buvo panaudoti AB „Linas“ akcijų įsigijimui.
Pažymi, kad BUAB „Nordic investicija yra iškelta bankroto byla, visas jai nuosavybės teise priklausantis turtas yra pardavinėjamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. UAB „Rentija“ nėra BUAB „Nordic investicija“ nekilnojamojo turto savininkė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad UAB „Rentija“ perėmė BUAB „Nordic investicija“ verslo ir turtinių teisių dalį. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai mano, kad UAB „Rentija“ ir R. L. sieja didelės vertės finansiniai įsipareigojimai. Pasak pareiškėjos, atsakovo nurodytų sutarčių (2010-01-28 Finansinių priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-01-28 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-04-22 tarp UAB „Rentija“, R. L. ir V. A. sudarytas trišalis susitarimas „Dėl tarpusavio atsiskaitymo“, 2011-01-03 Novacijos sutartis) objektas yra tas pats, t.y. iš esmės galima laikyti, kad tai vienas sandoris. Be to, minėti sandoriai neturi jokio tiesioginio ryšio bei nedaro įtakos AB „Linas“ tolesniam įgijimui, o tai neatitinka VPĮ 2 str. 48 dalyje numatytų kriterijų.
Atsakovė Valdyba skundžiamame Nutarime nepateikė jokių argumentų, kodėl pasirinko VPĮ 31 str. 1 dalyje numatytą įpareigojimą ir privalėjo vertinti ir VPĮ 33 str. 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą bei UAB „Rentija“ galimybes tai įgyvendinti. Paskirtos baudos dydis nemotyvuotas, bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. UAB „Rentija“ negavo jokios naudos iš sutartinio veikimo.
III
Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjų – R. L. ir UAB „Rentija“ (toliau – ir Pareiškėjai) skundus su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (t.2, b.l. 92–104).
Paaiškino, kad apie aplinkybę, ar Pareiškėjai veikia sutartinai, Lietuvos bankas sprendė vadovaudamasis VPĮ 2 str. 48 dalyje nustatytais požymiais. Patikrinimo metu surinkti duomenys ir dokumentai liudija, kad Pareiškėjus sieja ilgalaikiai komerciniai santykiai ir sutartiniai įsipareigojimai. Taip pat AB „Linas“ tiek su UAB „Rentija“, tiek su R. L. ir su juo susijusiais asmenimis (sutuoktine G. D. L, BUAB „Nordic investicija“) sieja plataus spektro sutartiniai įsipareigojimai. Be to, R. L. yra ne tik AB „Linas“ akcininkas, bet ir nuolatinis šios bendrovės valdymo organų narys, šiuo metu einantis valdybos pirmininko pareigas. 2011-05-17 į bendrovės valdybą išrinkta ir R. L. sutuoktinė. Į AB „Linas“ valdybą išrinkus R. L. sutuoktinę (iš viso valdyboje 4 nariai), R. L., kaip valdybos pirmininkas, kartu su sutuoktine įgijo galimybę bendrovei daryti esminę įtaką, t.y. ją kontroliuoti. Nuo 2010 m. UAB „Rentija“ įgijo ir valdė reikšmingus AB „Linas“ akcijų paketus ir 32,59 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų paketą įgijo ne vienu sandoriu. UAB „Rentija“, balsuodama visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir priimdama reikšmingus tiek pačiai bendrovei, tiek jos akcininkams sprendimus (nepaskirstytąjį pelną ataskaitinių finansinių metų pabaigoje perkelti į kitus finansinius metus ir neskirti dividendų), darė AB „Linas“ esminę įtaką. Ši aplinkybė, vadovaujantis VPĮ 2 str. 23 d. 4 punktu, vertinama kaip AB „Linas“ kontrolė. Taip pat pabrėžė, kad R. L., UAB „Rentija“ ir AB „Linas“ bendradarbiavimas pagrįstas bendros ekonominės naudos siekimu, t.y. UAB „Rentija“, įgijusi 32,59 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir R. L., turintis 9,98 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nors ir nesinaudodamas nuosavybės teise turimų akcijų suteikiamais balsais, tačiau kartu su sutuoktine turintis lemiamą balsą AB „Linas“ valdybos posėdyje, galėjo daryti esminę įtaką AB „Linas“ veiklai. Bendradarbiaudami tarpusavyje ir su AB „Linas“, UAB „Rentija“ ir R. L. įgijo akcijų, suteikiančių iš viso 42,57 proc. balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl buvo peržengta VPĮ 31 straipsnyje nustatyta riba.
Atkreipė dėmesį, jog patikrinimo metu nustatyti UAB „Rentija“, R. L. ir BUAB „Nordic investicija“ ryšius ir komercinį bendradarbiavimą su AB „Linas“ liudijantys faktai nėra pavieniai, šių asmenų bendradarbiavimas yra nuoseklus, o ne epizodinis, trunka ilgą laikotarpį ir todėl negali būti laikomas atsitiktiniu. Pažymi, kad dėl BUAB „Nordic investicija“, R. L. ir UAB „Rentija“ tarpusavio ryšių ir bendrų interesų grindžiama nustatytų aplinkybių visuma, o ne KAT 2012-04-27 nutartimi. AB „Linas“ finansiniai reikalavimai BUAB „Nordic investicija“ ir jos bankrutuojančioms patronuojamosioms bendrovėms, už kurių įvykdymą yra laidavusi ir šiuo metu restruktūrizuojama R. L. individualioji įmonė, siekia apie 35 mln. Lt. Pagrindinė UAB „Rentija“ veikla yra nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio R. L. ir BUAB „Nordic investicija“ arba jos patronuojamosioms bendrovėms, subnuoma. UAB „Rentija“ vadovas kaip pagrindinį bendrovės pajamų šaltinį nuo 2010 m. įvardijo lėšas, gaunamas sutarčių su šiais fiziniais ir juridiniais asmenimis pagrindu.
Dėl UAB „Rentija“ registracijos vietos pažymi, kad bet kokie susitarimai arba sutartys, liudijantys bendru veikimu įtariamų asmenų ryšį, gali būti laikomi sutartinio veikimo įrodymu. Svarbu ir tai, kad AB „Linas“ su BUAB „Savoja“ taip pat turi galiojančių sutarčių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų UAB „Rentija“ sprendžiant klausimus, priskirtus AB „Linas“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Nurodo, kad BUAB „Nordic investicija“ su UAB „Rentija“ bendradarbiavo visu laikotarpiu, kuriuo buvo didinamas AB „Linas“ akcijų paketas, iki pat pareigos teikti privalomą oficialų siūlymą atsiradimo. Šią aplinkybę, kaip ir bendrų interesų buvimą liudija tiek bendrovių tarpusavio sutartys, tiek ir tie patys atsakingas pareigas bendrovėje einantys asmenys.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su UAB „Rentija“ argumentu, kad AB „Linas“ akcijų įsigijimas buvo finansuojamas bendradarbiavimo su užsienio partneriu sutarties, sudarytos 2011-08-20, pagrindu, nes UAB „Rentija“ jau nuo 2010 m., t. y. dar prieš sudarant minėtą bendradarbiavimo sutartį, buvo įgijusi ir valdė reikšmingą 14,11 proc. AB „Linas“ akcijų paketą. Be to, 2011-08-20 Bendradarbiavimo sutartyje jokių konkrečių nuostatų dėl investavimo į AB „Linas“ vertybinius popierius nėra.
Taip pat atsakovas laiko nepagrįstais ir UAB „Rentija“ argumentus, kad buvo kilę atsiskaitymo su R. L. problemų, nes tuo laikotarpiu, kada buvo sudarytos ir, kaip nurodo UAB „Rentija“, dėl atsiskaitymo nesklandumų keičiamos šios sutartys, UAB „Rentija“ didino savo valdomą AB „Linas“ akcijų paketą: 2010-05-26 – 14,11 proc., 2011-12-21 – 19 proc., 2011-12-23 – 21 proc., 2012-05-08 – 32,59 proc.
Lietuvos bankas laiko nepagrįsta R. L. poziciją, kad normalią verslo praktiką įtinkantys santykiai negali tapti pagrindu siekiant pripažinti asmenis sutartinai veikiančiais, kaip nustatyta Įstatymo 2 str. 48 dalyje, nes daugelių atvejų bendrovių akcininkų bendradarbiavimas teisinių padarinių nesukelia, o tam tikrais atvejais – net yra skatinamas. Tačiau tie atvejai, kai tarpusavyje bendradarbiaujantys bendrovės akcininkai siekia bendrovės kontrolės, ją įgyja, arba, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, ja naudojasi, vertinami kaip sutartinis veikimas, dėl kurio kyla pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą. Pažymi, kad net ir tie atvejai, kai sandorius sudaro tarpusavyje nesusiję bendrovės akcininkai, kurie reikšmingus akcijų paketus yra įgiję dar prieš pradėdami bendradarbiauti, valstybėse narėse traktuojami kaip sutartinai veikiančių asmenų įgyta bendrovės kontrolė. Pabrėžė, kad esminis kriterijus, pripažįstant asmenis sutartinai veikiančiais, yra jų tikslas įgyti kontrolę, įskaitant ne tik siekį daryti bendrovei esminę įtaką, bet ir pasinaudojimu ja.
Atsiliepimas
Atsakovo manymu, neteisingas Pareiškėjų teiginys, kad jie negali būti laikomi turinčiais daugiau nei 1/3 balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime. VPĮ 31 straipsnis pareigos teikti privalomą oficialų siūlymą atsiradimą sieja su nuosavybės teisės į bendrovės akcijas įgijimu, o ne su faktiniu pasinaudojimu turimomis balso teisėmis balsuojant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Asmuo, įgijęs 1/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, gali lemti emitentui svarbių sprendimų priėmimą arba juos blokuoti, todėl smulkiųjų akcininkų galimybė daryti įtaką bendrovei mažėja. Tai, kad R. L. turimomis balso teisėmis naudotis neturi teisės, situacijos AB „Linas“ nekeičia, kadangi UAB „Rentija“ 32,59 proc. balsų suteikiantis akcijų paketas pakankamas, kad garantuotų R. L. ir UAB „Rentija“ palankių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą. Nurodė, kad apsaugos priemone, numatyta VPĮ 31 str. 6 dalyje, siekiama užtikrinti smulkiųjų bendrovės akcininkų interesų apsaugą, kol bus pateiktas privalomas oficialus siūlymas arba perleistos akcijos, viršijančios nustatytą ribą.
Teigia, kad pareiškėjų pozicija dėl netinkamos poveikio priemonės yra nepagrįsta, kadangi ji paskirta atsižvelgus į teisinį reguliavimą pažeidimu padarytos žalos pobūdį ir teismų praktiką. Kuria iš minimų alternatyvų ribą peržengęs akcininkas (akcininkai) pasinaudos, turi būti sprendžiama nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas turi būti viešai paskelbta apie ketinimą perleisti nustatytą ribą viršijančias akcijas arba ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas. Ginčijamu atveju nuo VPĮ 31 str. 1 dalyje nustatytos ribos peržengimo iki Valdybos sprendimu paskirtos poveikio priemonės praėjo daugiau nei vieneri metai. Šiuo laikotarpiu įvyko net du eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose UAB „Rentija“ pasinaudojo turimų akcijų suteikiamomis balso teisėmis, o tokia situacija įpareigoja priežiūros instituciją taikyti efektyvias smulkiųjų bendrovės akcininkų interesų apsaugos priemones.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai teisės pažeidimą padarė nepaisydami savo sudėtingos finansinės padėties. UAB „Rentija“ nuosekliai didino turimų akcijų paketą; R. L. turimų AB „Linas“ akcijų neperleido, neatsisakė įtakingos pozicijos AB „Linas“ valdyboje, dėl ko šiems asmenims kilo pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą. Toks elgesys neatitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje. Pareiškėjai turėjo ir galėjo numatyti bei suprasti savo veiksmų teisinius padarinius ir jų neatitikimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl neveikimas, motyvuojamas sunkia finansine padėtimi, įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise.
Nurodo, kad Lietuvos bankas, skirdamas poveikio priemonę, vadovavosi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir įvertino visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Situacija, kuri susiklostė AB „Linas“, kai R. L. ir UAB „Rentija“ įgijo tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali visiškai kontroliuoti bendrovės veiklą, reiškia, kad dėl to smulkieji akcininkai ne tik neturi galimybės daryti įtaką bendrovės veiklai, bet ir mažėja jų turimų akcijų vertė ir paklausa. VPĮ 47 straipsnyje nustatytos baudos pagal savo esmę yra administracinės nuobaudos, todėl atsakovas pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnyje nustatytą baudos apskaičiavimo taisyklę, pagal kurią baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. UAB „Rentija“, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, skirtas sankcijoje nustatytas baudos vidurkis, o R. L., atsižvelgus į tai, kad pažeidimas padarytas ne pirmą kartą, bauda padidinta nuo vidurkio didėjimo linkme.
IV
Pareiškėjos UAB „Rentija“ atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, atkreipė dėmesį, jog atsakovas nepasisako dėl VPĮ 33 str. 5 dalies aiškinimo, tuo tarpu už akcijas atsiskaitoma tik pinigais, kurių UAB „Rentija“ neturi, todėl nutarimas yra neįvykdomas. UAB „Rentija“ beturi 0, 2 proc. AB „Linas“ akcijų. Bankas nepagrindė, kaip konkrečiai yra pažeistos smulkiųjų akcininkų teisės, nes akcijų vertė kyla. Ginčui prašė taikyti VPĮ 30 str. 6 punktą, Banko valdybos 2013-02-28 nutarimo Nr. 03-47 4.8, 5.8 punktus, priedo Nr. 2 11 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. L. ir jo atstovas skundą prašė tenkinti, palaikė skundo bei UAB „Rentija“ atstovo posėdyje išsakytus argumentus; papildomai paaiškino, jog R. L. neturi galimybės teikti privalomą oficialų pasiūlymą dėl akcijų įsigijimo dėl jo finansinės padėties - R. L. individualiai įmonei iškelta restruktūrizacijos byla. Nurodomų supirkti AB „Linas“ akcijų vertė – apie 18 milijonų 700 tūkstančių litų, tuo tarpu jo skolos siekia apie 30 milijonų litų. Akcijų jis negali ir perleisti, nes jos apsunkintos įkeitimu, be to, jos nesuteikia balsavimo teisės.
Banko atstovės skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog abu pareiškėjai tebekontroliuoja AB „Linas“; po pažeidimo nustatymo akcijos įsigyjamos ofšoruose asmenų, kurie yra susiję su pareiškėjais; „Lino“ akcijos yra nelikvidžios, 1 akcijos vertė – tik 12 centų, nežiūrint jų kainos Biržoje, nes akcijos kaina ir jos vertė yra skirtingi dalykai.
V
Skundas netenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko 2012-12-06 įsakymu Nr. V2012/(1.7-260402)-02-312 sudarytai komisijai buvo pavesta atlikti patikrinimą siekiant nustatyti sutartinai veikiančius AB „Linas“ kontrolę įgijusius akcininkus (t. 2, b.l. 113, 114).
Atlikus patikrinimą, 2013-03-22 Patikrinimo siekiant nustatyti sutartinai veikiančius AB „Linas“ kontrolę įgijusius asmenis ataskaitoje (toliau – Patikrinimo ataskaita) konstatuota, kad UAB „Rentija“ ir R. L. nėra savarankiškai veikiantys AB „Linas“ akcininkai. Šiuos asmenis sieja ilgalaikiai komerciniai santykiai, taip pat didelės vertės sutartiniai įsipareigojimai. UAB „Rentija“ 2012-05-28 įsigijo 1 923 120 vnt. AB „Linas“ akcijų ir padidino turimą balsavimo teisių dalį visuotiniame AB „Linas“ akcininkų susirinkime iki 32,59 procentų. R. L. 2012-05-28 turėjo akcijų, suteikiančių 9,98 procentų balsų visuotiniame AB „Linas“ akcininkų susirinkime. Tokiu būdu, UAB „Rentija“ ir R. L. veikiant sutartinai ir įgijus akcijų, suteikiančių iš viso 42,57 procentus balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo peržengta VPĮ 31 straipsnyje nustatyta riba ir UAB „Rentija“ kartu su R. L. kilo pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą (t. 2, b. l. 176–180, 181–185).
Patikrinimo ataskaita nustatyta, kad surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog UAB „Rentija“ iš esmės yra bankrutavusios UAB „Nordic investicija“ veiklos tęsėja: a) sutampa bendrovių registracijos adresas: b) UAB „Rentija“ naudojasi bankrutavusios UAB „Nordic investicija“ internetinės svetainės adresu; c) UAB „Rentija“ valdybos pirmininkė L. Ž. iki bankroto iškėlimo vadovavo ir UAB „Nordic investicija“; d) UAB „Rentija“, kaip ir bankrutavusi UAB „Nordic investicija“, valdo stambų AB „Linas“ akcijų paketą; e) UAB „Rentija“ tęsia bankrutavusios UAB „Nordic investicija“ dukterinių įmonių vykdytus projektus. Tuo tarpu UAB „Nordic investicija“ ryšį ir sutartinį veikimą su R. L. jau patvirtino įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartis. Be to, nustatyta, kad UAB „Rentija“ ir R. L. ryšius - ilgalaikius komercinius santykius ir didelės vertės sutartinius tarpusavio įsipareigojimus - patvirtina ir patikrinimo metu surinkti duomenys, t.y. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis UAB „Rentija“ 2010-01-28, atstovaujama tuo metu bendrovei vadovavusio direktoriaus V. D., ir R. L. sudarė Finansinių priemonių pirkimo-pardavimo sutartį. Šio sandorio vertė – 159 392,12 Lt. 2012-01-01 dieną UAB „Rentija“ pagal šią sutartį R. L. buvo skolinga 9 392,15 Lt. 2010-01-28 tarp UAB „Rentija“ ir R. L. buvo sudaryta ir Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios vertė – 348 455, 84 Lt. Nors šios sutarties pasirašymas patvirtina, kad UAB „Rentija“ pirkimo kainą pilnai sumokėjo iki sutarties pasirašymo, tačiau 2011-01-03 minėti asmenys sudarė Novacijos sutartį, pagal kurią 2010-01-28 iš Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties susidariusi skola užskaityta kaip R. L. paskola UAB „Rentija“. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus dokumentus 2012-05-31 UAB „Rentija“ įsipareigojimų R. L. pagal šią sutartį vykdyti nebuvo pradėjusi. 2010-04-22 tarp UAB „Rentija“, R. L. ir V. A. sudarytas trišalis susitarimas „Dėl tarpusavio atsiskaitymo“, pagal kurį UAB „Rentija“ įsipareigojo iki 2012-12-24 sumokėti V. A. 307 847, 99 Lt, kurie būtų įskaitomi kaip UAB „Rentija“ mokėjimai R. L.. Tačiau UAB „Rentija“ už R. L. jokios pinigų sumos V. A. neišmokėjo.
Lietuvos banke 2013-04-08 buvo gauti R. L. (2013-04-04) ir UAB „Rentija“ (2013-04-05) rašytiniai paaiškinimai dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir išvadų (t. 2, b. l. 186–188, 189–190).
Lietuvos banko valdyba, išnagrinėjusi su teisės pažeidimu susijusią medžiagą, Nutarimu konstatavo, kad, sutartinai veikdami, UAB „Rentija“ ir R. L. yra įgiję AB „Linas“ akcijų, kurios suteikia daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Patikrinimo metu surinkta, taip pat iš paaiškinimų ir pateiktų dokumentų gauta informacija patvirtino, kad R. L. ir UAB „Rentija“ yra suinteresuoti bendra AB „Linas“ valdymo politika, t.y. tenkinamas esminis Lietuvos VPĮ 2 str. 48 dalyje nustatyto sutartinai veikiančių asmenų sąvokos apibrėžimo kriterijus – numanomas susitarimas dėl kontrolės. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Rentija“ ir R. L., sutartinai veikdami, 2012-05-08 įgijo akcijų, suteikiančių iš viso 42,57 procentus balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo peržengta VPĮ 31 straipsnyje nustatyta riba. Taip pat konstatuota, kad R. L. ir UAB „Rentija“ nesilaikė reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teises suteikiančias AB „Linas“ akcijas, todėl pažeidė VPĮ 31 str. 1 dalies reikalavimus. Atsakovas Nutarimu įpareigojo R. L. ir UAB „Rentija“ nedelsiant pateikti privalomą oficialų siūlymą dėl likusių AB „Linas“ balsavimo teisę suteikiančių akcijų supirkimo ir skyrė pinigines baudas: R. L. – 300 000 Lt, o UAB „Rentija“ – 250 000 Lt baudą (t.5, b.l. 61–70).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos bankas (ieškovės Vertybinių popierių komisijos teisių perėmėjas) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (MAT), prašydamas įpareigoti atsakovus L. L., R. L., E. L., BUAB „Nordic investicija“, P. J. pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją. Kauno MAT 2010-09-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010 ieškinį atmetė. Ieškovas Lietuvos bankas apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą (KAT), prašydamas panaikinti 2010-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. KAT 2012-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-195-527/2012 ieškovo Lietuvos banko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vertybinių popierių komisijos (jos teisių perėmėjas - Lietuvos bankas) ieškinį dėl atsakovų L. L., R. L., bankrutavusios UAB „Nordic investicija“, E. L., P. J. įpareigojimo pateikti privalomą pasiūlymą supirkti akcijas (tretieji asmenys: V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., AB „Linas“) patenkino iš dalies ir Kauno MAT 2010-09-22 sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies bei įpareigojo atsakovus L. L. ir R. L. per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją.
KAT teisėjų kolegija, pritardama LAT 2011-11-22 nutarties išaiškinimams, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, konstatavo, jog pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 1 dalies ir šiuo metu galiojančio VPĮ 31 str. 1 dalies nuostatas atsiranda ne nuo administracinio akto priėmimo (t.y. ne nuo Vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 sprendimo priėmimo dienos), bet nuo įstatyme nustatytų sąlygų atsiradimo, t.y. įstatyme nustatytos ribos (t.y. 40 proc. turimų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) peržengimo dieną 2006-07-11, kai sutartinai veikę asmenys turėjo 58,9 procentų balsų AB ,,Linas“ akcininkų susirinkime. Nors pagal tokį įstatymo aiškinimą pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą turėtojais laikytini atsakovai – L. L., R. L., P. J. ir UAB „Nordic investicija“, kartu veikdami 2006-07-11 įgiję 58,9 proc. akcijų, t.y. turėję tą dieną akcijų skaičių, viršijantį Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 1 dalyje ar šiuo metu galiojančio Vertybinių popierių įstatymo 31 str. 1 dalyje nustatytą dydį, tačiau teismas pripažino, jog šioje konkrečioje byloje pareikštu ieškiniu įpareigoti pateikti oficialų siūlymą supirkti akcijas, papildomai nustačius visų kitų įstatyme įtvirtintų sąlygų buvimą, turėtų būti tik atsakovai, paties ieškovo nurodyti kaip įpareigotini asmenys Vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 sprendimuose bei prejudicinę galią turinčiuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-20 sprendime administracinėje byloje Nr. I-7920-5/2007 ir LVAT 2008-10-20 nutartyje administracinėje
byloje Nr. A-261-1740/2008, t.y. L. L., R. L. ir UAB „Nordic investicija“.
VI
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2013-06-06 nutarimo Nr. 03-102, kuriuo konstatuota, kad R. L. ir UAB „Rentija“, veikdami sutartinai, yra įgiję AB „Linas“ akcijų, kurios suteikia daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime; kad jie pažeidė VPĮ 31 str. 1 dalį, nes nesilaikė reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teises suteikiančias AB „Linas“ akcijas, įpareigojo R. L. ir UAB Rentija“ VPĮ nustatyta tvarka nedelsiant pateikti privalomą oficialų siūlymą dėl likusių AB „Linas“ balsavimo teisę suteikiančių akcijų supirkimo, skyrė R. L. 300 000 Lt, o UAB „Rentija“ – 250 000 Lt baudą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Todėl teismui būtina padaryti išvadas dėl skundžiamo nutarimo konstatacijos, jog R. L. ir UAB „Rentija“ laikytini sutartinai veikiančiais asmenimis (1); kad UAB „Rentija“ ir R. L. laikomi turinčiais daugiau kaip 1/3 balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime (2); kad VPĮ 31 str. 1 dalyje numatytas įpareigojimas yra tinkama priemonė ir kad ji taikyta įvertinus VPĮ 33 str. 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą bei UAB „Rentija“ galimybes tai įgyvendinti (3).
Dėl išvados, jog R. L. ir UAB „Rentija“ laikytini sutartinai veikiančiais asmenimis, pagrįstumo.
Sutartinai veikiančių asmenų sąvokos kriterijai yra nustatyti VPĮ 2 str. 48 dalyje: sutartinai veikiantys asmenys yra fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.
Sutartinai veikiančių asmenų sąvoka yra duota ir 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (toliau – Direktyva) 2 str. I dalyje d) punkte, kuris numato, kad sutartinai veikiantys asmenys yra fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su siūlytoju arba pasiūlymą gaunančia bendrove, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įsigyti pasiūlymą gaunančios bendrovės kontrolę arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.
Taigi, pagal šias sąvokas nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatyti aplinkybes, kas yra šio sutartinio veikimo dalyviai, kokiu būdu buvo bendradarbiaujama (aiškiai sudarytas rašytinis susitarimas, aiškiai sudarytas žodinis susitarimas, numanomas žodinis susitarimas, numanomas rašytinis susitarimas), kokiais veiksmais šis bendradarbiavimas pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju sutartinai veikiantys asmenys yra pareiškėjai R. L. ir UAB „Rentija (kuri yra bankrutavusios UAB „Nordic investicija“ veiklos tęsėja, o UAB „Nordic investicija“ ryšį ir sutartinį veikimą su R. L. patvirtino įsiteisėjusi, šiame teismo sprendime cituota KAT 2012-04-27 nutartis), kiti dalyviai yra jų kontroliuojami asmenys (pvz. R. L. sutuoktinė) bei pasiūlymą turėjusi gauti AB „Linas“. Nesant kitų įrodymų, laikytina, jog kontrolės buvo siekiama numanomu žodiniu susitarimu. Atsakovo išanalizuotų įvykių chronologija bei pobūdis rodo, kad tarpusavyje bendradarbiaujantys AB „Linas“ akcininkai (UAB „Rentija“ ir R. L.) savo veiksmais siekė bendrovės kontrolės, ją įgijo ir ja naudojosi, todėl tokie veiksmai vertinami kaip sutartinis veikimas. Teismo nuomone, atsakovas surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog tarp šių AB „Linas“ akcininkų egzistuoja susitarimas, kuriuo siekiama bendrovę kontroliuoti, kad UAB „Rentija“ ir R. L. sieja ilgalaikiai komerciniai santykiai, taip pat sutartiniai įsipareigojimai.
Teismas akcentuoja, jog atsakovo surinktus įrodymus vertina ne kaip pavienius, atsietus vienus nuo kitų, bet chronologiškai ir sistemiškai, o patikrinimo metu nustatyti UAB „Rentija“, R. L. ir BUAB „Nordic investicija" ryšius ir komercinį bendradarbiavimą su AB „Linas" liudijantys faktai nėra pavieniai, šių asmenų bendradarbiavimas yra nuoseklus, ne epizodinis, trunka ilgą laikotarpį ir todėl negali būti laikomas atsitiktiniu. Kad visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bei valdyboje sprendimus lėmė iš esmės tik UAB „Rentija", R. L. ir jo sutuoktinė, rodo aplinkybės, kad, pvz., 2012 m. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo tik UAB „Rentija", valdyboje - R. L. ir jo sutuoktinė (1 t., b. l. 88, 89–92); 2013 m. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo UAB „Rentija“ ir smulkusis bendrovės akcininkas N. S., turintis 137 388 akcijų (mažiau nei 5 procentus balsų) (1 t., b.l. 82, 83–87), tad R. L. ir UAB „Rentija“ vyraujanti padėtis AB „Linas“ valdymo organo ir akcininkų susirinkimuose vertinami kaip aktyvi bendrovės kontrolė.
Surinkti įrodymai, be kita ko, patvirtina, kad pagrindinė UAB „Rentija“ veikla ir pajamų šaltinis yra nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio R. L. ir BUAB „Nordic investicija“ arba jos patronuojamosioms bendrovėms, subnuoma.
Į bylą surinktos nekilnojamojo turto sutartys (pvz. 2010-02-12 nuomos sutartis Nr. 001/2010, sudaryta tarp BUAB „Nordic Investicija“ ir UAB „Rentija“ (2 t., b.l. 128-132), dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, Savanorių pr. 192, Panevėžyje, S. Kerbedžio g. 23, Senamiesčio g. 38A ir J. Janonio g. 30, nuomos; 2010-02-12 numos sutartis Nr. 002/2010, sudaryta tarp UAB „Savoja“ (kuri susijusi su BUAB „Nordic Investicija“) ir UAB „Rentija“ (t. 2, b.l. 133-137), dėl pastato Kaune, Savanorių pr. 192, dalies nuomos, 2010-02-12 subnuomos sutartis Nr. 003/2010, sudaryta tarp BUAB „Nordic Investicija“ ir UAB „Rentija“ (t. 2 , b.l. 141-144), dėl patalpų Vilniuje, L. Stuokos - Gucevičiaus g. 13-1, kurios priklauso R. L., subnuomos; 2010-02-12 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 004/2010 (2 t., b.l. 145-148), sudaryta tarp R. L. ir UAB „Rentija“, dėl patalpų Kaune, Savanorių pr. 192, nuomos; 2010-04-01 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr. 005/2010 (2 t., b.l. 151-154), sudaryta tarp R. L. ir UAB „Rentija“, dėl patalpų Kaune, Savanorių pr. 192, panaudos; 2010-02-12 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis b/n (3 t., b.l. 13-19), sudaryta tarp UAB „Rentija“ ir AB „Linas“, dėl patalpų Panevėžyje, S. Kerbedžio g. 23 ir Senamiesčio g. 38A nuomos; 2011-01-03 negyvanemųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 001/2011, sudaryta tarp R. L. ir UAB „Rentija“ (3 t., b.l. 22-26) dėl patalpų Kaune, Savanorių pr. 192, nuomos), taip pat kitos, čia nepaminėtos sutartys iliustruoja, kad ekonomine šių sandorių nauda yra suinteresuoti ir ją gavo tiek R. L., tiek UAB „Rentija“.
Teismo nuomone, į bylą surinkti rašytiniai įrodymai (2 t., b.l. 108-112, 119-127, 158-162, 3 t., b.l. 29-33, 34-39, 55-56, 72, 74-49, 81-84, 85-111, 112-114, 115-116, 117-123, 124-125, 127-130, 131-132, 133-139, 143- 151, 153-166, 167-172, 175-180, 188-191, 195-199, 4 t., b.l. 1-3, 58-84, 99-130) patvirtina, kad AB ”Linas” su UAB „Rentija“ ir su R. L. ir su juo susijusiais asmenimis (pavyzdžiui, sutuoktine G. D.-Lenčiauske, BUAB „Nordic investicija“) sieja įvairūs ilgai trukę finansiniai įsipareigojimai bei atsiskaitymai. AB „Linas“ finansiniai reikalavimai BUAB „Nordic investicija“ ir jos bankrutuojančioms patronuojamosioms bendrovėms, už kurių įvykdymą yra laidavusi ir šiuo metu restruktūrizuojama R. L. individualioji įmonė, siekia apie 35 mln. Lt.
R. L., net ir neturėdamas balsavimo teisės AB „Linas“ akcininkų susirinkimuose, turėjo ir tebeturi galimybę ją kontroliuoti, nes yra ne tik AB „Linas“ akcininkas, bet ir nuolatinis šios bendrovės valdymo organų narys, šiuo metu einantis valdybos pirmininko pareigas. 2011 m. gegužės 17 d. į bendrovės valdybą išrinkta ir R. L. sutuoktinė G. D. L. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgia į akcinės bendrovės valdymo funkcijų pasiskirstymą tarp aukščiausio bendrovės valdymo organo – akcininkų susirinkimo - ir Valdybos. Valdybai, kaip kolegialiam bendrovės valdymo organui, yra priskirtos svarbios - bendrovės veiklos strategijos formavimo ir kitos valdymo – funkcijos, svarbios išorinės (juridiniam asmeniui įgyjant civilines teises, prisiimant civilines pareigas ir jas įgyvendinant) funkcijos. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsniu, bendrovės valdybos kompetencijai priskirti ir sprendimai dėl reikšmingų didelės vertės sandorių sudarymo. Pati valdyba renka jos vadovą, kuris veikia bendrovės vardu ir turi teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 3 dalį valdybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Minėta, kad AB „Linas“ valdybą sudaro 4 nariai, R. L. yra valdybos pirmininkas, jo sutuoktinė – valdybos narė, todėl akivaizdu, kad R. L. įgijo galią daryti lemiamą įtaką valdybos priimamiems sprendimams ir bendrovei daryti esminę įtaką, ją kontroliuoti.
Šiuo aspektu yra reikšmingas AB „Linas“ 2012 m. metinis pranešimas (5 t., b.l. 54–57), kuriame pati AB „Linas" deklaruoja, kad nesilaiko rekomendacijos į kolegialų organą skirti nepriklausomų narių, kurie užtikrintų, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, kadangi kolegialaus organo nariai susiję su bendrovės pagrindiniais akcininkais.
Teismas kaip pareiškėjų sąsajumą vertina ir aplinkybę, jog UAB „Rentija“ nuo 2010 m. įgijo ir valdė reikšmingus AB „Linas“ akcijų paketus, 32,59 procentus balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų paketą įgijo ne vienu sandoriu, jis buvo nuosekliai didinamas iki maksimalios ribos, kurią pasiekus dar nekyla pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas. Taip UAB „Rentija“ įgijo galimybę daryti esminę įtaką bendrovei, spręsdama visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, įskaitant ir teisę priimti sprendimus dėl bendrovės valdybos struktūros ir jos sudėties. AB „Linas“ 2012 m. ir 2013 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai liudija (1 t., b.l. 83–84, 89–90), kad UAB „Rentija“, balsuodama visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir priimdama reikšmingus tiek pačiai bendrovei, tiek jos akcininkams (taip pat ir smulkiesiems) sprendimus, pavyzdžiui, nepaskirstytąjį pelną ataskaitinių finansinių metų pabaigoje perkelti į kitus finansinius metus ir neskirti dividendų, darė AB „Linas“ esminę įtaką. Šią aplinkybę, pasirėmus Įstatymo 2 str. 23 d. 4 punktu, atsakovas pagrįstai įvertino kaip AB „Linas“ kontrolę.
Tokią teisėjų kolegijos poziciją patvirtina teismų praktika taikant Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvą 2004/25/EB, Finansinių priemonių rinkų įstatymo, anksčiu galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo ir dabar galiojančio Vertybinių popierių įstatymo nuostatas dėl vienos iš finansinių priemonių rūšių – akcijų - viešos apyvartos principų įgyvendinimo per privalomo oficialaus pasiūlymo institutą.
Žemesnės instancijos teismas
Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2011-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2011 nurodo, kad finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo paskirtis yra reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 1 str. 1 d.). Viena iš finansinių priemonių rūšių – akcijos, kurių viešą apyvartą šiuo metu inter alia reglamentuoja VPĮ, o iki šio įstatymo įsigaliojimo – Vertybinių popierių rinkos įstatymas (VPRĮ). Šiais įstatymais įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, kurios 5 str. 1 dalyje įtvirtinama privalomo oficialaus pasiūlymo pareiga (angl. mandatory bid) nurodant, kad kai fizinis ar juridinis asmuo pats arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įsigyja ir dėl to turi bendrovės vertybinius popierius, kurie kartu su jo turimu tokių vertybinių popierių paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų vertybinių popierių paketu tiesiogiai arba netiesiogiai suteikia jam nustatytą balsavimo teisių toje bendrovėje procentą, kuris suteikia jam tos bendrovės kontrolę, valstybės narės užtikrina, kad toks asmuo privalėtų padaryti pasiūlymą, kuris būtų tos bendrovės smulkiųjų akcininkų apsaugos priemonė. Ši direktyvos nuostata buvo įgyvendinta VPRĮ 19 str. 1 dalyje, nurodant, kad, jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų Lietuvos Respublikoje įsteigto atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Šiuo metu pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą reglamentuojama VPĮ 31 str. 1 dalyje.
Konstitucinis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime byloje Nr. 20/02 ir 2006 m. sausio 17 d. nutarime byloje Nr. 25/04, įvertindamas VPRĮ 19 str. 1 dalyje nustatytą privalomo oficialaus pasiūlymo teisinio reglamentavimo konstitucingumą, išaiškino, kad šio įstatymo normos dėl privalomo oficialaus pasiūlymo atitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, skirtas įstatyme įtvirtintai nuosavybės teisių apsaugai garantuoti. Šiuose nutarimuose konstatuota, kad įstatyme įtvirtintu privalomo oficialaus pasiūlymo institutu siekiama apsaugoti smulkiųjų akcininkų teises, visų pirma – nuosavybės, tais atvejais, kai kuris nors subjektas (akcininkas) vienas arba kartu su kitais subjektais įgyja tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali (vienas arba kartu su kitais subjektais) kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą ir dėl to smulkiųjų akcininkų galimybės daryti įtaką tos bendrovės veiklai sumažėja, taigi gali sumažėti ir jiems priklausančių akcijų vertė; privalomo oficialaus pasiūlymo institutas leidžia smulkiesiems akcininkams pasirinkti, ar kuriam nors subjektui (vienam ar kartu su kitais subjektais) įgijus tiek akcinės bendrovės akcijų, kad jis gali (vienas arba kartu su kitais subjektais) kontroliuoti tos bendrovės veiklą, savo akcijas parduoti ir pasitraukti iš bendrovės, ar ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.
LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartimi byloje M. V. v. AB ,,Panevėžio keliai“, bylos Nr. 3K-3-176/2007, išaiškinta oficialaus privalomo pasiūlymo esmė ir paskirtis: privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonė. Asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, taip pat blokuoti tų bendrovės sprendimų, kuriems priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t.y. 2/3 arba 3/4 balsų, priėmimą. Įstatymo leidėjo nustatyta 40 proc. balsų riba reiškia, kad, peržengęs šią ribą, asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui. Ši priežastis, taip pat sumažėjęs bendrovės akcijų likvidumas gali nulemti akcijų nuvertėjimą. Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo būdu sudaroma galimybė smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.
LAT teisėjų kolegija paminėtoje byloje pažymėjo, kad pareiga pateikti privalomą pasiūlymą pagrįsta ne tik investuotojų (šiuo atveju akcininkų) apsaugos, bet ir kitais viešojo intereso apsaugos tikslais, t.y. siekiu užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą. Šių tikslų pasiekimas tiesiogiai susijęs su teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymu, padedančių užtikrinti drausmę ir stabilumą finansų rinkose. Elgesys finansų priemonių rinkose negali būti pripažįstamas teisėtu, jei nesąžiningai pasinaudojant finansinių priemonių perleidimo sandoriais išvengiama imperatyviųjų finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo. Kai šiomis nuostatomis yra perkeliamos ES teisės normos į nacionalinę teisę, nustatytų pareigų vykdymo užtikrinimas kartu reiškia ir valstybės prisiimtų regioninių tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą.
Dėl išvados, kad UAB „Rentija“ ir R. L. laikomi turinčiais daugiau kaip 1/3 balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, pagrįstumo.
VPĮ (2013-01-17 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2013-01-30)) 31 str. 1 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės balsų, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, jis privalo: 1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba 2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, akcijas ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
Pagal VPĮ 31 str. 6 dalį savarankiškai veikiantis asmuo ar sutartinai veikiantys asmenys, peržengę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą, netenka visų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai: 1) priežiūros institucija patvirtina privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą arba 2) perleidžiamos akcijos, viršijančios 1/3 balsų ribą, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu ir nurodytiems subjektams pateikiama informacija apie šią ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą ar kai dėl kitų priežasčių turimas balsų kiekis sumažėja ir neviršija 1/3 balsų ribos.
Pareiškėjų teigimu, R. L. ir UAB „Rentija“ negali būti laikomi turinčiais daugiau nei 1/3 balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime.
Teismas Įstatymo 31 straipsnio nuostatą (joje įtvirtintos dvi reikšmingos prielaidos nuostatai realizuoti: ((a) akcijų įgijimas, (b) kurios suteikia teisę balsuoti) dėl pareigos teikti privalomą oficialų siūlymą atsiradimą sieja su nuosavybės teisės į bendrovės akcijas įgijimu, o ne su faktiniu pasinaudojimu turimomis balso teisėmis balsuojant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Asmuo, įgijęs 1/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, gali lemti emitentui svarbių sprendimų priėmimą arba juos blokuoti, todėl smulkiųjų akcininkų galimybė daryti įtaką bendrovei mažėja. Be to, UAB „Rentija“ 32,59 procentus balsų suteikiantis akcijų paketas pakankamas, kad garantuotų R. L. ir UAB „Rentija“ palankių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą.
Dėl išvados, jog VPĮ 31 str. 1 dalyje numatytas įpareigojimas yra tinkama priemonė ir kad ji taikyta įvertinus VPĮ 33 str. 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą bei UAB „Rentija“ galimybes tai įgyvendinti, pagrįstumo.
VPĮ 33 str. 5 dalis numato, kad privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais. <...>
UAB „Rentija“ ir R. L. teigia neturintys finansinių galimybių tinkamai įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą, inter alia argumentuojant, kad R. L. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla ir jis neturi pinigų, kad galėtų tokį siūlymą įgyvendinti, o UAB „Rentija“ oficialaus siūlymo dėl likusių AB „Linas“ akcijų supirkimo pateikimas reikštų jos bankrotą. R. L. teismui taip pat pateikė įrodymus, jog jo akcijos (kiekis 2 347 925 vienetai) yra įkeistos sutartinio įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 0122009/0018644), įregistruotu 2009-10-30, kreditoriui V. A. pagal 2009-10-27 sudarytą paskolos sutartį prievolei užtikrinti (5 t., b.l. 111–113).
Pareiškėjų nuomone, atsakovas VPĮ 31 str. 1 dalyje numatytą įpareigojimą galėjo taikyti tik įvertinus, ar įpareigojimo subjektai (šuo atveju – pareiškėjai) turi finansines galimybes ir galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir ginčui prašė taikyti VPĮ 30 str. 6 punktą, Banko valdybos 2013-02-28 nutarimu Nr. 03-47 patvirtintų Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2013-03-09) 4.8, 5.8 punktus, priedo Nr. 2 11 punktą.
VPĮ 30 straipsnis („Bendrieji oficialaus siūlymo principai“) numato, kad, taikant šio skirsnio reikalavimus, turi būti vadovaujamasi inter alia šiais principais: oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu kitu būdu (6 p.) (VPĮ 29 str. 3 dalis numato, kad, kai šio skirsnio nuostatos taikomos ir savanoriškam, ir privalomam oficialiam siūlymui, vartojamas terminas „oficialus siūlymas“).
Pagal Lietuvos banko valdybos 2013-02-28 nutarimu Nr. 03-47 patvirtintų Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2013-03-09) 4.8 punktą asmuo, veikiantis savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, vykdydamas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio nuostatas, pranešime apie ketinimą teikti oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti vertybinius popierius, viršijančius 1/3 balsų ribą, turi nurodyti numatomą atsiskaitymo už superkamus vertybinius popierius būdą.
Pagal Taisyklių 5.8 punktą asmuo, ketinantis oficialaus siūlymo būdu įsigyti visus bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius ar jų dalį, privalo Lietuvos bankui pateikti dokumentą, patvirtinantį galimybę atsiskaityti pinigais už numatomus supirkti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius (finansų įstaigos arba draudimo įmonės pirmo pareikalavimo garantinį raštą, laidavimą arba išrašą iš kliento piniginių lėšų sąskaitos, atidarytos pas viešosios apyvartos tarpininką, ar kitą Lietuvos bankui priimtiną dokumentą).
Lietuvos banko valdybos 2013-02-28 nutarimo Nr. 03-47 priedo Nr. 2 11 punktas numato, kad mokėjimo už superkamus bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius būdas (pinigai, vertybiniai popieriai arba pinigų ir vertybinių popierių derinys).
Dėl šių argumentų teismas sprendžia, kad šiuo atveju nurodytas reglamentavims aiškintinas sistemiškai kartu su VPĮ nuostatomis, numatančiomis, kad šiuo atveju oficialus pasiūlymas supirkti AB „Linas“ akcijas taikomas kaip sankcija už VPĮ 31 str. 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pasiūlymą supirkti akcijas teikti savanoriškai pažeidimą.
Teisinius santykius, kurių subjektai yra, kaip šiuo atveju, akcinės bendrovės, kurios vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, akcininkai, reglamentuoja Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatos (CK 1.1 str.). Įvertinus tai, manytina, kad šių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei pareigas, privalo veikti pagal bendruosius teisės principus, t.y. laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis apdairiai ir protingai, siekti protingos skirtingų interesų (šiuo atveju - reikšmingų akcininkų ir smulkiųjų akcininkų) interesų pusiausvyros. Tuo tarpu pareiškėjai teisės pažeidimą padarė nepaisydami savo, kaip nurodoma, sudėtingos finansinės padėties. UAB „Rentija" nuosekliai didino turimų akcijų paketą, R. L. AB „Linas" akcijų neperleido, neatsisakė įtakingos pozicijos AB „Linas" valdyboje, dėl ko šiems asmenims kilo pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą. Tad darytina išvada, jog toks elgesys neatitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalono. Pareiškėjai turėjo ir galėjo numatyti bei suprasti savo veiksmų teisinius padarinius ir jų neatitikimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl neveikimas, motyvuojamas sunkia finansine padėtimi, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.
Atsižvelgiama ir į tai, kad Lietuvos bankas, įpareigodamas nedelsiant pateikti privalomą oficialų siūlymą, veikė pagal įstatymo jam priskirtą kompetenciją, kuris priežiūros institucijai nenustato teisės taikyti išimtis, leidžiant ribą peržengusius asmenis nuo kilusios pareigos pateikti privalomą oficialų siūlymą. Teismas, darydamas tokią išvadą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, kad, pradelsus Įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus, pareiga pateikti oficialų siūlymą tampa privalomai vykdytina Įstatymo nustatyta tvarka.
LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 27 d. nutartyje byloje M. V. v. AB ,,Panevėžio keliai“, bylos Nr. 3K-3-176/2007, irgi pažymėjo, kad pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal savo pobūdį yra imperatyvioji įstatyminė prievolė. Nors Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 5 str. 1 dalyje ir įtvirtinama privalomo oficialaus pasiūlymo pareiga, bet ES lygmeniu kol kas nedetalizuojama, kaip konkrečiai ši pareiga užtikrinama. Valstybė narė turi pati rasti veiksmingą būdą tai padaryti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši pareiga negali būti veiksmingai užtikrinta leidžiant išvengti jos vykdymo akcijų perleidimo sandoriais. Vertybinių popierių komisijai nustačius šios pareigos taikymo aplinkybes ir pradėjus kontroliuoti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo pareigos užtikrinimą, šios pareigos turėtojai siekdami išvengti prievolių vykdymo paprasčiausiai galėtų perleisti akcijas, o vėliau pasinaudodami turimu kapitalu jas vėl įgyti. Toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu.
Pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą nepateikimas yra VPĮ 31 straipsnio pažeidimas, taigi neteisėtas veiksmas, už kurio atlikimą gali būti taikomi įstatyme nustatyti teisiniai padariniai, įskaitant administracinę atsakomybę (šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 47 str. 4 p.), civilinę atsakomybę (CK 6.263 str.), balsavimo teisių pagal akcijas sustabdymą (VPĮ 31 str. 6 d.). Reikalavimas įvykdyti prievolę priverstinai (CK 6.38, 6.59 str.) taip pat yra vienas iš galimų pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą nepateikimo padarinių. Taikyti šią pareigą teismas gali atsisakyti tik tais atvejais, kai tai nustato įstatymas, pavyzdžiui, šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 32 straipsnis nustato, kada privalomas oficialus siūlymas neteikiamas, arba išimtiniais atvejais, kai šios pareigos priverstinis vykdymas būtų aiškiai neteisingas, o privalomo oficialaus pasiūlymo institutui keliami tikslai nebūtų pasiekti. Pastaruoju atveju, sprendžiant, ar priverstinis prievolės vykdymas būtų aiškiai neteisingas, pagal analogiją papildomai taikytini CK 6.213 str. 2 d. 1–3 punktuose nustatyti kriterijai. Kartu LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą priverstinis įgyvendinimas savaime nereiškia, kad akcijų perleidimo sandoris bus sudarytas, nes tai priklauso ir nuo akcijų pardavėjo laisvės pateikti ar atsisakyti pateikti akceptą (CK 6.156 str., 6.162 str.1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dalis akcininkų veikė kartu ir 2006 m. liepos 11 d. peržengė 40 proc. bendrovės visuotiniame susirinkime turimų balsų ribą. LAT teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje aptartomis teisės normomis, konstatavo, kad asmenims, įgijusiems įstatymo nustatytą ribą viršijantį akcijų kiekį ir per įstatymo nustatytą terminą neperleidusių ribą viršijančio akcijų kiekio, pareiga pateikti oficialų pasiūlymą tampa privalomai vykdytina įstatymo nustatyta tvarka ir vėlesnis akcijų perleidimas šios pareigos nepanaikina.
Įvertinus išdėstytą šioje sprendimo dalyje, kolegija sprendžia, kad pareiškėjų finansinė padėtis negali nulemti, kad jiems gali būti netaikoma VPĮ 31 straipsnyje numatyta poveikio priemonė - pareiga pateikti oficialų pasiūlymą. Be to, teismo nuomone, pareiškėjų argumentai gali būt reikšmingi skundžiamo atsakovo sprendimo vykdymo stadijoje.
Dėl baudos dydžio.
Pareiškėjai teigia, kad paskirtos baudos dydis visiškai nemotyvuotas, paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, peržengia protingumo ir teisingumo kriterijus.
Pagal VPĮ 42 str. 1 d. 7 punktą priežiūros institucija taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus.
VPĮ 46 str. 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija gali taikyti šias poveikio priemones: 1) įspėti dėl veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) skirti administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas pinigines baudas.
VPĮ 47 str. 4 punkte numatyta, kad priežiūros institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę skirti tokias baudas asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyto reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas, – iki 500 tūkstančių litų; asmenims, nesilaikantiems kitų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo (2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1672 redakcija (nuo 2012-01-01)) 94 str. 4 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę inter alia skirti šiame įstatyme nustatytą poveikio priemonę (1 p.). Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 str. 5 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į: 1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) pažeidimo trukmę; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos banko valdyba nutarė skirti R. L. 300 000 Lt dydžio baudą, o UAB „Rentija“ – 250 000 Lt dydžio baudą, atsižvelgusi į tai, kad buvo pažeisti AB „Linas“ smulkiųjų akcininkų interesai, pažeidimas trunka nuo 2012-05-08, o tarpusavyje bendradarbiaudami ir įgiję AB „Linas“ kontrolę asmenys siekė išvengti išlaidų, susijusių VPĮ nustatyto reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas įvykdymu. Be to, R. L. VPĮ 31 straipsnį pažeidžia ne pirmą kartą – nutarimo priėmimo dieną nėra įvykdęs įsiteisėjusios teismo sprendimo pateikti privalomą oficialų siūlymą; taip pat nenustatyta pagrindų, pagal kuriuos būtų galima neskirti poveikio priemonių vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 95 straipsniu. Taigi, atsakovas, priešingai nei teigia pareiškėjai, motyvavo pareiškėjamas paskirtų baudų dydį.
Pažymėtina, kad situacija, kuri susiklostė AB „Linas“, kai R. L. ir UAB „Rentija“ įgijo tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali visiškai kontroliuoti bendrovės veiklą, reiškia, kad dėl to smulkieji akcininkai ne tik neturi galimybės daryti įtaką bendrovės veiklai, bet ir mažėja jų turimų akcijų vertė ir paklausa. Kaip savo skunde nurodė UAB „Rentija", jos skaičiavimais oficialiam siūlymui įgyvendinti reikalinga suma gali siekti 4,3 milijonus. Atsižvelgiant į tai, atitinkama suma smulkieji AB „Linas" akcininkai, kurie neturi galimybės už teisingą kainą parduoti turimų akcijų, gali įvertinti pažeidimu padarytos žalos dydį. Ši suma traktuojama ir kaip išlaidos, kurių siekė išvengti AB „Linas" kontrolę įgiję asmenys, nesilaikydami Įstatyme nustatyto reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas. Įvertinant smulkiųjų akcininkų galimai patirtų nuostolių dydį, UAB „Rentija" teiginiai dėl baudos dydžio neproporcingumo yra nepagrįsti.
Įstatymo 47 straipsnyje nustatytos baudos pagal savo esmę yra administracinės nuobaudos, todėl atsakovas pagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnyje nustatytą baudos apskaičiavimo taisyklę, pagal kurią baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. UAB „Rentija", nenustačius nei atsakomybę į lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, skirtas sankcijoje nustatytas baudos vidurkis, o R. L., atsižvelgus į tai, kad pažeidimas padarytas ne pirmą kartą bauda padidinta nuo vidurkio didėjimo linkme. Teismo nuomone, paskirtos poveikio priemonės atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, yra tinkamos bendriesiems nuobaudos tikslams pasiekti, taip pat smulkiųjų AB „Linas" akcininkų interesams apginti ir efektyviai tokio pobūdžio teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti.
Įvertinusi visa tai, kas pasakyta šiame teismo sprendime, kolegija sprendžia, kad skundas nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjų R. L. ir UAB „Rentija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.