- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- 1-712-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35142-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- E. S., P. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas l metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;
2) 2010-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu l metams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas l m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams.
2010-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės, paskirtos pagal 2010-03-30 ir 2010-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2010-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 10 parų. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-04-06 iki 2010-04-07 (1 para) bei nuo 2010-06-09 iki 2010-06-18 (9 paros) ir laikyta, kad bausmę atlikęs;
4) 2010-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 ir 2010-05-10 nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, taip pat 2010-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2010-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 10 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, skirta auklėjamojo poveikio priemonė;
5) 2011-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
6) 2011-03-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant BK 65 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis 2010-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2010-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės, paskirtos 2010-03-30 ir 2010-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir subendrintos 2010-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, dalimi, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
7) 2011-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant BK 65 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis įsiteisėjusiais nuosprendžiais: 2010-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2010-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 10 parų arešto bausme ir 2010-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės, paskirtos 2010-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams;
8) 2011-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta su 2010-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
9) 2011-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežčiausios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 2011-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi prie Klaipėdos m. apylinkės teismo 2011-03-18 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-16 nuosprendžiu, paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-15, 2011-03-16, 2011-03-23, 2011-03-30 nuosprendžiais paskirtų bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams;
10) 2012-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-03-15, 2011-03-16, 2011-03-18, 2011-03-23, 2011-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, kurie subendrinti 2011-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 8 mėnesiams;
11) 2014-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-08 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. 2017-12-08 bausmę atliko;
12) 2018-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikyta, jog bausmę atliko;
13) 2019-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 10 mėnesių; bausmę atlikęs;
14) 2021-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – bauda 50 MGL (2500 Eur), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. 2021-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudos mokėjimo terminas pratęstas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2021-10-09, apie 22:09 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 ‰ girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš savo žmoną E. S., t. y. suspaudė E. S. kairės rankos riešą, o vėliau darbo kambaryje paėmė ultravioletinių spindulių lempą ir trenkė ja E. S. į dešinės pusės smilkinio sritį, po ko ji nukrito ant lovos. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tris kartus spyrė E. S. į krūtinės sritį ir bandydamas atimti telefoną, kumščiais sudavė ne mažiau 30 smūgių E. S. į abi rankas, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.
Taip pat E. S. 2021-10-09, apie 23:00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 ‰ girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasipriešino (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams P. S. (P. S.), D. K. (D. K.) ir K. Č., t. y. sulaikymo ir dalinės apžiūros metu dešine koja spyrė vyriausiajam patruliui P. S. į dešinės kojos kelį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, bei mosikuodamas rankomis, bandė suduoti vyriausiajam patruliui D. K.
Teisiamajame posėdyje E. S. parodė, kad metus laiko nevartojo alkoholio nuo to įvykio, kai padarė avariją, įvažiavo į stotelę. Nežino, kodėl tą dieną, kai įvyko konfliktas su žmona, norėjo išgerti. Tiesiog taip gavosi. Išgėrė butelį, tada dar antrą butelį, ir daugiau nieko nepamena. Pamena tik tai, kad atėjo policija, gavo elektrošoko ir atsidūrė areštinėje. Jis kai išgeria, jam darosi negerai su galva. Gėrė degtinę. Blaivas niekada nėra skriaudęs savo žmonos. Pilnai pripažįsta savo kaltę. Jei žmona sako, kad jis ją sumušė, vadinasi, taip ir buvo. Gali taip būti, kad jis spaudė žmonai riešą. Dėl lempos ir dėl spyrių, tai negali pasakyti, nes nepamena.
Atsimena tik, kai policija atvažiavo, kai tazerį paleido į jį. Konfliktas kilo dėl jo (E. S.), kiek jis žino, norėjo pasiimti pinigus ir automobilio raktus. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams kaltę taip pat pripažįsta. Jeigu žmogus taip sako, kad trenkė jam į kelį, vadinasi, taip ir buvo. Kiek jis žino, buvo parverstas ant žemės, jam buvo suleisti du tazeriai, tai jis spardėsi, muistėsi, tuomet ir spyrė pareigūnui į kelį. Tyčia tikrai nespyrė. Tą vakarą nukentėjo jo žmona, jis kaltas. Jeigu pareigūnas sako, kad nukentėjo nuo jo, vadinasi taip ir buvo. Sutinka su visais civiliniais ieškiniais.
Vaizdo įraše nesimato, kaip jis spyrė pareigūnui, matosi, kaip jį patį daužo, panaudoja taserį. Po to pradeda suiminėti dėl raktų, pareigūnas neklūpi. Tada jis (E. S.) buvo nuvilktas prie tualeto, panaudotas taseris, tada taseris panaudotas virtuvėje ir trečią kartą taserį panaudojo prie smakro. Jis pareigūnų veiksmų neskundė. Pareigūnų teigimu, tazeris buvo naudotas prieš spyrį, bet jis spyrė po tazerio panaudojimo. Jis buvo naudotas 3 kartus be įspyrimo į koją. Viskas įvyko pačioje pabaigoje. Pareigūnai savo vaizdo įraše parodo tik kaip viskas prasideda, nutraukia vaizdo įrašą ir parodo tik pabaigą. Gerai, kad jis turi savo vaizdo įrašą, nes matyti, kad pareigūnas šokinėjo jam ant kojos. Reiškia, jam dar viskas gerai su koja buvo. Paskui jau ant pačio galo jam užkliuvo ta koja. Visa esmė, kad ne taip pareigūnas pasakė.
Priklausomybės neturi alkoholiui, bet sutiktų su kursais dėl gydymo. Nuo įvykio dienos nevartoja alkoholio.
Jį norėjo sulaikyti, dėl to tazeris buvo panaudotas. Jis suprato aplinkybes, kad tai pareigūnai buvo. Jis tiesiog nenorėjo duoti raktelių, nes automobilis buvo pirktas už jo pinigus žmonai. Supranta, kad tai buvo pareigūnų reikalavimai, kad jie vykdė savo pareigą. Spardymasis nebuvo tikslas neatiduoti raktelių. Per kameras matyti, kad pareigūnas jam trenkė. Jis (E. S.) nemosikavo, niekam netrenkė. Iš kur liudytojas gali žinoti, ar jis spyrė specialiai, jis juk liudytojo neįspėjo, kad tuoj spirs. Sutuoktinės irgi neįspėjo, kad jai suduos. Jam žmona sakė, kad pareigūnui jis spyrė prie šaldytuvo, t. y. pačioje pabaigoje, ir pareigūnas visai nesuklupo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. S. atsisakė duoti parodymus.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. S. parodė, kad tazeris buvo panaudotas tada, kai kaltinamasis pradėjo agresyviai elgtis ir kai jis (P. S.) buvo jau sužalotas. Buvo pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvyko su kolegomis nurodytu adresu. Kolegos bendravo su nukentėjusiąja, o jis (P. S.) – su kaltinamuoju. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, įtariamasis buvo girtas, bet elgėsi adekvačiai. Nukentėjusioji su įtariamuoju buvo atskirti. Nukentėjusioji buvo išvesta medikų apžiūrai. Įtariamasis nebuvo agresyvus. Sugrįžus nukentėjusiajai, jam buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas. Asmuo sutiko, bet įvyko ginčas tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios dėl automobilio raktų. Įtariamasis kategoriškai atsisakė duoti raktus. Pareigūnai nustatė, kad automobilis buvo pirktas nukentėjusiosios vardu iki santuokos sudarymo. Taigi, priklausė jai. Paaiškino įtariamajam, kad jis privalo atiduoti raktus, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti. Pasakė, kad turi raktus kišenėje, bet neatiduos. Pareigūnai pareikalavo, kad atiduotų, o jis pradėjo agresyvėti. Paaiškino jam, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus. Kilo konfliktas dėl tų raktų, jam buvo paaiškinta, kad jei nenutrauks savo neteisėtų veiksmų ir nepaklus pareigūnų reikalavimams, bus panaudotas tazeris. Asmuo nevykdė reikalavimų. Sulaikant jį, jis buvo priremtas prie žemės. Atsimena, kaip kaltinamasis nukrito ant žemės ir atsisuko ant nugaros. Jam vėl pasakė, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus. Kaltinamasis žiūrėjo į jį (P. S.), o nukentėjusioji, kai pamatė kas vyksta, išėjo į kitą kambarį. Kaltinamasis kai atsisuko į jį (P. S.), tada ir įspyrė. Kolega stovėjo iš dešinės pusės, o P. S. prie jo kojų, ir kaltinamasis per ištiestą koją trenkė jam į dešinį kelį. Kai pajuto fizinį skausmą ir suklupo, tai kolega panaudojo tazerį. Kaltinamasis spyrė iki tazerio panaudojimo. Jei įvertinti visas aplinkybes, kaip jis pradėjo agresyvėti, tai tyčia spyrė. K. šovė vieną šūvį. Kiek buvo panaudota serijų, nežino. Ne visi pareigūnai buvo su vaizdo registratoriumi, bet vienas tikrai buvo. Mano, kad gali kaltinamasis neatsiminti įvykių tokioje būsenoje, kokioje jis buvo.
Palaiko savo civilinį ieškinį. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad iki šiol jaučia tos kojos traumos pasekmes. Jis daug sportuoja ir jam net reikėjo pakeisti darbą, pereiti į žemesnę skiltį. Gydytoja nurodė, kad ten susikaupė skysčiai. Po didesnės įtampos jaučia kojos skausmus. Tai pasiliks ateityje ir nežino, kokios pasekmės bus toliau. Kitas dalykas, jis yra valstybės tarnautojas, daug iškvietimų turėjęs šeimose dėl pykčių ir jei kiekvienas leistų taip žmogų žeminti ir skriausti dėl kažkokio pykčio protrūkio, tai nežino. Negalėjo dirbti mėnesį laiko. Dabar jis dirba (duomenys neskelbtini). Privalėjo keisti savo darbo specifiką į žymiai ramesnį darbą. Jis sportuoja, dabar negali tiek atlaikyti, kiek galėdavo anksčiau. Po nedarbingumo dar teko padirbėti 2-3 savaites, tai jei aktyvesnė diena, jaučia pasekmes. Buvo Žygimantų g. 8 pas chirurgą, bet konkretaus atsakymo neišgirdo. Neteko matytis po įvykio su kaltinamuoju, tai ir nebuvo galimybės jam atsiprašyti, bet jei jis pripažįsta kaltę, sutinka su civiliniu ieškiniu, vadinasi gailisi, ir tai gaunasi kaip atsiprašymas.
Jie nežino, kaip veikia Body kamera. Vaizdo įrašų neadministruoja. Kamera yra kaip spec. priemonė, jie žino, kaip ja naudotis, o techninės specifikacijos ir parametrų nežino. Smūgis buvo suduotas tyčia. Jis buvo arčiau kaltinamojo kojų ir gavosi, kad gavo tiesioginį smūgį. Suklupo ir buvo suklupęs, kol kaltinamasis buvo surakintas. Jeigu gerai pamena, įvykis buvo tarp koridoriaus ir įėjimo į virtuvę-svetainę. Jam spyrė į kelio vidinę pusę. Jis su koja prispaudė kaltinamojo koją, bet paskui suklupo, nes pajuto didelį skausmą toje kojoje. Buvo iškviesta greitoji, kad apžiūrėtų nukentėjusiąją. Ją apžiūrėjus, jis (P. S.) paprašė, kad ir jį apžiūrėtų. Tada jį išvežė. Buvo nedarbingume 3 savaites. Ligoninėje negulėjo. Buvo tik apžiūrėtas ir gydėsi namie.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad patruliuodami gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykusius į įvykio vietą pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad jos vyras prieš ją smurtavo, ji patyrė fizinį skausmą, turi pretenzijų, skundėsi krūtinės skausmais, dėl to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir liudytojas nepamena, ar jai suteikė pagalbą įvykio vietoje, ar ji atsisakė važiuoti su jais. Kadangi ji sakė, kad turi pretenzijų, jie nusprendė vyrą sulaikyti ir pristatyti į PK. Pranešėja paaiškino, kad pas vyrą kišenėje turi būti jos automobilio raktai. Jiems paprašius atiduoti automobilio raktelius, kaltinamasis pasakė, kad automobilis priklauso jam. Paklausus, kam priklauso automobilis pagal registracijos liudijimą, pranešėja nurodė, kad būtent jai, dėl to jie dar keliskart paprašė pateikti raktelius, bet kaltinamasis atsisakė. Jie nusprendė padaryti paviršutinę asmens apžiūrą, bet jis pradėjo muistytis, stumdytis. Tada panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir pargriovė jį ant žemės. Pradžiai pargriovė jį ant pilvo, bet ten buvo vietos trūkumas, nes labai siauras koridorius, jam pavyko apsiversti ant nugaros ir jis įspyrė kolegai P. S. į kelį, dėl ko šis nukrito ant kelio. Jis (D. K.) panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Jie tada jį surakino, uždėjo antrankius, vietoje buvusi GMP apžiūrėjo P. S. ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Iškvietė kitą ekipažą, kad atvažiuotų ir pristatytų kaltinamąjį į PK, o liudytojas su kolege, naujoke, liko forminti dokumentus.
Kas filmavo su Body kamera, nepamena. Su tazeriu buvo vienas šūvis. Kiek kartų jis buvo panaudotas, nepamena. Jis (D. K.) panaudojo tazerį. Kovinius imtynių veiksmus naudojo kartu su P. S. Pareigūnė buvo naujokė, tai ji nieko nedarė, ji buvo šalia, todėl jiems ir trūko vietos. Kaltinamasis buvo apsivertęs ant nugaros ir tyčia spyrė kolegai. Įspyrė koridoriuje. Tazerį panaudojo po spyrio. Paskui, kai panaudojo tazerį, kaltinamasis nevalingai spyrė, bet nepataikė.
Pats liudytojas nuo kaltinamojo veiksmų nenukentėjo. Stovėjo šone, o P. S. – prieš kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. Jie prašė atiduoti raktelius, jis atsakė, kad neduos. Tada jie bandė padaryti paviršinę jo apžiūrą, jis muistėsi, vengė tos apžiūros. Kokie sužalojimai buvo padaryti kolegai, nematė, nes kolega buvo su ilgomis kelnėmis. Greitosios medikai sakė, kad nukentėjusiajai buvo paraudusi krūtinė, bet jie patys nieko nematė. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo konfliktas ir jisai ar su ranka, ar su koja trenkė ar spyrė į krūtinės sritį. Ji pajuto fizinį skausmą ir dėl to iškvietė policiją. Nukentėjusioji įvykio metu buvo susijaudinusi. Liudytojui atrodo, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo išgėrę, nes paskui atvažiavo blaivūs giminaičiai.
Kai jis išėjo prie lifto, vaizdo įrašą išjungė. Paskui vėl įjungė. Po pamainos gražina registratorių budėtojui. Peržiūrėti jo galimybės nėra. Kitą dieną paima kitą, pasirašo, ir viskas. Jį budėtojas prijungia ir viskas keliauja į serverius. Jie patys serveriuose peržiūrėti vaizdo įrašų negali. Tyrėjas siunčia užklausą ryšininkams ir jie atsiunčia.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. S. kaltę pripažino ir parodė, kad 2021-10-09 būdamas namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Išgėrė apie 0.5 litro. Apie 22.00 val. tarp jo ir žmonos E. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis neblaivus norėjo išeiti iš namų bei paimti automobilio ir namų raktus. Jam žmona nedavė jų. Kas įvyko po to, jis neatsimena, bet sutinka, kad taip galėjo pasielgti, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Jis būdamas neblaivus yra agresyvus. Jam reikia kitų pagalbos, galimai psichologų. Visada būdamas neblaivus dėl visko kaltina savo žmoną. Jau ne kartą yra kilęs žodinis konfliktas tarp jų. Atsimena, kaip į jų namus užėjo policijos pareigūnai. Kas vyko vėliau, neatsimena. Atsimena, kad prieš jį buvo panaudotas „Taser“, taip pat dabar mato, kad jam ant rankų yra likusios žymės nuo antrankių. Neatsimena, kad jiems priešinosi, bet tiki, kad taip galėjo būti. Neatsimena, kaip atsidūrė policijos komisariate. Vakar dienos įvykių nelabai atsimena. Viską atsimena tik dalinai. Neatsimena, ar konflikto metu su žmona bei pareigūnais namuose buvo vaikai, nes jie prieš tai buvo pas žmonos tėvus. Supranta, kad šiuo metu negalės bendrauti su žmona ir gyventi jų namuose. Gyvens pas bendradarbį A. M. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 7-10).
Pareiškus galutinį įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje numatytus nusikaltimus, E. S. prisipažino visiškai. Pasilieka prie parodymų, kuriuos davė 2021-10-10 apklausos metu, juos prisimena. Tik nori pridurti, kad negali būti, kad E. S. sudavė kumščiais apie 30 smūgių į rankas, po tiek smūgių E. S. būtų likę rimti sužalojimai, kad būtų sudavęs 30 smūgių į rankas, ji turėjo jas laikyti vienoje vietoje ir leisti jam tiek smūgių suduoti. Ligonių kasų ir Sodros pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, juos stengsis atlyginti, tačiau suma yra nemaža, todėl visko iš karto atlyginti negalės. Pareigūno pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad suma per didelė (2 t., b. l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad 2021-10-09 apie 22:25 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus vyro E. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis atėmė jai priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius bei mobilaus ryšio telefoną. Jai bandant atimti minėto automobilio raktelius, vyras jai tyčia su dešine koja tris kartus įspyrė į krūtinės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jai atėmus mobilaus ryšio telefoną, jis su dešine ranka keletą kartų trenkė jai per rankas, bandydamas atimti mobilaus ryšio telefoną. Prieš tai jis taip pat smurtavo ir ji kreipėsi į policiją. Namuose kitame kambaryje buvo vaikai A. S. ir E. S., kurios konflikto nematė (1 t., b. l. 1-10).
Papildomai apklausta nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad su vyru E. S. kartu gyvena virš 4 metų, bet susituokę yra 3 savaites. Kartu turi bendrą dukrą, jai (duomenys neskelbtini) metai. Per 4 metus bendro gyvenimo E. dažnai prieš ją smurtaudavo. Jis visą laiką konfliktus pradėdavo išgėręs, iškelia pavydo scenas, pradeda kabinėtis prie smulkmenų, ankščiau buvo kviesta policija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie pasibaigdavo jų susitaikymu, tačiau šį kartą nusprendė su juo skirtis. Butas adresu (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas jos vardu. E. S. išgėręs visą laiką tampa agresyvus, piktas, kol būna blaivas, taip nesielgia ir nėra jos mušęs. Ji turi dukrą (duomenys neskelbtini) metų, kurios E., atrodo, kad nepripažįsta, laiko pyktį, o jų bendrą dukrą myli. 2021-10-09 apie 18 val. ji su E. kartu nuvažiavo į parduotuvę apsipirkti. E. nusipirko alkoholio, nors ji prašė jo nepirkti. Kai grįžo namo, jis pradėjo gerti. Ji alkoholį norėjo atimti, bet matė, kad E. dėl to pradėjo pykti, todėl neatiminėjo alkoholio, nes išsigando. Kol jis vartojo alkoholį, ji sėdėjo kartu su juo, bet alkoholio nevartojo, kalbėjo su E. gražiai, stengėsi šnekėti taip, kad nekiltų konfliktas. Tada ji nuėjo į tualetą, kai išėjo, E. jai pradėjo priekaištauti, kad kol ji buvo tualete, telefonu bendravo su kitais vyrais. Ji jam bandė paaiškinti, kad su kitais vyrais nebendravo. E. ant jos pyko, kad ji į tualetą ėjo ne vieną kartą. E. vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji apsiverkė, klausė, kodėl jis taip ją vadina. Jis jai priekaištavo, kad ji per mažai su juo mylisi, kad bendrauja su kitais vyrais. E. S. sakė, kad ją užmuš, atims vaikus. Jis pats nusiėmė savo vestuvinį žiedą, tada pačiupo jos kairę ranką ir nuo piršto nutraukė sužadėtuvių ir vestuvinį žiedą, tada ji juto fizinį skausmą. E. su savo ranka spaudė jos riešą, skausmą vertina 7 iš 10. Jų vestuvių žiedus ir jos sužadėtuvių E. nuspyrė. Kuriame kambaryje viskas vyko, negali pasakyti, nes neprisimena, buvo išsigandusi, nuo E. bėgiojo. Jos butas yra 3 kambarių. Valė namus, nes E. visur laistė alkoholį. Būdamas vonioje E., paėmęs muilo indelį su dozatoriumi, muilą laistė ant savo veido, į burną, taip darydamas jis jai pasakė, kad: „visas Vilnius taip tave apspermins“. Ji buvo išsigandusi, bijojo kažką pasakyti. Po to E. bandė ją pačiupti už megztinio, nutraukė jos auksinę grandinėlę. Po to bandė pačiupti už kaklo, sučiupo, bet nestipriai. E. nuėjo į virtuvę, atsidarė šaldytuvą ir išsiėmė alkoholio „Delight“ buteliuką, traukdamas iš šaldytuvo šį buteliuką, sudaužė šaldytuvo stiklinę lentyną. Ji E. paklausė, kodėl jis taip elgiasi, jis atsakė, kad jai bus (necenzūrinis keiksmažodis), po šių jo žodžių pabėgo slėptis į darbo kambarį. E. atsekė paskui, pradėjo stumdyti stalą, viską daužyti, jos darbo įrankius, lempas. Ji verkė, maldavo, prašė jo apsiraminti, jis visą laiką ją vadino necenzūriniais žodžiais. Ji bandė iš E. atimti savo ultravioletinių spindulių lempą, kuri yra reikalinga jos darbui, tuomet E. minėta lempa trenkė jai į galvą, pataikė į dešinę pusę, prie smilkinio, po smūgio nukrito ant lovos, sąmonės neprarado, skausmą iš 10 balų vertina 8. E. tempdamas už megztinio pakėlė ją nuo lovos ir pasakė: „neapsimetinėk žertva“. Ji bandė pabėgti iš kambario ir kai jau buvo prie išėjimo iš kambario, E. jai vėl priekaištavo dėl buvusio vyro ir stipriai spyrė jai į krūtinę, pataikė labiau į dešinę pusę, skausmą vertina 9 iš 10. Iš kurios kojos spyrė, neprisimena. Toliau E. vėl priekaištavo dėl to pačio, sakė, kad ji supus, tada vėl spyrė jai į krūtinę, pataikė į vidurį krūtinės, skausmą vertina 7 iš 10, tada ji suklupo ant kelių, jai pasidarė sunku kvėpuoti. E. vėl sakė, kad ji vaidina, jog jai skauda. Suklupusi pamatė, kad šalia jos, prie veidrodžio, šviečia telefono ekranas. Antrą kartą įspyręs jai, E. nuėjo prie batų lentynos ir nuo jos pasiėmė savo alkoholį. Ji pasiėmė telefoną, kieno tai buvo telefonas, neatsimena, nežino, ar E., ar jos, paskambino pagalbos numeriu ir išsikvietė pagalbą. Tai išgirdęs E. dar labiau supyko ir trečią kartą spyrė jai į krūtinę, pataikė į kairę pusę, tačiau jai ne taip stipriai skaudėjo, kadangi ji šiek tiek spėjo patraukti petį ir smūgis gavosi švelnesnis, skausmą vertina 5 iš 10. Ji sėdėjo ant žemės toje pačioje vietoje, prie darbo kambario. E. atėmė iš jos telefoną, iš kurio skambino pagalbos numeriu. Po to E. nuėjo parūkyti į balkoną, tuo metu ji ieškojo savo telefono, jį radusi iškart paskambino savo draugei S. J. Labai nenorėjo skambinti draugei, nes ji laukiasi, tačiau buvo labai išsigandusi, nežinojo, ką daryti, todėl paprašė draugės pagalbos. Ji atvyko su vyru ir jos laukė lauke prie namo. Ji iškart draugei pasakė, kad neitų pas ją į namus. Iš balkono grįžęs E. bandė iš jos atimti telefoną ir jos automobilio raktelius, trankė jai per rankas kumščiais, sudavė ne mažiau 30 smūgių, vieni buvo stipresni, kiti švelnesni. Nori pridurti, kad E. visą vakarą trankė jai per rankas kumščiais, vis bandydamas atimti telefoną. E. atėmė iš jos automobilio raktelius ir telefoną, tada išėjo į lauką. Ji girdėjo, kaip jis po kiemą važinėjo automobiliu, po 15 min. ji sugrįžo namo ir iš karto į namus užėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai liepė jam grąžinti raktelius ir telefoną, jis pradėjo priešintis pareigūnams, E. keikėsi, rėkė. Pareigūnai jį sulaikė. Vyras buvo labai agresyvus, todėl pareigūnai panaudojo taserį. Ji matė, kaip E. spyrė pareigūnui į kelį, jai atrodo, į dešinį, pareigūnas rankomis susiėmė sau už kelio. Šis įvykis jai buvo labai nemalonus, patyrė fizinį skausmą, labai dėl to jaudinasi, sunku užmigti. Taip pat nori pridurti, kad E. konflikto metu namuose padarė didelę betvarkę, spardė baldus. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, bet ji kartu su jais vykti į ligoninę atsisakė. Bandys nuvykti pas teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio nereikš. Po to, kai vyras E. S. ją sumušė, jai atsirado nedidelės mėlynės ant dešinės rankos dilbio, ant kairės rankos dilbio ties plaštaka nedidelė mėlynė, ant kairės rankos nykščio nedidelė mėlynė. Taip pat yra guzas ant galvos, dešinėje pusėje kaktoje ties smilkiniu. Taip pat iki šiol skauda palietus krūtinę, kitą dieną po sumušimo buvo sunku kvėpuoti, dabar jau kvėpuoti lengviau (1 t., b. l. 30-35).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. S. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. 2021-10-09 tarnybą pradėjo nuo 18.00 val. trise kartu su vyriausiaisiais patruliais D. K. ir K. Č. Patruliuojant tarnybiniu automobiliu V1727 apie 22.28 val. per radijo ryšį gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras kelis kartus spyrė pranešėjai į krūtinę. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja E. S., kuri nurodė, kad jos neblaivus vyras E. S. konfliktuoja, spyrė tris kartus jai į krūtinę bei kelis kartus sudavė per rankas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio iš pranešėjos buvo priimtas pareiškimas ir atlikti kiti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai. Paaiškinus E. S., kad šiuo metu jis yra sulaikomas ir privalo eiti su jais į tarnybinį automobilį, minėtas asmuo sutiko. E. S. paprašė savo vyro, kad paliktų jai priklausančio automobilio BMW raktus. E. S. žmonai atsakė, kad automobilis priklauso jam ir raktų jis nepaliks. Tai pasakęs, jis automobilio raktus jų akivaizdoje išsitraukė iš striukės kišenės ir vėl juos įsidėjo į atgal. Patikrinus automobilio registracijos liudijimą paaiškėjo, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. S. ir yra jos įsigytas prieš santuoką. Pareikalavo E. S. grąžinti raktus savininkei. E. S., agresyviai nusiteikęs, jo porininkui vyriausiajam patruliui D. K. atsakė: „Ką tu man aiškini, raktų aš jai negrąžinsiu!“. Dėl to nusprendė atlikti paviršutinę asmens apžiūrą. Minėtą asmenį su vyriausiuoju patruliu D. K. paėmė už rankų. Prispaudus jį prie sienos bei atliekant dalinę apžiūrą E. S. pradėjo muistytis, bandė juos nustumti. Kelis kartus asmuo buvo įspėtas, kad vykdytų jų teisėtus reikalavimus, tačiau juos ignoravo, stangrino rankas, stumdėsi. Buvo nuspręsta panaudojus fizinius, kovinius imtynių veiksmus, paguldyti asmenį ant grindų. E. S. buvo paguldytas ant grindų pilvu žemyn. Bet jis toliau priešinosi ir apsivertė ant nugaros. Tuo metu E. S. du kartus dešine koją spyrė jam į dešinės kojos kelį, dėl ko jis, pajutęs stiprų fizinį skausmą, suklupo ir dešiniu keliu atsitrenkė į grindis. E. S. toliau, bandydamas išvengti sulaikymo, mosikavo rankomis bei bandė suduoti vyriausiajam patruliui D. K. Dėl to buvo nuspręsta panaudoti spec. priemones. Buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. D. K. atliko šūvį į kairįjį petį. Uždėjęs E. S. antrankius už nugaros, jis pajuto stiprų fizinį skausmą dešinės kojos kelio srityje, dėl ko negalėjo pilnai ištiesti bei sulenkti kojos. Į įvykio vietą jiems į pagalbą atvyko ekipažo V1729 pareigūnai, kad padėtų pristatyti sulaikytąjį. Jį GMP 0893 brigada pristatė į RVUL tolimesnei apžiūrai, kur jam buvo diagnozuotas dešinio kelio sumušimas. Kai objektyviai įvertins jam padarytą neturtinę žalą, pageidaus reikšti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 63-66).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis P. S. paaiškino, kad reikš civilinį ieškinį, kadangi nedarbingume buvo nuo 2021-10-09 iki 2021-11-05, turėjo lankytis poliklinikose: VRM poliklinikoje, Naujosios Vilnios poliklinikoje, jam buvo nustatytas dešinio kelio sumušimas, taip pat nustatyta, kad kelyje susikaupia vandenys, turėjo vaikščioti su įtvaru. Patyrė nepatogumų, kadangi negalėjo dirbti. Patirtą fizinį skausmą vertina 7 balais iš 10 (1 t., b. l. 67-68).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. paaiškino, kad 2021-10-08, apie 22:30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. ir K. Č. iš OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja prieš pranešėją. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja E. S., kuri paaiškino, kad jos vyras konfliktuoja dėl pranešėjos ankstesnių santykių. Jis sužalojimų ant E. S. kūno nematė, tačiau medikai sakė, kad ant moters krūtinės yra mėlynė. E. S. jam pasakojo, kad E. S. iškėlė pavydo sceną, pradėjo konfliktuoti, atėmė telefoną ir tris kartus spyrė jai į krūtinės sritį, mergina buvo labai susijaudinusi. E. S. medikų pagalbos atsisakė. Jiems atvykus, kitame kambaryje buvo du nepilnamečiai vaikai, vėliau juos pasiėmė E. S. motina. E. S. sakė, kad kartu su vyru E. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Jie E. S. paaiškino, kad jis turės vykti kartu, nes yra sulaikytas. Vyras akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jo žmona E. S. paprašė, kad jis paliktų jai jos automobilio raktus, E. S. atsakė, kad nepaliks, tapo agresyvus, klausė E. S., ar ji rimtai nori, kad jį policija išvežtų. Jie patikrino automobilio registracijos liudijimą ir paaiškėjo, kad automobilis priklauso E. S. Jiems pareikalavus grąžinti automobilio raktelius, jis vis tiek nesutiko, todėl nusprendė atlikti paviršutinę asmens apžiūrą. Apžiūros metu E. S. muistėsi, bandė ištrūkti. Jie matė, kaip E. S. automobilio raktelius įsidėjo į striukės kišenę. E. S. kelis kartus buvo įspėtas vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, tačiau į prašymus E. S. nereagavo, toliau muistėsi, stumdėsi, todėl panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo paguldytas ant grindų. Paguldžius E. S. ant grindų, jis atsivertė ant nugaros ir du kartus dešine koja spyrė stovinčiam kolegai P. S. į dešinės kojos kelį, po ko kolega suklupo ir tuo pačiu keliu atsitrenkė į grindis. E. S. bandė ir jam rankomis suduoti, mojavo rankomis, tada jis panaudojo prietaisą „Taser“ ir P. S. E. S. uždėjo antrankius. Kolegą P. S. išsivežė GMP, jis liko forminti įvykį, o kiti kolegos E. S. išvežė į komisariatą (1 t., b. l. 115-117).
2021-10-09 23.40 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 E. S. nustatytas 1,70 promilės girtumas (t. 2, b. l. 24).
2021-10-18 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BodyCam vaizdo įrašų apžiūra.
Apžiūrimas 1 vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, prie buto durų matyti vaikinas su mėlynais marškinėliais ir tatuiruotomis rankomis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. S., jis į namus įsileidžia medikus. E. S. sako, kad savo žmonos nelietė, fone girdėti merginos balsas, kuris sako: „tu man spyrei iš kojos tris kartus“. E. S. tai neigia ir kviečia medikus, norėdamas parodyti, kur jis yra sužalotas. Mergina, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. S., sako, kad ji gynėsi. Medikai klausia merginos, ką jai skauda, E. S. atsako, kad jai maudžia krūtinę. Taip pat priduria, kad ji girdėjo, kaip E. S. būdamas girtas vairavo automobilį ir jį sudaužė. E. S. toliau skundžiasi, kad jai buvo spirta į krūtinę. E. S. nusiima marškinėlius ir nori parodyti pareigūnui ranką. Vaizdo įrašuose nematyti, kad E. S. turėtų sužalojimų. Pareigūnas klausia E. S., kas nutiko, pastarasis atsako: „dėl to, kad aš ją labai myliu, o ji myli visus kitus, dėl to ji pradėjo mane ji bašint, braižyt, pas ją nėra nei vieno menko įbrėžimo“, taip pat E. S. priduria, kad jam apdraskyta ir nugara ,ir kaklas, rankos. Pareigūnas klausia E. S., ar viskas vyko dėl pavydo, E. S. atsako, kad pareigūnas gali tai vadinti kaip nori, bet jis yra apdraskytas, o E. S. ne. E. S. medikei guodžiasi, kad ji bijo, kad jos vyras gali užpulti jos nėščią draugę, taip pat priduria, kad ji turi vaizdo įrašus, kad jis grasino sudaužyti draugę ir neduoti ramybės E. S. E. S. susijaudinusi, medikai ją vedasi iš namų, E. S. jai aiškina, kad ji yra motina ir turi būti su vaikais, E. S. jam atsako, kad atvažiuoja S. ir ji bus su vaikais. E. S. ir medikai išeina iš buto. Pareigūnas klausia, ar yra vaikų namuose, E. S. atsako, kad taip, yra du nepilnamečiai vaikai. Į namus vėl sugrįžta E. S. ir nueina į vonios kambarį, pasilenkia ir kažką pasiima, sakydama: „matai, net kaip raktus reikia slėpti.“ E. S. vėl išeina iš buto. E. S. sako, kad tai jau ne pirmas kartas, kai ji išvažiuos su gydytojais ir jai kažką pagydys, priduria, kad ji pati išprovokavo iki to, kad jis tai darytų. Bet jis jos nemušė, nelietė, o subraižytas yra jis, kaklas, nugara, veidas.
Apžiūrimas 2 vaizdo įrašas. E. S. vėl rodo, kur jis apdraskytas, tačiau per vaizdo įrašą sužalojimų nesimato. E. S. priduria, kad ji visada pirma pradeda, pareigūnas siūlo negyventi kartu, jeigu tokie dalykai vyksta, E. S. atsako, kad jis negali, nes ją myli. E. S. pradeda pasakoti, kad yra vienas vaikas, kuris visiškai jo neklauso (kalba apie vaiką, kuris yra E. S.), o kitas vaikas (kalba apie bendrą vaiką) klauso jo. Pareigūnas sako, kad eina pažiūrėti į lauką, ir išeina iš buto.
Apžiūrimas 3 vaizdo įrašas. Vaizdo kamera nukreipta į kaitlentę, ant jos matyti padėta stiklinė lentyna. Girdėti kaip E. S. sako: „paleiskit pareigūnai, prašau (necenzūrinis žodis) labai“. Pareigūnas prašo ištiesti kojas, E. S. prašo atleisti ir jį paleisti. Pareigūnas paaiškina, kad tuoj atvažiuos kitas ekipažas ir jį išveš. Matyti, kad E. S. guli pilvu ant grindų (virtuvėje), pareigūnas laiko rankose elektrošoko įtaisą „Taser“, į E. S. kūną įšauta „Taser“ adatėlė, pareigūnas ją ištraukia. Ant žemės šalia gulinčio E. S. matyti išmėtyti maisto produktai. Pareigūnai apieško E. S. striukės kišenes, jam uždėti antrankiai, rankos surakintos už nugaros. E. S. vartoja necenzūrinius žodžius rėkia, pareigūnai prie jo priklaupia, matyti tik juodas vaizdas. Pareigūnai pakelia nuo grindų E. S. ir išveda jį. Daugiau nieko reikšmingo tyrimui vaizdo įraše nevyksta (1 t., b. l. 172-174).
2021-10-20 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas – 2021-10-09 Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) kvietimo kortelė, forma Nr. 110/a. GMP kvietimo kortelėje matyti, kad kvietimo priežastis yra dėl to, kad neblaivus vyras kelis kartus spyrė pranešėjai į krūtinę. Taip pat sužalojimo ir skausmo vietos grafoje pažymėta skausmas krūtinės ląstoje. E. S. vykti į ligoninę nesutiko. Specialisto J.M.P., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada: E. S. objektyvių medicininių kūno sužalojimo požymių nenustatyta (1 t., b. l. 59-61).
2021-10-29 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – BPC garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas, pavadinimu „2021_10_09_22-28-16_37064634047“. Skambinanti moteris nurodo, kad labai skauda krūtinę; ji susijaudinusi, nurodo, kad vyras neblaivus spardė jai į krūtinę, jos darbo vietą. Prisistato E. S. (t. 1, b. l. 178-180).
2021-12-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Nr. G 2833/2021(01) specialisto išvadoje nurodyta, kad P. S. kūno sužalojimų nekonstatuota. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyta dešinio kelio sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir radiologinio ištyrimo duomenimis, todėl sužalojimu nekvalifikuojama (1 t., b. l. 79-80).
Teisiamajame posėdyje peržiūrėti ir kaltinamojo pateikti du vaizdo įrašai.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Kaltinamasis E. S. kaltę dėl fizinio smurto prieš sutuoktinę nurodė pripažįstantis. Teigė, kad dėl neblaivumo nieko neatsimena, jei žmona sako, kad jis taip pasielgė, vadinasi, taip ir buvo. Kai išgeria alkoholio, jis nekontroliuoja savo veiksmų. Tačiau mano, kad negalėjo taip būti, kad jis 30 kartų sudavė žmonai kumščiais per rankas, nes tokiu atveju būtų matyti sužalojimai. Nukentėjusioji E. S. pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus ir teisme parodymų nedavė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo jos duotais parodymais, nes juos patvirtina Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuomet ji nurodė, kad vyras mušasi, jai koja spardė į krūtinę, jai labai skauda; jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad E. S. tądien vartojo alkoholį, ėmė ją kaltinti neištikimybe, nutraukė nuo rankų žiedus, trankė per rankas norėdamas atimti telefoną, ėmė viską aplinkui daužyti, stumdė stalą, sudaužė šaldytuvo lentyną, trenkė jai per galvą su ultravioletinių spindulių lempa, tris kartus spyrė į krūtinę, kitą dieną atsirado mėlynės ir guzas galvoje, dešinėje pusėje ties smilkiniu, buvo sunku kvėpuoti ir skauda krūtinę; bei pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nupasakotos aplinkybės. Liudytojas D. K. ir nukentėjusysis P. S. patvirtino, kad E. S. buvo susijaudinusi, pasakojo, jog E. S. iškėlė jai pavydo sceną, pradėjo konfliktuoti, atėmė telefoną ir tris kartus spyrė į krūtinę. Nors E. S. kaltinamas tik fizinio skausmo sukėlimu, nes E. S. nenuvyko į medicinos įstaigą apžiūrai, tačiau jos nupasakotas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu padarytos jos kūno nuotraukos, iš kurių matyti, kad ant nukentėjusiosios plaštakų išorinės pusės, dilbių ir krūtinės yra kraujosruvos (1 t., b. l. 45-49). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/at, taip pat užfiksuota nukentėjusiosios pagalbos kvietimo priežastis – neblaivus vyras kelis kartus spyrė į krūtinę, skauda krūtinkaulis, nustatyta diagnozė krūtinės ląstos sumušimas (1 t., b. l. 55-56). Vaizdo įraše taipogi matyti, kaip nukentėjusioji sako, kad jai buvo spirta į krūtinę, o kaltinamasis nurodo, kad ji pati jį išprovokavo, rodo savo rankas, kad neva ji apdraskė (byloje nenustatyta duomenų, kad ant E. S. kūno buvo sužalojimų). Nors įvykio metu pati nukentėjusioji galimai buvo neblaivi (Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, jog yra alkoholio kvapas iš burnos), tačiau parodymus ji davė kitą dieną, juos patvirtino dar kitą dieną, todėl teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoširdūs, nuoseklūs, atitinkantys kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus, ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors kaltinamasis teigia, kad po 30 smūgių į rankas būtų dideli sumušimai, vis tik iš minėtų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad konfliktas tęsėsi pakankamai ilgą laiką ir smūgiai į rankas suduoti ne vienas po kito, o tame tarpe tarp daiktų laužymo, daužymo, spyrių, todėl, teismo įsitikinimu, nukentėjusiosios nurodytas smūgių skaičius galėjo būti suduotas, be to, smūgiai per rankas buvo įvairaus stiprumo, jie buvo su tikslu atimti telefoną, taigi nebūtinai nuo kiekvieno smūgio galėjo susidaryti skirtingos kraujosruvos, o kad kraujosruvų buvo, kaip minėta, patvirtina nuotraukos.
Įvertinus aukščiau aptartus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, Bendrojo pagalbos centro duomenis, darytina išvada, kad E. S. suprato, jog savo smurtiniais veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją susargdins, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo neblaivus (1,70 promilės girtumo laipsnis), kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis, nurodydamas, jog ilgą laiką nebuvo vartojęs alkoholio, nes išgėręs pasidaro neprognozuojamas. Apibendrinant konstatuotina, kad yra įrodyta, jog E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš savo žmoną E. S., t. y. suspaudė E. S. kairės rankos riešą, o vėliau darbo kambaryje paėmė ultravioletinių spindulių lempą ir trenkė ja E. S. į dešinės pusės smilkinio sritį, po ko ji nukrito ant lovos. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tris kartus spyrė E. S. į krūtinės sritį ir bandydamas atimti telefoną, kumščiais sudavė ne mažiau 30 smūgių E. S. į abi rankas, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko prieš savo sutuoktinę, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu – tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.
Ir šiuo atveju kaltinamasis E. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visiškai neatsimena. Pamena tik tai, kad buvo panaudotas „Taser“. Pripažino, kad padarė kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau teisme teigė, kad spyrė pareigūnui nevalingai, dėl prieš jį panaudoto „Taser“.
Nukentėjusysis P. S. ir liudytojas D. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. S. iš pradžių bendravo adekvačiai, neprieštaravo eiti į tarnybinį automobilį. Tuomet E. S. paprašė jo atiduoti automobilio raktelius, tačiau E. S. pademonstravo raktelius ir įsidėjo juos į kišenę, atsisakė juos atiduoti. Pareigūnai, patikrinę dokumentus ir nustatę, kad automobilis priklauso E. S., pareikalavo juos atiduoti, tačiau kaltinamasis nesutiko, atliekant paviršutinę apžiūrą ėmė muistytis, priešintis, stangrino rankas ir stumdėsi, todėl buvo paguldytas ant grindų ant pilvo, tačiau jis apsivertė ant nugaros ir tuomet spyrė P. S. į dešinį kelį, bandė suduoti D. K., dėl to buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas ir uždėti antrankiai.
BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išsiaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2011, 2K-229/2014, 2K-118-976/2015, 2K-176-303/2016).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis paguldytas ant žemės, pareigūnai jį laiko, jis muistosi, reikalauja nukentėjusiosios filmuoti, kad jis nesipriešina, tačiau matyti, kaip jis intensyviai mosikuoja rankomis (jos be antrankių) ir kojomis, bando suduoti vienam pareigūnų ranka, tik tuomet pareigūnas panaudoja „Taser“. Pažymėtina, kad po šio prietaiso panaudojimo kaltinamasis susigūžia ir dejuoja, šliaužia, o ne ima spardytis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad spyris galėjo būti suduotas iškart po „Tazer“ panaudojimo, nevalingai. Be to, filmuojanti E. S. vaikšto po butą, vaizdo įrašai pertraukiami buto vaizdais, todėl negalima daryti išvados, kad nufilmuota visa įvykio eiga ir, nesant nufilmuota, kaip kaltinamasis spiria pareigūnui, daryti išvadą, kad jis nespyrė. O ir tuo atveju, kai filmuojamas sulaikymas, dėl riboto ploto matyti ne visi pareigūnai ir ne visi jų bei kaltinamojo veiksmai. Tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad kaltinamojo agresyvūs veiksmai buvo dar iki „Taser“ panaudojimo, todėl teismas kaltinamojo E. S. versiją vertina kritiškai, kaip paneigtą kitais byloje surinktais įrodymais, tame tarpe jo paties pateiktais vaizdo įrašais. Pažymėtina, kad ir E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pareigūnams paprašius atiduoti raktelius, kaltinamasis pradėjo priešintis, keikėsi, rėkė, ji matė, kaip E. spyrė pareigūnui į kelį, atrodo, į dešinį. Teisiamajame posėdyje E. S. nurodė, kad žmona jam sakė, jog ji matė, kaip jis pareigūnui spyrė po elektros impulsinio prietaiso panaudojimo. Tačiau pažymėtina, kad teisme E. S. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas nežino, ką ji pasakojo kaltinamajam, ir vadovaujasi tik jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymi, nors teismo medicinos specialisto išvada P. S. kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 79-80), BK 286 straipsnio dispozicija ir nereikalauja pasekmių atsiradimo, kaip minėta, ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.
Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo su uniformomis, atvyko pagal iškvietimą dėl galimo kaltinamojo smurto. Jis buvo neblaivus. Nukentėjusioji jam priekaištavo, kad jis išėjęs į kiemą vairavo automobilį, prašė palikti jai automobilio raktelius. Policijos pareigūnai atsižvelgė į jos prašymą, patikrinę nuosavybės dokumentus nustatė, kad automobilis pirktas E. S. vardu dar iki santuokos. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus, tai, kad E. S. teigė, jog jis jau vairavo automobilį neblaivus, policijos pareigūnai turėjo pagrindą reikalauti, kad jis atiduotų sutuoktinei raktelius, tačiau jis atsisakė tai padaryti, aktyviais veiksmais priešinosi paviršutinės apžiūros atlikimui, t. y. muistėsi, mosikavo rankomis, bandė suduoti D. K., spyrė į koją P. S., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip tyčiniai, jais akivaizdžiai buvo priešinamasi policijos pareigūnams, einantiems įstatymo jiems pavestas pareigas. Kaltinamasis tai suprato ir norėjo taip veikti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 286 straipsnio dispoziciją ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl bausmės
E. S. atsakomybę lengvina tai, kad dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams jis, nors neneigė spyręs P. S. į kelį, tačiau tvirtino, kad tai padarė nevalingai, dėl prieš jį panaudoto elektros impulsinio prietaiso; todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ir dėl šios veikos kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Teismas, skirdamas E. S. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs smurtiniai nusikaltimai), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas keturiolika kartų, dominuoja taip pat smurtiniai nusikaltimai – plėšimai; 2019 m. jau buvo teistas už analogišką veiką prieš E. S.; už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairavimą transporto priemonių esant neblaiviam, po vieną kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje – Airijoje (2 t., b. l. 42-58); dirba (2 t., b. l. 60), įvykių paieškos rezultatai patvirtina, kad nuo 2020-03-15 iki 2021-10-09 adresu (duomenys neskelbtini), užregistruoti 4 iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje, vienas iškvietimas neklasifikuotas (dėl triukšmo, muštynių, dūžtančių/lūžtančių daiktų garsų, rėkimo), vienas priskirtas įvairiems viešosios tvarkos pažeidimams (pas kaimynus triukšmas, barasi ar kažką tranko) (2 t., b. l. 62-65). Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis baustas administracine tvarka per metus vieną kartą, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stotelę, šiukšlių dėžę, smėlio dėžę; baudą sumokėjo (dėl to, kad tądien vairavo neblaivus, nuteistas 2021-02-03 teismo baudžiamuoju įsakymu) (2 t., b. l. 59). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, tai, kad E. S., būdamas jauno amžiaus, jau teistas 14 kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, šioje byloje taip pat padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Tokia išvada darytina ir todėl, kad 2019-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką E. S. jau buvo skirtas laisvės apribojimas; nors šią bausmę jis atliko, tačiau, kaip matyti, ši bausmė jo nesustabdė nuo naujos veikos padarymo. Jis dirba, todėl manytina, kad jam skirti viešuosius darbus netikslinga. Teisiamajame posėdyje jis atsiprašė nukentėjusiųjų, ėmėsi priemonių žalai atlyginti: sumokėjo visą ieškinio sumą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susitarė dėl žalos atlyginimo mokėjimo su Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriumi, faktines kaltinimo aplinkybes iš esmės pripažino, nusikalstamais veiksmais sunkesnių pasekmių nesukėlė. Todėl yra pagrindas bausmės dydį nustatyti mažesnį nei bausmės vidurkis ir bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad nusikalstamas veikas daro pavartojęs alkoholio, sutinka gydytis, kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę alkoholiui ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; kadangi smurtą prieš sutuoktinę pavartojo pakartotinai, nustatytinas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Skiriamos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. būdamas teistas 2021-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – bauda 50 MGL (2500 Eur), paskirtos baudos nebuvo sumokėjęs, 2021-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudos mokėjimo terminas pratęstas. BK 65 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Atsižvelgus į šią nuostatą, į tai, kad nagrinėjamoje byloje E. S. skiriamas laisvės atėmimas, darytina išvada, kad nėra pagrindo bendrinti šią bausmę su baudos bausme, paskirta minėtu 2021-12-30 teismo baudžiamuoju įsakymu, šios bausmės, kaip ir baudžiamojo poveikio priemonės, vykdytinos atskirai.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021-10-09 23.00 val. iki 2021-01-11 11.29 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 28-30), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. S.) (2 t., b. l. 20-22) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 54,24 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo P. S. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121-123). Civilinio ieškovo įgaliotasis atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prieš pirmą posėdį pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant, ieškinį palaikė. Bylos medžiagos patvirtina, kad nukentėjusiajam 2021-10-09 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo ir radiologo paslaugos, kurių bendra suma – 54,24 Eur. E. S. su ieškiniu sutiko, bylos nagrinėjimo metu pateikė 2022-03-16 mokėjimo nurodymą (kopiją), iš kurio matyti, kad sumokėjo visą 54,24 Eur žalą už P. S. gydymą. Civilinis ieškinys atlygintas iki nuosprendžio priėmimo, nėra pagrindo civilinį ieškinį tenkinti, priteisti procesines palūkanas, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1117,43 Eur žalos atlyginimo dėl už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021-10-10 iki 2021-11-05 iš Fondo biudžeto lėšų P. S. paskirtą 1117,43 Eur ligos išmoką (1 t., b. l. 132-134). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš ieškinio priedų matyti, kad įvykis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nukentėjusiajam išduoti nedarbingumo pažymėjimai, priimti sprendimai skirti ligos išmokas (1 t., b. l. 135-166). Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad E. S. bylos nagrinėjimo metu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022-03-10 sprendimą Nr. (8.5E) VIA_SP6, kuriuo 1117,43 Eur žalos mokėjimas išdėstytas dalimis, nustatant, kad E. S. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio moka po 100 Eur, o 2023 m. sausio mėnesį – 117,43 Eur, žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytinas. Be to, kadangi E. S. pateikė 2022-03-16 mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad sumokėjo 100 eurų įmoką, priteistina suma mažintina 100 eurų. Kadangi paskutinis teismo posėdis vyko kovo mėnesį, kaltinamasis kovo mėnesio įmoką sumokėjo, tačiau teismas neturi duomenų, ar sumokėjo balandžio mėnesio įmoką, – žalos atlyginimas daugiau nemažintinas, tačiau kaltinamajam išaiškintina, kad bendra civiliniam ieškovui mokėtina suma neturi viršyti 1117,43 Eur, todėl, jei balandžio įmoka jau sumokėta, antrą kartą negali būti išieškota.
P. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 107-108). Ieškinyje aptarė teismų praktiką, nurodė, kad įvykis vyko bute, privačioje erdvėje, įvykį matė pranešėja, dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjusi nuo E. S. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė moralinį pažeminimą ir sukrėtimą, šiuo metu taip pat jaučia skausmus. Teisiamojo posėdžio metu P. S. nurodė, kad dėl kelio sumušimo pakeitė darbą, nes po didesnės įtampos jaučia skausmus. Neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad atvyko pagal iškvietimą kaip pareigūnas, o prieš jį buvo panaudotas smurtas.
Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą. Pagal bylos duomenis, P. S. tris savaites buvo nedarbingas, kaip nurodo, turėjo nešioti kojos įtvarą, kelyje kaupėsi skysčiai. Nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš pareigūną, einantį jam įstatymo pavestas pareigas. Kita vertus, jis negulėjo ligoninėje, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, P. S. kūno sužalojimų nekonstatuota, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyta dešinio kelio sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir radiologinio tyrimo duomenimis, todėl sužalojimu nekvalifikuojama. T. y. P. S. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota kraujosruvų, jutimai ir kraujotaka nesutrikę, nustatyta tik skausminga palpacija girnelės projekcijoje (1 t., b. l. 75), be to atlikus radiologinį tyrimą pakitimų nenustatyta, tik tai, kad yra nedidelis skysčio kiekis kelio sąnario ertmėje (1 t., b. l. 81). Šiuos visus duomenis įvertino ir teismo medicinos specialistas savo išvadoje.
Taigi dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė diskomfortą, tačiau nėra duomenų apie tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos būtų apskritai sumažėjusios nukentėjusiojo judėjimo, bendravimo galimybės. Be to smurtas, kuriuo pareigūnui buvo sukeltas skausmas, truko neilgą laiko tarpą, iš esmės buvo momentinis, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų P. S. sveikata ženkliai pablogėjo ir/ar gali pablogėti ateityje, nėra. P. S. teisme nurodė, kad negali pakelti didesnio fizinio krūvio, pavargsta, todėl perėjo į kitą darbą. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad kelio girnelėje iki šiol kaupiasi skysčiai ir tai neigiamai veikia pilnavertį nukentėjusiojo gyvenimą, kad tarp E. S. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo negalėjimo tinkamai atlikti darbo (pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui) yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodoma ieškinyje. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, kelio sumušimas sužalojimu neklasifikuojamas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiajam neturtinę žalą tinkamai kompensuotų 600 eurų žalos atlyginimas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterinė laikmena su vaizdo ir garso medžiaga (Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pareigūno vaizdo kameros įrašai), kompiuterinė laikmena su E. S. pateiktais 2 vaizdo įrašais, mokėjimo dokumentais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-10-09 23.00 val. iki 2021-01-11 11.29 val., t. y. dvi dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį: gydytis priklausomybę alkoholiui, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 10 mėnesių sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš kaltinamojo E. S. 1017,43 Eur (vieną tūkstantį septyniolika eurų 43 centus) turtinės žalos atlyginimo. Priteistos sumos mokėjimą išdėstyti, įpareigojant E. S. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos iki 2022 m. gruodžio mėnesio mokėti ne mažiau kaip po 100 Eur, o paskutinę įmoką – 2023 m. sausio mėnesį – sumokėti 117,43 Eur.
Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti P. S. iš kaltinamojo E. S. 600 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD diskus su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.