Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atstovo advokato M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14824-920/2012 pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos prašomo juridinio fakto nėra galimybės nustatyti, nes jis nesukels jokių teisinių padarinių, kadangi byloje dalyvavęs mokesčių administratorius pažymėjo, jog tokio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Nustačius minėtą faktą, pareiškėjai dings prievolė mokėti mokestinę prievolę už R. Š., atsiras turtinių teisių pabaiga. Be to, pareiškėja neturi alternatyvaus būdo šiam faktui nustatyti, įstatymas nenumato neteisminės šio fakto nustatymo tvarkos;Pirmosios instancijos cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, išsakyta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004, negali būti taikoma šioje byloje, kadangi abiejų bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Teismo cituotoje byloje pareiškėjas turėjo alternatyvų savo teisių gynimo būdą, priešingai nei šiuo atveju pareiškėja. Pareiškėjai kreipusis CK 3.75 str. numatyta tvarka, faktas, kad šalys nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio atsirastų tik po teismo sprendimo ir iki tol buvusiom turtinėms teisėms ir pareigoms neturėtų jokios įtakos. Santuokos nutraukimo atveju, būtų analogiška situacija. Tiek separacijos, tiek santuokos nutraukimo atveju, pareiškėjai privalomai reikėtų spręsti turto dalinimo, tarpusavio išlaikymo ir kitus klausimus, kurių šiai dienai pareiškėja net tiksliai negali suformuluoti;Tai, kad anksčiau teismų praktikoje toks juridinę reikmę turintis faktas nebuvo nustatytas, nereiškia, kad jis negali būti nustatomas. Teismų praktiškos analogiškose bylose nėra, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo kurti naują praktiką, vadovaujantis CK, kitais teisės aktais bei savo objektyviu įsitikinimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl galimumo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris iš esmės laikytinas įrodančiu ar paneigiančiu tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė nustatyti faktą, jog kad L. Š. ir R. Š. nuo 2003 metų gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. Pareiškėja tokiu faktu siekia paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, t.y. kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė ir kad nuo 2003 m. pareiškėja nedalyvavo sudarant R. Š. sandorius, piniginių lėšų už parduotą turtą negavo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nelems norimų teisinių padarinių atsiradimo, nes pareiškėjos prašomi faktai gali turėtų tik įrodomąją reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą pripažįsta teisiškai pagrįsta. Įvertinus pareikškime dėl juridinio fakto nustatymo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja siekia įrodyti aplinkybes, kurios gali ir turi būti vertinamos kitose civilinėse bylose, t.y. dėl separacijos nustatymo ar santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kt. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas pareiškėjos pasirinktu būdu negali būti nustatytas dar ir dėl to, jog tokiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (LR CPK 176 - 185 straipsniai). Šiuo atveju pareiškėja privalėtų įrodyti aplinkybes, kurios kaip pagrindą nurodo pareiškime dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės įrodinėti aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą ieškinio teisenos tvarka byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šią išvadą teismas grindė, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, išsakytą civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004, kurioje, neatsižvelgiant į bylų faktines aplinkybes, yra konstatuota, jog tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas gali nagrinėti civilinę bylą ir nustatyti gyvenimo ar negyvenimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose juridinę reikšmę turintį faktą. Kaip jau buvo minėta, teismas nagrinėja bylas ne dėl bet kokių faktų, tačiau tik dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę. Kadangi prašomas nustatyti faktas nesukels jokių teisinių pasekmių, t.y. sutuoktinių bendras turtas nebus atskirtas, nebus paneigta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, teismas negalės patvirtinti, jog pareiškėja nuo 2003 m. nedalyvavo sudarant R. Š. sandorius ir piniginių lėšų už parduotą turtą negavo, todėl pareiškėjos prašomo nustatyti fakto nagrinėjimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.