- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-2160-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00270-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- M. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. R. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei L. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. R. (I. R.), dėl 36 557,80 EUR priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. R., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 36557,80 EUR, nurodant, kad ši suma solidariai priteistina iš I. R.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, o jų nesant pakankamai – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio kainai (36 557,80 EUR).
Prašymą grindė tuo, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, ieškinio suma pagal teismų praktiką laikytina didele, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad yra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – 36 557,80 EUR areštavo atsakovei L. R. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškovu M. J.
Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad 36557,80 EUR suma yra pakankamai didelė, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Remdamasis išdėstytu, konstatavo, kad yra pagrindas ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
Kadangi nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma kiek ir kokio turto turi atsakovė, todėl pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti turtą (CPK 147 str. 6 d.).
Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovei, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: nors ieškinio reikalavimai yra turtiniai, tačiau šis faktas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkią finansinę padėtį arba duomenų apie jos mokumą. Tai, kad skolininkas neatsiskaito su ieškovu, savaime, nesant kitų įrodymų apie jos reputaciją, mokumą, nepatvirtina galimo skolininko nesąžiningumo, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių priimto teismo sprendimo pagal ieškovo reikalavimą įvykdymo galimybė sumažėtų. Byloje nėra jokių duomenų, jog ji ketina turtą paslėpti ar perleisti. Nėra įrodymų, jog ji neturės galimybių patenkinti ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. J. su juo nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prezumpciją, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendinio neįvykdymo riziką. Nors atsakovė kvestionuoja, kad didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti areštą, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo suma atsakovei, atsižvelgiant į jos turimą turtą, yra nedidelė, nepateikė (CPK 178 str.). Kadangi ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, ieškinio suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę laikytina didele ir atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiras skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės tik tuo pagrindu, jog neva nebuvo vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, tačiau su atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) nepateikė teismo išvadas, jog ieškiniu pareikšta reikalavimų suma atsakovei yra didelė, paneigiančių rašytinių įrodymų. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio bendra rinkos vertė sudaro 5 009,25 EUR, tačiau jis sudaro vos 14 proc. pareikšto ieškinio kainos. Be to, dalis ieškovės vardu registruoto turto, kurio vertė sudaro 681,50 EUR, yra bendroji jungtinė nuosavybė, o likęs nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl iš tokio turto ieškovo pareikštų reikalavimų patenkinimas būtų apsunkintas. Duomenų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų apie kitą atsakovės L. R. turimą turtą teismas neturi. Nors ir nėra byloje duomenų, kad atsakovė ketintų turimą turtą parduoti ar paslėpti, tačiau, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog net atsakovės turimo turto neužtektų ieškovo reikalavimams patenkinti, darytina išvada, kad šioje byloje pareikšta reikalavimų suma, sudaranti 36 557,80 EUR, atsakovei yra didelė, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ir taps neįmanomu.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovei neužkirsta galimybė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Tam, kad atsakovė išvengtų arba maksimaliai sumažintų neigiamas pasekmes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji turi ir kitų procesinių galimybių, t. y. prašyti pakeisti turtui taikytas apsaugos priemones kitomis, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą ir kt. (CPK 148 str.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.
Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nepatenkinus apeliantės (atsakovės) L. R. atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas M. J. neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.