- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- ATP-417-382/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00712-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atmestas A. K. prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-812-999/2016) A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, už tai, kad 2016 m. lapkričio 14 d. 3.15 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,33 promilės), ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
2017 m. rugpjūčio 2 d. Šilalės rajono apylinkės teisme gautas A. K. prašymas sutrumpinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu jokių teisės pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau nei pusė paskirtos administracinės nuobaudos laiko, paskirtą 289 Eur baudą sumokėjo. A. K. prašyme nurodė, kad, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patyrė didelių nepatogumų tiek finansiškai (darbe negali gauti didesnio atlyginimo dėl ne visų privalomų funkcijų atlikimo), tiek morališkai (labai išgyvena, jog neteko teisės vairuoti transporto priemones, buvo gėda prieš darbdavį, artimuosius, tenka į darbą eiti pėsčiomis). Per 32 vairavimo metus A. K. jokių nuobaudų neturėjo, neteistas. Prašyme nurodyta, jog A. K. padarė atitinkamas išvadas, suprato, kad pasielgė netinkamai, gailisi.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi A. K. prašymą dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo atmetė. Nutartyje, be kita ko, pažymėta, jog teisė vairuoti transporto priemones A. K. atimta už tai, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,33 promilės girtumas), tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, sau, bet ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. A. K., sėsdamas už vairo neblaivus, turėjo suprasti ir numatyti savo neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau akivaizdu, jog neigiamų pasekmių A. K. tikėjosi išvengti. Taigi teismas padarė išvadą, kad nepaisant to, jog A. K. atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, esant nustatytoms aplinkybėms, jam sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti A. K. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės
ATPK 126 straipsnio l dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Atskirajame skunde nurodyta, jog nors ir būtų nustatytas mažesnis neblaivumas nei šiuo atveju, atsakomybė kiltų pagal tą patį straipsnį. Neblaivumo laipsnis yra objektyvusis nusižengimo požymis, todėl tai neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimą dėl švelnesnės ar griežtesnės nuobaudos skyrimo.
Atskirajame skunde pažymima, jog veika buvo padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, t. y. ne turint tikslą sąmoningai vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Šilalės rajono apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti tokio pažeidimo pasekmes. Kaip užfiksuota parodymuose ir teismo nutarime, A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) k., kuris nuo rajono centro nutolęs 22 km, vienkiemyje ir apie 2 val. nakties, prasidėjus nepakeliamam skausmui, išsigandęs dėl savo gyvybės, pažeidėjas nesugebėjo įvertinti savo neblaivumo ir sveikatos būklės. Nurodo, jog tuo metu suprato, kad greitosios pagalbos darbuotojai nakties metu neras vienkiemio ir nesuteiks pirmosios pagalbos, nes greitosios pagalbos mašina negalės išvažiuoti prilijusiu lauko keliuku, todėl A. K. nutarė pats važiuoti iki pagrindinio kelio ir ten išsikviesti greitąją pagalbą. Kadangi skausmas tik didėjo, A. K. stengėsi kaip įmanoma greičiau pasiekti gydymo įstaigą. Policijos pareigūnai jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini) ligoninės 3 valandą nakties. Dėl sveikatos problemų A. K. nebegalėjo įpūsti į alkotesterį. Pažymima, kad iš prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų matyti, jog A. K. sveikatos būklė buvo sunki, jis buvo iš karto paguldytas į ligoninę ir jam nedelsiant atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Taigi skundžiamos nutarties motyvas, kad A. K., sėsdamas už vairo neblaivus, neigiamų pasekmių tikėjosi išvengti, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagai.
Šiuo metu A. K. sveikatos būklė vėl pablogėjo. Be to, atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nebuvo užfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. A. K. neviršijo greičio, buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Paminėta ir tai, kad nusižengimas padarytas ne didelio intensyvumo gatvėje ar magistraliniame kelyje, o miesto pakraštyje, kur yra leistinas minimalus greitis, be to, nakties metu, kai eismas keliuose minimalus.
Atskirajame skunde neginčijama, kad A. K. padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, baigtumo nesiejant su padariniais, tačiau veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Šiuo atveju A. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių padarinių.
Dėl asmenybės
Atskirajame skunde nurodoma, jog A. K. gyvena dorai ir veda visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, ką patvirtina ir darbdavys, sutikęs tarpininkauti dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Visos aplinkybės atskleidžia A. K. požiūrį į gyvenimą: jis yra ligotas žmogus, sulaukęs garbingo pensinio amžiaus, gauna mažą pensiją, todėl dirba, siekdamas gauti legalių pajamų, darbdavio (duomenys neskelbtini) J. B. charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, turi 32 metų vairuotojo stažą. Atkreipiamas dėmesys, kad per tokį ilgą laiko tarpą A. K. administracine tvarka baustas nebuvo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu ir praeityje A. K. jokių administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, bauda už padarytą nusižengimą yra sumokėta. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. K. kelyje ir gyvenime elgiasi atsakingai.
Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo
Atskirajame skunde pažymėta, kad dėl netektos teisės vairuoti transporto priemones A. K. patyrė didelių nepatogumų: sudėtinga buvo lankytis ligoninėje, reikėjo prašyti kitų žmonių pagalbos. Pažeidėjas jaučiasi kaltas prieš darbdavį, jog darbe negali atlikti visų jam pavestų funkcijų, kadangi reikia vairuoti ūkio techniką.
Atkreipiamas dėmesys, jog baigęs papildomus vairuotojų mokymo kursus A. K. patyrė auklėjamąjį bei prevencinį nuobaudos poveikį. Jam buvo išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat paaiškinta, kaip to išvengti. Buvo suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. A. K. išklausė Šilalės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro kursus ir gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Pagal vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą A. K. gali vairuoti transporto priemones.
Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą asmenį baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukėlė neigiamų suvaržymų ne tik A. K., bet ir visai jo šeimai. Atskirajame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybės, jog A. K., gaudamas minimalias pajamas, baudą sumokėjo iš karto po nutarimo priėmimo, nevertino kaip teigiamai charakterizuojančios jo asmenybę, o konstatavo, kad nubaustasis paskirtą baudą sumokėti privalėjo, nes priešingu atveju ji būtų buvusi išieškota priverstinai. A. K. nuomone, baudos sumokėjimas liudija, kad jis nevengia administracinės atsakomybės.
Atskirajame skunde A. K. pabrėžia dėl nuobaudos paskyrimo jam kilusius neigiamus padarinius: darbe negali atlikti visų funkcijų, sudėtinga važiuoti į gydymo įstaigas. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir būtinybės išsaugoti darbą, nes, netekus darbo, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra tik nedidelė senatvės pensija, kurios nemažą dalį reikia skirti gydymui. Be to, kaip minėta anksčiau, A. K. gyvena vienkiemyje, todėl iškyla susisiekimo problemų. A. K. nurodo suprantąs, jog pasielgė netinkamai, nuoširdžiai gailisi. Atskirajame skunde daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys rodo, jog administracinis teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, įvykęs dėl susiklosčiusių aplinkybių, pažeidėjui besibaiminant dėl savo sveikatos ir gyvybės, esant tokio amžiaus ir sveikatos būklės, kai sudėtinga kritiškai įvertinti savo elgesį.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Gintas Vaičikauskas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog nesutinkama su atskiruoju skundu, kadangi A. K. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, todėl asmeniui negali būti taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos.
Atsiliepime pabrėžiama, jog ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromos tik tyčia, todėl A. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalėjo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, kartu ir kitiems eismo dalyviams. Pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. protokolas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).
Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, jog nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. K. nėra padaręs (b. l. 17–18), jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 11), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 10), sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 15)), taip pat A. K. asmenybę, jo elgesį paskirtos nuobaudos vykdymo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog surinktų duomenų visumos pakanka, kad A. K. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Teisė vairuoti transporto priemones A. K. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (289 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – vieneriems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. K. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, tačiau nustatytos papildomos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Būtina atkreipti dėmesį, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu A. K. naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 17–18), tačiau kur kas svarbiau, jog A. K. anksčiau, iki 2016 m. lapkričio 14 d. pažeidimo padarymo, administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas. A. K. per savo ilgą vairuotojo stažą taip pat niekada nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, jog A. K. sistemingai nedaro administracinių teisės pažeidimų, yra linkęs laikytis teisės ir visuomenėje priimtų elgesio bei moralės normų, o nagrinėjamas pažeidimas, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo atsitiktinis jo gyvenime, o ne sąlygotas susiformavusio teisei priešingo gyvenimo būdo ar nihilistinio požiūrio į teisės normas. Tai, kad A. K. anksčiau nėra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 17–18), taip pat nėra buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 19), teigiamai charakterizuoja jo asmenybę, atskleidžia, jog įprastai asmuo elgiasi atsakingai, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nuobauda jai keliamus tikslus jau pasiekė, ir pagrįstai galima manyti, jog ateityje A. K. naujų teisės pažeidimų nebedarys. Vieno net ir itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymas negali visapusiškai apibūdinti pažeidėjo asmenybės ir atspindėti jo požiūrio į padarytą teisės pažeidimą.
Tai, jog A. K. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, patvirtina byloje esantys duomenys. A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Taigi matyti, jog A. K. gyvena atokioje vietovėje, vienkiemyje, susisiekimas iki jo gyvenamosios vietos nėra paprastas. Pažeidimo padarymo naktį A. K., pasijutęs blogai, nutarė nelaukti greitosios pagalbos atvykimo ir į ligoninę važiuoti pats. Byloje esantys duomenys nepaneigia A. K. tvirtinimo apie prastą sveikatos būklę. Nors apygardos teismas patvirtina, kad A. K. pasielgė itin neatsakingai, nusprendęs vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus, taip sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, tačiau būtina atsižvelgti, jog tokį neracionalų asmens sprendimą lėmė jo savijauta, patiriamas skausmas. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiu, jog, pasijutęs prastai, A. K. negalėjo kritiškai vertinti savo elgesio ir logiškai numatyti dėl jo galbūt kilsiančius sunkius padarinius. Itin sunkią A. K. sveikatos būklę pažeidimo padarymo metu patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog po administracinio teisės pažeidimo padarymo, nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam buvo taikytas operacinis gydymas (b. l. 32, 33, 34, 37). Taigi matyti, kad sprendimą elgtis teisei priešingu būdu lėmė A. K. sunki sveikatos būklė, siekis greičiau sulaukti medicininės pagalbos, todėl A. K. pateiktas paaiškinimas negali būti vertinamas vien kaip objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybinė versija.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog A. K. baudą sumokėjo iš karto po nutarimo priėmimo (b. l. 15), t. y. pažeidėjas nevengė administracinės atsakomybės. Byloje nėra jokios A. K. neigiamai charakterizuojančios medžiagos, be to, papildomai galima pažymėti, kad A. K. yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau dirbti nenustojo ir darbdavio (duomenys neskelbtini) J. B. yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 13). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu A. K. stengėsi išsaugoti darbo vietą, jo darbdavys pažymėjo, kad A. K. į darbą atvykdavo pėsčiomis. Taigi, net sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, būdamas sunkios sveikatos būklės, esant apsunkintam nuvykimui į darbą, A. K. stengėsi finansiškai palengvinti savo ir šeimos padėtį, gyventi tinkamai, padarė reikiamas išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo, nevengė kilusių neigiamų padarinių ir administracinės atsakomybės apskritai. Šios aplinkybės rodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo neteisėto elgesio esmę ir, tikėtina, jo nebekartos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Atskirajame skunde nurodyta, kad A. K. įvertino savo elgesį, pasikeitė ir ateityje laikysis įstatymų. Anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. A. K. elgesys nuobaudos vykdymo metu, ankstesnis drausmingumas kelių eismo srityje, aplinkybė, kad anksčiau asmuo niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir atsakingai laikėsi visų įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, paisė numatytų draudimų, taip pat dėl nuobaudos paskyrimo patirti neigiami padariniai ir kilę sunkumai sudaro pagrindą tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju administracinei nuobaudai keliami tikslai jau yra pasiekti, o tolesnis nuobaudos taikymas neatitiktų proporcingumo principo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė, tinkamai neįvertinęs A. K. asmenybės. Vertinant A. K. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą, laikytina, jog yra pakankamai objektyvių duomenų, kad A. K. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių nusižengimų, o administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Taigi pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, o skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartis naikinama ir dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sutrumpinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-812-999/2016 paskirto vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad A. K. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis neskundžiama.