Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjai I. M., pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. atstovei advokatei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundus atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. U.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimo „Dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai –ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d. 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos” Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų matyti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautas trečiojo suinteresuoto asmens I. U. (I. U.) skundas (patikslintas 2019 m. balandžio 2 d.), papildytas 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 17 d.) dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.) (toliau – Publikacija 1), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš Rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6 d.) (toliau – Publikacija 2), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019-02-07) (toliau – Publikacija 3), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.) (toliau – Publikacija 4), „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.) (toliau – Publikacija 5), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. (toliau – Programa 1), 2019­02-06 (toliau – Programa 2), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 3), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 4)), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. (toliau – Programa 5), 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Programa 6), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 7), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 8), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. (toliau – Programa 9), 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Programa 10), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 11), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 12)), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 13), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 14)), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Įrašas 1), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Įrašas 2), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Įrašas 3), 2019 m. vasario 9 d. (toliau – Įrašas 4), 2019 m. vasario 13 d. (toliau – Įrašas 5), 2019 m. vasario 14 d. (toliau – Įrašas 6)) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Įrašas 7), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Įrašas 8), 2019 m. vasario 9 d. (toliau –Įrašas 9), 2019 m. vasario 15 d. (toliau – Įrašas 10)) paskelbtos informacijos (toliau – Skundas).

Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų „I. M.“ ir „R. J.“ valdytojas I. M. ir R. J., prašydamas pateikti paaiškinimus.

Pareiškėjai per atstovą pateikė Inspekcijai paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo, kuriuose nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį pripažinti nepagrįstu.

Inspektorius 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (SK-123, 2019)SPR-47 nusprendė: „1. Pripažinti pareiškėjo I. U. skundą dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš Rytų“ (www.lrt.lt, 2019-02-06), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu;

2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „I. M. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.) ir programas „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 8 d.), Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo paskelbiant publikacijas „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio www.lrt.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir reikalauti, kad VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija paneigtų tikrovės neatitinkančią, I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklalapyje www.lrt.lt.

3. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) I. M. dėl VII 2 straipsnio 36 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. Vasario 9 d.), dėl VII 19 straipsnio 2 pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini), 2019­ m. vasario 7 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – pašalinti garbę ir orumą žeminančią informaciją iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „I. M.“, bei reikalauti, kad I. M. paneigtų Teiginiuose 32 ir 33 paskelbtą informaciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“.

4. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) R. J. dėl VII 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 9 d.), dėl VII 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019­ m. vasario 9 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – pašalinti garbę ir orumą žeminančią informaciją iš socialinio tinklo „Facebook" paskyros „R. J.“, bei reikalauti, kad R. J. paneigtų Teiginyje 41 paskelbtą informaciją socialinio tinklo „Facebook” paskyroje „R. J.“.

5. Atmesti pareiškėjo I. U. skundą dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo.

6. Paskelbti priimtą sprendimą viešai“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

Inspektorius priėmė ginčijamą Sprendimą, įgyvendindamas Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą kompetenciją. Šioje normoje nustatyta, kad inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Įstatyme įtvirtintas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Iš trečiojo suinteresuoto asmens skundo, adresuoto Inspektoriui, ir jo patikslinimų matyti, kad jis nesutinka su Publikacijose pateikta informacija apie jį ir mano, kad Publikacijose pateikta informacija žemina jo garbę ir orumą. Taip pat nurodo, kad jis nėra viešas asmuo, todėl jo privatumas turi būti saugomas, o atvaizdas negali būti naudojamas be jo sutikimo. Tokio sutikimo jis nėra davęs.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundžiamo Inspektoriaus Sprendimo, Inspektorius tendencingais, šališkais pripažino I. U. skunduose nurodytus šiuos teiginius:

„LVŽS remiantys verslininkai pernai neįveikė tų pačių „valstiečių“ vyriausybės filtro dėl atitikties nacionaliniam saugumui. Baltarusiškų trąšų karaliumi tituluojamam I. U. tuomet neleista plėstis strateginiame (duomenys neskelbtini) uoste“ (toliau – Teiginys 1);

„I. U. ir <...> prieš mažiau nei metus buvo sulaukę nepalankių specialios vyriausybės komisijos išvadų dėl to, ar jų verslas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokia situacija susiklostė, kai I. U. kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) <...> planavo plėtrą (duomenys neskelbtini) uoste“ (toliau – Teiginys 4);

„Tačiau gali būti, kad jei ne „(duomenys neskelbtini)“ sėkmė uosto krantines išsinuomojant be konkurso, ši bendrovė nebūtų galėjusi tiek išsiplėsti. Pernai I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kai siekė dalyvauti konkurse dėl 10 arų žemės ploto“ (toliau – Teiginys 16);

„I. U. siekė uoste užsiimti naftos krovos verslu, tačiau leidimo jam nesuteikė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“ (toliau – Teiginys 17);

„Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“ (toliau – Teiginys 18);

„Komisijos, kuri ir nusprendė prieš pusantrų metų neleisti plėstis „(duomenys neskelbtini)“, nes tai nėra nacionalinio saugumo prasme saugios investicijos“ (toliau – Teiginys 27);

„Tik tos įmonės, iš kurių yra verslininkai, jau buvo susidūrusios su nepalankiomis Vyriausybės išvadomis dėl nacionalinio saugumo“ (toliau – Teiginys 45).

Inspektorius pripažindamas Teiginius: 1, 4, 16, 17, 18, 27, 45 tendencingais, šališkais, konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto pažeidimą.

Inspektorius skundžiamu Sprendimu pripažino teiginį „I. U., kuris užsiima baltarusiškų trąšų pervežimu ir krova, pernai neleista plėstis strateginiame jūrų uoste. Verslininkas siekė išsinuomoti uoste esančią žemę, tačiau specialioji vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateikė nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams“ (toliau – Teiginys 25) neatitinkančiu tikrovės, konstatuodamas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Be to, Inspektorius skundžiamame Sprendime konstatavo, kad teiginyje „Kodėl #LRT tyrimai remiasi Rusijos mokesčių inspekcijos dokumentu dėl I. U. akcijų? Nes Rusijai okupavus Krymą, ten veiklos nenutraukusios įmonės privalėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. Persiregistravo tos, kurios okupuotoje teritorijoje norėjo tęsti veiklą. Jei visas akcijas esą pardavei iki 2009 m., kodėl 2015 m., po Krymo okupacijos, registruose kaip akcininkas neišnyksti? Verslo partnerių neinformuoji, kad veiklos su jais nebevykdai? Ar tiesiog simboliškai pasilieki akciją Kryme? Sentimentaliai“ (toliau – Teiginys 36) yra paskelbta objektyvaus faktinio pagrindo neturinti, nesąžininga ir neetiška, įžeidžianti nuomonė.

Inspektorius taip pat skundžiamame Sprendime nurodė, kad teiginiuose:

„Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi (duomenys neskelbtini) verslininkas I. U., kuris uoste kartu su Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ krauna trąšas, o jo valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ pretenduoja vežti per Lietuvos teritoriją Baltarusijos krovinius. Jo verslo partneris Kryme - Ukrainos teisėsaugos ieškomas žmogus. I. U. tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita“ (toliau – Teiginys 20);

„Tačiau su Ukraina I. U. sieja ne tik šaknys, bet ir verslo partneriai okupuotame Kryme. LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. U. verslą vykdė ir Kryme“ (toliau – Teiginys 21);

„Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, siekiant supaprastinti komercinę veiklą juridiniai asmenys turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. 2015 m. kovą „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota su tuo pačiu savininkų sąrašu“ (toliau – Teiginys 22);

„Pagal Europos Sąjungos sankcijų taisykles, ES valstybių narių piliečiai negali investuoti į Krymą ir skatinti turizmo į pusiasalį. Tačiau bendrovė ir toliau aktyviai dirbo Kryme“ (toliau – Teiginys 23);

„Tai - ne vienintelis atvejis, kai paaiškėja, kad lietuviškas verslas veiklą vykdo okupuotame Kryme“ (toliau – Teiginys 24);

„I. U., (duomenys neskelbtini) verslininkas, remiantis A. V. mero rinkimuose, turi akciją įmonėje, veikiančioje okupuotame Kryme“ (toliau – Teiginys 32);

„I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“ (toliau – Teiginys 33);

„Įdomios Lietuvos uostininkų sąsajos su okupuotu Krymu. <...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialus duomenys rodo kitaip“ (toliau – Teiginys 41) paskleista tikrovės neatitinkanti, žeminančio pobūdžio, I. U. garbę ir orumą pažeidžianti informacija.

Inspektorius pripažino, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas teiginius:

„Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi (duomenys neskelbtini) verslininkas I. U., kuris uoste kartu su Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ krauna trąšas, o jo valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ pretenduoja vežti per Lietuvos teritoriją Baltarusijos krovinius. Jo verslo partneris Kryme – Ukrainos teisėsaugos ieškomas žmogus. I. U. tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita“ (Teiginys 20);

„Tačiau su Ukraina I. U. sieja ne tik šaknys, bet ir verslo partneriai okupuotame Kryme. LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. U. verslą vykdė ir Kryme“ ( Teiginys 21);

„Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, siekiant supaprastinti komercinę veiklą juridiniai asmenys turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. 2015 m. kovą „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota su tuo pačiu savininkų sąrašu“ (Teiginys 22);

„Pagal Europos Sąjungos sankcijų taisykles, ES valstybių narių piliečiai negali investuoti į Krymą ir skatinti turizmo į pusiasalį. Tačiau bendrovė ir toliau aktyviai dirbo Kryme“ (Teiginys 23);

Tai – ne vienintelis atvejis, kai paaiškėja, kad lietuviškas verslas veiklą vykdo okupuotame Kryme“ (Teiginys 24);

„I. U., (duomenys neskelbtini) verslininkas, remiantis A. V. mero rinkimuose, turi akciją įmonėje, veikiančioje okupuotame Kryme“ (Teiginys 32);

„I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“ (Teiginys 33);

„Įdomios Lietuvos uostininkų sąsajos su okupuotu Krymu. <...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo kitaip“ (Teiginys 41);

„Kodėl #LRT tyrimai remiasi Rusijos mokesčių inspekcijos dokumentu dėl I. U. akcijų? Nes Rusijai okupavus Krymą, ten veiklos nenutraukusios įmonės privalėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. Persiregistravo tos, kurios okupuotoje teritorijoje norėjo tęsti veiklą. Jei visas akcijas esą pardavei iki 2009 m., kodėl 2015 m., po Krymo okupacijos, registruose kaip akcininkas neišnyksti? Verslo partnerių neinformuoji, kad veiklos su jais nebevykdai? Ar tiesiog simboliškai pasilieki akciją Kryme? Sentimentaliai“ (Teiginys 36), nesilaikė Įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintų nuomonės raiškai keliamų reikalavimų bei pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Be to, Inspektorius Skundžiamame sprendime konstatavo, kad teiginiuose:

„I. U. verslo partneris Kryme yra S. N. <...> kuris nuo 2015 metų yra ieškomas Ukrainos teisėsaugos dėl nusikalstamų žemės sandorių“ (toliau – Teiginys 34);

„Kur kas įdomiau, su kokiais asmenimis tas verslas buvo vykdomas. Vienas I. U. verslo partnerių - Ukrainos teisėsaugos ieškomas asmuo. Ir ne šiaip už kokį menkutį nusikaltimą“ (toliau – Teiginys 42);

„<...> sklypus, kuriuos buvo pasisavinęs I. U. verslo partneris“ (toliau – Teiginys 43) informacija pateikta kryptingai, siekiant sukurti I. U., kaip pavojingo asmens įvaizdį, neteisėtai, nesilaikantį Europos sąjungos sankcijų ir vykdantį veiklą okupuotoje teritorijoje kartu su teisėsaugos paieškomu asmeniu. Tokios informacijos skelbimą, įvertinęs jos tendencingumą ir intensyvumą, Inspektorius laikė šališku ir pripažino, jog šiais veiksmais viešosios informacijos rengėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas.

Skundžiamu Sprendimu Inspektorius pripažino pagrįstu I. U. skundą ir dalyje dėl pastarojo atvaizdo paskelbimo, konstatuodamas, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) pažeidė I. U. teisę į privatumą ir šiais veiksmais pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teiginys „LVŽS remiantys verslininkai pernai neįveikė tų pačių „valstiečių“ vyriausybės filtro dėl atitikties nacionaliniam saugumui. Baltarusiškų trąšų karaliumi tituluojamam I. U. tuomet neleista plėstis strateginiame (duomenys neskelbtini) uoste“ (Teiginys 1), paskelbtas 2019 m. sausio 16 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (toliau - Publikacija 1) ir 2019 m. sausio 16 d. LRT programose „Žinios“ (toliau – Programa 1) bei „Panorama“ (toliau – Programa 9).

Teiginys „I. U. ir <...> prieš mažiau nei metus buvo sulaukę nepalankių specialios vyriausybės komisijos išvadų dėl to, ar jų verslas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokia situacija susiklostė, kai I. U. kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) <...> planavo plėtrą (duomenys neskelbtini) uoste“ (Teiginys 4), paskelbtas 2019 m. sausio 16 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (toliau – Publikacija 1).

Teiginys „Tačiau gali būti, kad jei ne „(duomenys neskelbtini)“ sėkmė uosto krantines išsinuomojant be konkurso, ši bendrovė nebūtų galėjusi tiek išsiplėsti. Pernai I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kai siekė dalyvauti konkurse dėl 10 arų žemės ploto“ (Teiginys 16), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (toliau – Publikacija 3).

Teiginys „I. U. siekė uoste užsiimti naftos krovos verslu, tačiau leidimo jam nesuteikė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“ (Teiginys 17), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (Publikacija 3).

Teiginys - „Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“ (Teiginys 18), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (Publikacija 3).

Teiginys „Komisijos, kuri ir nusprendė prieš pusantrų metų neleisti plėstis „(duomenys neskelbtini)“, nes tai nėra nacionalinio saugumo prasme saugios investicijos“ (Teiginys 27), paskelbtas 2019 m. vasario 14 d. www.lrt.lt publikacijoje „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) –pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (toliau – Publikacija 5).

Teiginys „Tik tos įmonės, iš kurių yra verslininkai, jau buvo susidūrusios su nepalankiomis Vyriausybės išvadomis dėl nacionalinio saugumo“ (Teiginys 45), paskelbtas 2019 m. vasario 15 socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“(duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 10).

Teiginys „I. U., kuris užsiima baltarusiškų trąšų pervežimu ir krova, pernai neleista plėstis strateginiame jūrų uoste. Verslininkas siekė išsinuomoti uoste esančią žemę, tačiau specialioji vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateikė nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams“ (Teiginys 25), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (toliau – Publikacija 4).

Teiginys „Kodėl #LRT tyrimai remiasi Rusijos mokesčių inspekcijos dokumentu dėl I. U. akcijų? Nes Rusijai okupavus Krymą, ten veiklos nenutraukusios įmonės privalėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. Persiregistravo tos, kurios okupuotoje teritorijoje norėjo tęsti veiklą. Jei visas akcijas esą pardavei iki 2009 m., kodėl 2015 m., po Krymo okupacijos, registruose kaip akcininkas neišnyksti? Verslo partnerių neinformuoji, kad veiklos su jais nebevykdai? Ar tiesiog simboliškai pasilieki akciją Kryme? Sentimentaliai“ (Teiginys 36), paskelbtas 2019 m. vasario 9 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“ (duomenys neskelbtini) (toliau - Įrašas 4) ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 9).

Teiginys „Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi (duomenys neskelbtini) verslininkas I. U., kuris uoste kartu su Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ krauna trąšas, o jo valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ pretenduoja vežti per Lietuvos teritoriją Baltarusijos krovinius. Jo verslo partneris Kryme - Ukrainos teisėsaugos ieškomas žmogus. I. U. tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita“ (Teiginys 20), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai - ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (Publikacija 4).

Teiginys „Tačiau su Ukraina I. U. sieja ne tik šaknys, bet ir verslo partneriai okupuotame Kryme. LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. U. verslą vykdė ir Kryme“ (Teiginys 21), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.

Teiginys „Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, siekiant supaprastinti komercinę veiklą juridiniai asmenys turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. 2015 m. kovą „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota su tuo pačiu savininkų sąrašu“ (Teiginys 22), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.

Teiginys „Pagal Europos Sąjungos sankcijų taisykles, ES valstybių narių piliečiai negali investuoti į Krymą ir skatinti turizmo į pusiasalį. Tačiau bendrovė ir toliau aktyviai dirbo Kryme“ (Teiginys 23), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.

Teiginys „Tai – ne vienintelis atvejis, kai paaiškėja, kad lietuviškas verslas veiklą vykdo okupuotame Kryme“ (Teiginys 24), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.

Teiginys „I. U., (duomenys neskelbtini) verslininkas, remiantis A. V. mero rinkimuose, turi akciją įmonėje, veikiančioje okupuotame Kryme“ (Teiginys 32), paskelbtas Įraše 2.

Teiginys „I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“ (Teiginys 33), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“ www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 2).

Teiginys „Įdomios Lietuvos uostininkų sąsajos su okupuotu Krymu. <...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialus duomenys rodo kitaip“ (Teiginys 41), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 8).

Teiginys „I. U. verslo partneris Kryme yra S. N. <...> kuris nuo 2015 metų yra ieškomas Ukrainos teisėsaugos dėl nusikalstamų žemės sandorių“ (Teiginys 34), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“ www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) (Įrašas 2).

Teiginys „Kur kas įdomiau, su kokiais asmenimis tas verslas buvo vykdomas. Vienas I. U. verslo partnerių – Ukrainos teisėsaugos ieškomas asmuo. Ir ne šiaip už kokį menkutį nusikaltimą“ (Teiginys 42), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ (duomenys neskelbtini) (Įrašas 8).

Teiginys „<...> sklypus, kuriuos buvo pasisavinęs I. U. verslo partneris“ (Teiginys 43), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) (Įrašas 8).

Byloje ginčo dėl Inspektoriaus Sprendime nurodytų Teiginių turinio ir jų paskelbimo Sprendime nurodytose Publikacijose, Programose ir Įrašuose nėra.

Dėl informacijos tendencingumo ir šališkumo

Pagrindinė visuomenės informavimo priemonės funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Įstatymo 3 straipsnyje. Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina teisę turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Tačiau informacijos skleidimui yra keliami tam tikri reikalavimai, dalis kurių įtvirtinti Įstatyme.

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Sąžiningas informacijos skleidimas viešojo informavimo srityje – tai viešosios informacijos rengėjo informacijos skleidimas, siekiant informuoti visuomenę apie įvykį, kurį visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti.

Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi kontrolinį akcijų paketą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo krovos veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste. Oficialiuose šaltiniuose nurodyta, jog jos krovos apimtys sudaro apie 18 proc. visos (duomenys neskelbtini) jūrų uosto krovos. Didžiąją dalį įmonės krovinių sudaro birios kalio trąšos. Viena pagrindinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klienčių yra Baltarusijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat turi 30 proc. įmonės akcijų. Nėra ginčo ir dėl to, kad potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. NS-52 nurodyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų“.

Skunde atsakovui trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Teiginiuose 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28, 45 apie gautą neigiamą specialios komisijos išvadą skelbiama neteisinga informacija, jog šią neigiamą komisijos išvadą gavo būtent jis.

Nustatyta, kad atsakovas Sprendime, vertindamas šiuos skundo argumentus ir pareiškėjų paaiškinimus dėl to, sutiko su viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais), kad iš Publikacijų 1, 3, 5, Įrašo 10 turinio suprantama, jog nepalankią komisijos išvadą gavo trečiojo suinteresuoto asmens įmonė, o ne jis asmeniškai. Teiginiuose tiesiogiai įvardijama, kad neigiamą išvadą gavo I. U. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba jo verslas, įmonė. Nors kai kuriuose Teiginiuose (pavyzdžiui, Teiginyje 17) detalizuojami trečiojo suinteresuoto asmens plėtros planai, kryptys, vis dėlto vertinant Publikacijų turinio visumą, kontekstą, pasak atsakovo, skaitytojui aišku, jog neigiama komisijos išvada skirta įmonei. Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog Teiginiai 1, 4, 16, 17, 18, 27, 45 neatitinka tikrovės ir nekonstatavo trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimo šiuose teiginiuose paskleistos informacijos kontekste.

Taip pat dėl šių aplinkybių ir Publikacijos 5 turinio Teiginyje 28 Publikacijos autoriui reiškiant abejones dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taikomų standartų priimant aukas iš verslininkų, susijusių su įmonėmis, gavusiomis neigiamas išvadas dėl nacionalinio saugumo, atsakovas nenustatė nuomonės raiškai keliami reikalavimų pažeidimai, kadangi pripažino, kad ši nuomonė turi faktinį pagrindą. Tačiau atsakovas, nors ir nenustatęs garbės ir orumo pažeidimo ginčijamų teiginių atžvilgiu, atkreipė dėmesį, kad šiais teiginiais, įskaitant ir Teiginį 28, pabrėžiama, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia būtent trečiojo suinteresuoto asmens verslas ar investicijos per jį, tuo konstatuodamas, kad ši informacija paskleista tendencingai ir šališkai, ir pripažindamas viešosios informacijos rengėją padarius VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 dalies pažeidimą, t. y. pareigos viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) būti objektyviems ir nešališkiems nevykdymą.

Taigi, tas pats Teiginys 28 Sprendime pripažįstamas turintis objektyvų faktinį pagrindą bei nepažeidęs nuomonės raiškai keliamų reikalavimų, ir tuo pačiu siekiantis tendencingai akcentuoti būtent trečiojo suinteresuoto asmens, kaip pavojingo nacionaliniam saugumui asmens, įspūdį.

Nėra ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi kontrolinį akcijų paketą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo krovos veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste. Oficialiuose šaltiniuose nurodyta, jog jos krovos apimtys sudaro apie 18 proc. visos (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto krovos. Didžiąją dalį įmonės krovinių sudaro birios kalio trąšos. Viena pagrindinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo partnerių yra Baltarusijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat turi 30 proc. įmonės akcijų.

Kaip matyti iš Publikacijų 1, 3 ir 5, Įrašo 10 turinio, kurių turinys vertinamas bendrame kontekste su ginčo Teiginiais 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28, 45, matyti, kad nepalankią komisijos išvadą gavo trečiojo suinteresuoto asmens valdoma bendrovė, o ne pats trečiasis suinteresuotas asmuo. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 5 d. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. NS-52, neigiama išvada duota dėl „(duomenys neskelbtini)“ turimo kredito Rusijos banke „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra faktiškai kontroliuojama nedemokratinio Baltarusijos režimo.

Neginčytina aplinkybė, kad I. U. pardavė 30 proc. jam priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų Baltarusijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios ryšių ir buvo priimta išvada dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Sprendimai, priimti trečiojo suinteresuoto asmens kontroliuojamos įmonės atžvilgiu, neišvengiamai susiję ir su pačiu trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Publikacijoje 1 aiškiai nurodyta, jog problemos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui kilo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikti tiek I. U., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo komentarai dėl specialiosios komisijos išvados, todėl Publikacijos 1 aspektu konstatuoti šališkumo nėra faktinio pagrindo. Publikacijose I. U. pavardė minima tik tiek ir tik dėl to, kad jis ir jo sutuoktinė maksimaliai leidžiama suma parėmė valdančiąją partiją rinkimuose į savivaldybės tarybą, todėl pagrįstai buvo keliamas klausimas, ar aukščiausius skaidrumo standartus deklaravusiai valdančiajai partijai dera priimti piniginę auką iš asmens, kurio kontroliuojama įmonė buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

Iš Publikacijos, kurioje skelbiami Teiginiai 1 ir 4 visumos matyti, kad specialioji komisija priėmė sprendimą ne dėl I. U. asmeniškai, bet dėl jo kontroliuojamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas Sprendime. Kaip jau minėta, I. U. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuojantis asmuo, kuris turėjo įtakos verslo sandoriams su Baltarusijos bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Jo pavardės minėjimas Publikacijoje yra išskirtinai susijęs su jo dalyvavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, o ne su juo asmeniškai, kaip asmeniu. Sprendimai, priimti I. U. kontroliuojamos bendrovės atžvilgiu, kai kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui, gali kelti sąsajų ir su pačiu I. U. dėl jau minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo kandidatavimo į politinius postus kartu su (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto vadovu A. V., taip pat I. U. ir jo sutuoktinės aukos valdančiosios partijos rinkimų kampanijai.

Iš Publikacijos 3, kurioje paskelbti Teiginiai 16, 17, 18, visumos taip pat aiškiai suprantama, kad būtent I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui dėl bendro verslo su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, Sprendime nurodydamas, kad „Teiginiuose tiesiogiai įvardijama, kad neigiamą išvadą gavo Pareiškėjo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba Pareiškėjo verslas, įmonė. Nors kai kuriuose teiginiuose (pavyzdžiui, Teiginyje 17) detalizuojami Pareiškėjo plėtros planai, kryptys, vis dėlto vertinant Publikacijų turinio visumą, kontekstą, skaitytojui aišku, jog neigiama komisijos išvada skirta įmonei“. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad Publikacijos 3 aspektu nepagrįstai konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas.

Susipažinus su Publikacijos 5 bei joje skelbiamo Teiginio 27 turiniu, matyti, kad minėtame teiginyje neminimas trečiasis suinteresuotas asmuo, o aiškiai nurodoma, kad neigiama komisijos išvada priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, todėl Teiginio 27 aspektu konstatuotas tariamas šališkumas neva siekiant parodyti trečiojo suinteresuoto asmens pavojingumą nacionaliniam saugumui nepagrįstas jokia Publikacijos dalimi, todėl ir Publikacijos 5 (Teiginio 27) aspektu konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas neturi faktinio pagrindo.

Dėl neskelbtinos informacijos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03).

Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje yra konstatuota, jog tais atvejais, kai saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 20436/02 Wojtas-Kaleta prieš Lenkiją). LVAT yra konstatavęs, kad asmens reputacija gali būti pažeista tuo atveju, jeigu saviraiškos būdas yra nesąžiningas ir neturi objektyvaus pagrindo (LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1435-624/2015). Žeminimo samprata yra vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjant, ar publikacijoje pateikta informacija galėjo pažeminti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą, atsižvelgtina į publikacijoje vartotas formuluotes.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens garbė ir orumas, skleidžiant apie jį žinias, yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie Pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą.

Atsakovas Teiginį 25 laiko neatitinkančiu tikrovės, kadangi iš jame nedviprasmiškai nurodoma, kad nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionaliniam saugumui gavo asmeniškai trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas su tokia išvada nesutinka, kadangi Teiginio 25 negalima vertinti atskirai nuo viso Publikacijos 4 turinio.

Nustatyta, kad Publikacijos 4 paantraštė ir pirmojo skyriaus, kuriame yra ir ginčijamas Teiginys 25, pradžioje yra pateikta aktyvi nuoroda į Publikaciją 1, kas leidžia daryti išvadą, jog tai yra skelbiamų Publikacijų ciklas. Publikacijos 1 paskelbti teiginiai skundžiamame Sprendime nepripažinti neatitinkančiais tikrovės. Visa tai turėjo suformuoti teisingą skaitytojo suvokimą apie Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo priežastis ir tai, kad neigiamą atitikties nacionaliniam saugumui išvadą gavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne trečiasis suinteresuotas asmuo. Pažymėtina, kad Teiginyje 25 kalbant apie verslo planus, trečiojo suinteresuoto asmens pavardė nereiškia, kad yra kalbama apie jį asmeniškai. Trečiojo suinteresuoto asmens pavardė šiuo atveju naudojama kaip trečiojo suinteresuoto asmens įmonės sinonimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Teiginyje 25 nėra skelbiama diskredituojanti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip asmenį, informacija, todėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas šiuo aspektu konstatuotas nepagrįstai.

Atsakovas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimu laiko Teiginiuose 20, 21, 22, 23, 24, 32, 33, 34, 36, 41, 42, 43 paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens Kryme turimą 1 proc. akcijų ir ten vystomą veiklą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą Kryme viešosios informacijos rengėjai rinko viešuosiuose registruose. Pareiškėjos nurodo, kad atliekant žurnalistinį tyrimą buvo gauti tiek Rusijos Federacijos Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašas, tiek Ukrainos Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašas, kuriuose nurodyta, kad I. U. turi „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Dėl šios informacijos patikrinimo buvo kreiptasi į I. U., kuris nurodė, kad buvo šios bendrovės akcininkas iki 2008-2009 m. krizės, akcijas pardavė, bendrovė nutraukė veiklą. Trečiojo suinteresuoto asmens komentaras dėl to paskelbtas Publikacijoje 4. Jis nurodė, kad turi visus oficialius dokumentus, patvirtinančius jo žodžius, tačiau ir po pakartotinio prašymo jų nepateikė žurnalistams.

Žurnalistinio tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad įmonės, veikusios ir norinčios veikti Kryme, turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą, ką 2015 m. kovo mėn. padarė „(duomenys neskelbtini)“, įregistruodama akcininkų sąrašą su I. U. Bylos duomenys patvirtina, kad informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ tikrinta ir tas pats akcininkų sąrašas rastas Orbis duomenų bazėje. Ši pasaulinė duomenų bazė apie įmones laikoma patikima, prieigą naudotis šia duomenų baze įsigyja Lietuvos valstybinės institucijos, pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra sudariusi sutartį dėl prieigos prie duomenų bazės „Orbis Europe Marketing Version“.

Ukrainos registre neatlikti jokie registro atnaujinimai, neįregistruotas 2017 m. pasikeitęs vadovas, įmonės buveinės adresas, tuo tarpu Rusijos registre, kuriame duomenys įregistruoti 2015 m. (po Krymo aneksijos), jau pateikiama informacija apie kitą vadovą ir naują buveinės adresą, tačiau išlieka nepakitęs akcininkų sąrašas. Informacijos neatitikimas leido pareiškėjoms daryti išvadą, kad šios įmonės juridinių faktų pokyčiai nebuvo registruojami Ukrainos registre, tačiau buvo registruojami Rusijos registre. Tai taip pat leido daryti prielaidą, kad „(duomenys neskelbtini)“ ketino vykdyti ir vykdė veiklą okupuotame Kryme (tai patvirtina ir jau minėta įmonės internetiniame puslapyje pateikta informacija), o tai paneigia I. U. elektroniniame laiške žurnalistei nurodomą informaciją, kad įmonė nutraukė veiklą bei patvirtina Teiginyje 33 išsakytą mintį, kad įmonė veiklą okupuotame Kryme tebevykdo.

Dėl paminėtų priežasčių Publikacijoje 4, taip pat ir Teiginyje 32 bei Teiginyje 41 nurodomas teisingas ir tikrovę atitinkantis faktas, kad pagal Rusijos registro duomenis I. U. yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o šiame registre įmonės juridinių faktų duomenys buvo atnaujinami ir registruojami, pvz. įregistruotas naujas vadovas ir buveinės adresas, tačiau neįregistruotas I. U. tariamai atliktas įmonės akcijų perleidimas. I. U. pateikus informaciją, kad jis perleido „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pareiškėjos tikrino šią informaciją ir Orbis duomenų bazėje, kurioje nurodoma, kad 2018 m. birželio mėn. duomenimis I. U. yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Susiklosčiusi situacija dėl turimos informacijos apie I. U. turimas įmonės „T. D.“ akcijas viešosios informacijos rengėjui leido kelti klausimą, ar trečiasis suinteresuotas asmuo neslepia savo verslo okupuotame Kryme fakto. Kaip nurodo pareiškėjos, tuo tikslu buvo keiptasi į I. U. prašant pakomentuoti situaciją, kuris nurodė, kad „turiu visus oficialius dokumentus, patvirtinančius mano žodžius“, tačiau ir po pakartotinio prašymo jie nebuvo pateikti.

Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime nurodydamas, kad viešosios informacijos rengėjas nagrinėjamu atveju neatliko išsamaus tyrimo, nenurodė, kokių konkrečių papildomų priemonių viešosios informacijos rengėjas privalėjo imtis siekdamas patikrinti viešuose registruose nurodytos informacijos tikrumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nei atsakovui, nei viešosios informacijos rengėjui nepateikė įrodymų dėl to, kad yra pardavęs minimo įmonės akcijas, tokia galimybė jam buvo suteikta. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip atitinkamo juridinio asmens dalyvis, privalo domėtis duomenų apie jį skelbimu viešuosiuose registruose.

Taip pat nustatyta, kad Teiginys 33 atsakovės įvertintas ne visa apimtimi, analizuojant tik jo dalį: „I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“. Visas Įrašo 2 teiginys yra toks: „I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m., tuomet kompanija liko formaliai nevykdanti veiklos ir daugiau nieko apie „T. D. “ jis nežino. R. J. ir M. M. išsiaiškino, kad gal įmonė ir nevysto veiklos, bet reklamos apie „T. D.“ veiklos vystymą Kryme rasti sunku nėra“. Šiuo teiginiu, teismo vertinimu, pareiškėja I. M. teigia, kad I. U. sakė netiesą ne apie jo veiklą įmonėje, bet apie tai, kad jis neteisingai sakė, jog įmonė „T. D.“ nevykdo veiklos. Šios aplinkybės, kad įmonė „T. D.“ realiai veikia, niekas neginčija, ji buvo nurodyta ir Publikacijoje 4, pateikiant nuotrauką į įmonės internetinį puslapį, todėl Teiginyje 33, atsakovei jį sutrumpinus taip, kad pasikeitė teiginio kontekstas, pastaroji informacija buvo nepagrįstai pripažinta neatitinkančia tikrovės bei žeminančia trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą.

Ir kiti analizuojami teiginiai nepatvirtina Skundžiamo sprendimo išvados, kad I. U. vykdo veiklą okupuotame Kryme. Teiginyje 41 nurodoma: „<...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo kitaip“, kuo siekiama atspindėti ir I. U. poziciją, kartu pabrėžiant ir tai, kad visi kiti tyrimo metu surinkti duomenys šios pozicijos nepatvirtina.

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Sprendimo išvada, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad I. U. pagal registrų duomenis turi akcijų Krymo bendrovėje, nepatvirtinta įrodymais, todėl sprendimas šiuo aspektu negali būti laikomas pagrįstas ir teisėtas. Kaip matyti, viešosios informacijos rengėjos šiuo atveju įvertino visą turimą informaciją, tiek viešųjų registrų, tiek patiess trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus ir padarė atitinkamas išvadas dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

Atsakovė Skundžiamame sprendime taip pat nemotyvavo, kokią Teiginio 32 dalį ir dėl kokių priežasčių laiko neturinčia faktinio pagrindo, įžeidžia ar neetiška nuomone, nes pareiškėjos dėl išdėstytų priežasčių galėjo remtis viešų registrų teisingumo prezumpcija, o nesant ją paneigiančių pagrįstų duomenų daryti prielaidą, kad I. U. deklaruojamo sandorio neįvyko. Todėl nepagrįstai ir neteisėtai Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu I. M. skirta poveikio priemonė įspėjimas dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo dėl Įrašo 2 Teiginių 32 ir 33), bei pareikalauta pareiškėjų paneigti I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (atitinkamai Teiginius 31, 32 ir Teiginį 41).

Dėl I. U. atvaizdo paskelbimo

Pagal Įstatymą yra draudžiama be asmens sutikimo viešinti jo atvaizdą, informacijos skleidėjas įpareigojamas rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

Kiek tai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens statusu visuomenėje, teismas pažymi, kad, vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT yra konstatavęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai. Visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie kitus žinomus asmenis (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 39954/08 A. S. AG prieš Vokietiją, EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 40660/08 ir 60641/08 Von Hannover prieš Vokietiją). EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendime Nr. 39954/08 A. S. AG prieš Vokietiją pabrėžė, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtinta, kad asmens nuotrauka ar kitoks atvaizdas yra privataus pobūdžio informacija, todėl ši informacija informacijos skleidėjo galėjo būti viešai skelbiama tik esant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimui, nebent buvo pagrįstas visuomenės interesas tokią informaciją gauti. Teisėtas visuomenės interesas turi būti suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių, t. y. turi būti socialinis poreikis.

Pareiškėjai nurodo, kad paviešindami trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdą rėmėsi Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalimi, leidžiančia be asmens sutikimo paviešinti asmens atvaizdą, jei tai susiję su asmens visuomenine veikla. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) akcentavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laikytinas trumpalaikiu viešuoju asmeniu.

Teismas pažymi, kad aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualiai.

Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas panaudotas vienoje iš ginčo Publikacijų pateikiamoje schemoje, parodant jo valdomų įmonių ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybiniu jūrų uostu, taip pat Programose, pateikiant pokalbio su juo ištrauką, taigi, jo atvaizdas pateiktas akivaizdžiame ryšyje su informacija, dėl kurios jis ir kelia visuomenės susidomėjimą. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, be to jis yra kontrolinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo turėtojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kitos trečiojo suinteresuoto asmens valdomos įmonės vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste, sąlygojamą (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto sprendimų ir sandorių bendrovių atžvilgiu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto merus ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto vadovas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris kartu yra ir I. U. verslo partneris.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės lėmė pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą trečiuoju suinteresuotu. Iš Publikacijų aiškiai matyti, kad pareiškėjų susidomėjimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo veikla apėmė tik tiek, kiek tai buvo susiję su jo verslu ir verslo parama politinei kampanijai, todėl įsikišimas į asmens privatumą buvo akivaizdžiai proporcingas pagrįstam visuomenės interesui. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nefotografavo trečiojo suinteresuoto asmens, o jo atvaizdą pasiėmė iš viešų kartotekų, kadangi jo atvaizdas yra laisvai prieinamas, internete, gausu straipsnių, iliustruotų trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauka.

Taigi pripažintina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdo naudojimas publikacijose atitiko Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti jų naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundas šioje byloje tenkinamas visiškai, todėl jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ bylinėjimosi išlaidų

Nustatyta, kad pareiškėją VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pagal 2020 m. kovo 19 d. Teisinių paslaugų sutartį“ Nr. S-12/2020 byloje atstovavo Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ advokatai A. B. ir dr. P. Č. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ir Nr. A12/20 ir 2020 m. balandžio 24 d. Patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėja patyrė 1936, Eur išlaidų už skundo parengimą ir 22,50 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad advokatė A. B. paduodama skundą teismui 2020 m. balandžio 1 d. už pareiškėją sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus pareiškėjos skundą, ši suma visa apimtimi priteistina pareiškėjai.

Taip pat nustatyta, kad Teisinės paslaugos (skundo parengimas) pareiškėjai buvo suteiktos 2020 m. II ketv., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1358,60 Eur. Kaip matyti, užmokestis už nurodytas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio ir, įvertinus suteiktos paslaugos apimtį ir sudėtingumą, yra pagrįstas, todėl visa apimtimi priteistinas pareiškėjos naudai iš atsakovo.

Tenkinant pareiškėjos VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą, iš viso jos naudai iš atsakovo priteistina 1958,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl pareiškėjų I. M. ir R. S. bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos skunde prašo priteisti jų naudai iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. M. ir R. S. pagal 2020 m. balandžio 3 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. S-16/2020 ir Nr. S-17/2020 byloje atstovavo Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ advokatai A. B. ir dr. P. Č.. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjos teismui pateikė 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad advokatė A. B. paduodama skundą teismui 2020 m. balandžio 6 d. už pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus pareiškėjų skundą, ši suma visa apimtimi priteistina pareiškėjoms lygiomis dalimis, t. y. po 11,25 Eur.

Pareiškėjos įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos teismui nepateikė.

Įvertinus tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju palaikė atsakovo poziciją, tenkinus pareiškėjų skundą, darytina išvada, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens nenaudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šių priežasčių trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Teismas , vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundus tenkinti.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimo „Dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai –ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d. 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos” Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 punktus.

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 1958,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 50 euro cento) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti pareiškėjoms I. M. ir R. S. iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos po 11,25 Eur (po vienuolika eurų ir 25 euro cento) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens I. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.