- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- eI2-3130-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01240-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- I. M., VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, R. S.
- Trečiasis asmuo
- I. U.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,
dalyvaujant pareiškėjai I. M., pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. atstovei advokatei A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundus atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. U.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VŠĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – Inspektorius) 2020 m. kovo 6 d. sprendimo „Dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6 d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M. Investicijos per U. – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d. 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos” Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 2 punktą.
Pareiškėjos I. M. ir R. S. teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus.
Pareiškėja VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – pareiškėja ar LRT) skunde nurodo, kad Sprendimu yra įspėta dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ ar Įstatymas): 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.); 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „I. M. Investicijos per U. – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.) ir programas „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.); 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo paskelbiant publikacijas „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „I. M. Investicijos per U. – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019-02-14). Už nurodytus Įstatymo pažeidimus atsakovas LRT taikė Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę: pareikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklapio www.lrt.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, garbę ir orumą žeminančią informaciją, taip pat taikė Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę: pareikalavo paneigti tikrovės neatitinkančią, I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (Teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklapyje www.lrt.lt.
LRT nuomone, jos atžvilgiu taikytos poveikio priemonės yra paskirtos nepagrįstai, neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, neatsižvelgus į publikacijų bei programų visumą ir kontekstą, nepagrindus ir nemotyvavus konkrečiais publikacijų ar laidų teiginiais, juos nepagrįstai apibendrinus. Be to, pareiškėjos teigimu, Sprendimo rezoliucinė dalis yra nekonkreti ir neaiški, o iš motyvuojamosios dalies taip pat neįmanoma identifikuoti, dėl kokių konkrečių publikacijų teiginių yra nustatytas pažeidimas ir jai taikytos poveikio priemonės.
Paaiškino, kad Sprendime Inspektorius išskyrė ir numeriais įvardijo penkias LRT publikacijas ir keturiolika LRT televizijos ir radijo laidų, taip pat išskyrė ir numeriais įvardijo konkrečius publikacijų ir televizijos bei radijo laidų teiginius, kuriuos analizavo ir dėl kurių priėmė skundžiamą Sprendimą, tačiau jo rezoliucinės dalies 2 dalyje pripažindamas pažeidimą nenurodė (išskyrus dėl įpareigojimo paneigti), kokios konkrečios pareiškėjos publikacijų ar laidų nuostatos pripažintos pažeidusiomis Įstatymo nuostatas.
Atkreipia dėmesį, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte, formuluojant poveikio priemonę – įspėjimą, nurodomas pažeistas Įstatymo straipsnis ir kūrinys (publikacija ir / ar programa), tačiau konkretus paties atsakovo motyvuojamojoje dalyje išskirtas ir konkrečiu numeriu įvardintas teiginys nenurodomas, todėl iš rezoliucinės dalies neįmanoma identifikuoti, dėl kokių konkrečių teiginių pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas.
Taip pat LRT nurodo, kad atsakovas Sprendimu, skirdamas jai įspėjimą dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo, rezoliucinėje dalyje nenurodė tokio pažeidimo konstatavimo faktinio pagrindo. Pasak pareiškėjos, faktinis pagrindas taip pat neaiškus ir iš Sprendimo motyvuojamosios dalies. Dėl to pareiškėjai nėra aišku, dėl kokių veiksmų (teiginių) jai taikyta poveikio priemonė, todėl toks individualus aktas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja spėja, kad Sprendimo motyvuojamosios dalies 13 puslapio pastraipoje (kurioje motyvuojamas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas) kalbama apie prieš tai ėjusią pastraipą (prasidedančią Sprendimo 12 puslapyje), kurioje analizuojamas Teiginys 28. Tokį spėjimą sustiprina tai, kad Teiginys 28 „Investicijos nesaugios, o parama iš I. U. verslo valstiečių ir S. S. rinkimams - saugi?“ kalba apie I. U. verslo paramos valdančiajai partijai ir I. U. investicijų saugumo tarpusavio ryšį, o Sprendimo motyvuojamosios dalies 13 puslapio pastraipa (kurioje motyvuojamas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas) kaip tik ir pradedama žodžiais: „Vis dėlto nors ir nenustačius garbės ir orumo pažeidimo ginčijamų teiginių atžvilgiu, būtina atkreipti dėmesį, kad šiais teiginiais pabrėžiama, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia būtent Pareiškėjo verslas ar investicijos per Pareiškėją. <...>“.
Šiuo aspektu LRT visų pirma pažymi, kad Publikacija 5, kurioje yra Teiginys 28, yra specifinio žurnalistinio formato, t. y. ne žurnalistinis tyrimas, kuriame analizuojami faktai, bet žurnalisto pateikiamas apibendrinimas, nuomonė, kuriam apskritai būdingas subjektyvumo aspektas, kas aiškiai matyti ir iš Publikacijos 5 pavadinimo: „I. M. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“. Net pati Publikacijos antraštė pradedama žurnalistės vardu ir pavarde, siekiant pabrėžti subjektyvų autorės požiūrį į visuomenei aktualią viešojo intereso svarbos informaciją, tokiu formatu autorė kelia klausimus, kuriuos pateikia per subjektyvią faktų vertinimo prizmę, kurioje svarbiausiu tampa jau ne faktai, bet bendražmogiški- moraliniai bei politiniai-etiniai klausimai, žurnalistinės etikos aspektu tokiu atveju tik reikalaujantys, kad tokiai nuomonei būtų faktinis pagrindas, o jos raiška neperžengtų etikos reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad būtent taip situacija dėl Teiginio 28 įvertinta ir Sprendime (12 puslapyje), kuriame nurodyta, kad Teiginys 28 „<...> laikytinas turinčiu objektyvų faktinį pagrindą. Nuomonėje išreiškiamos abejonės dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taikomų standartų priimant aukas iš verslininkų, susijusių su įmonėmis, gavusiomis neigiamas išvadas dėl nacionalinio saugumo <...>“. Taigi, tas pats Teiginys 28 Sprendime pripažįstamas ir „turinčiu objektyvų faktinį pagrindą“ bei „nepažeidusiu nuomonės raiškai keliamų reikalavimų“, ir „siekiančiu tendencingai akcentuoti būtent Pareiškėjo, kaip pavojingo nacionaliniam saugumui asmens, įspūdį“.
Konkrečiu atveju situacijos vertinimui, LRT teigimu, yra svarbūs šie faktai ir jų sąsaja: Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. NS-52 nurodyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų”. Paaiškina, kad problemos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui kilo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklauso 30 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, likusios 70 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklauso I. U. I. U., anksčiau turėjęs 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, perleido 30 procentų akcijų „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pasirinko šį verslo partnerį. I. U. yra kontrolinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo turėtojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo sėkmingą veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto merus ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto vadovas A. V. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą (trečiuoju numeriu) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. D. I. U. ir jo sutuoktinė maksimalia įstatymo leidžiama suma parėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Atsisakyti paramos dėl „kitokių politikos standartų“ rekomendavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. B.
Pareiškėjos nuomone, paminėti faktai ir jų sąsajos leido žurnalistei kelti klausimą, ar valdančiajai partijai, deklaravusiai skaidrumą, dera priimti finansine paramą iš verslininko, kuris kontroliuoja įmonę, pripažintą neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, todėl pastaroji informacija Teiginio 28 atžvilgiu negali būti laikoma šališka informacija.
Tuo atveju, jei Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo faktiniu pagrindu, t. y. šališkais pripažinti Teiginiai 1, 4, 16, 17, 18, 27, pareiškėjos teigimu, reikėtų analizuoti šių teiginių turinį tiek kiekvieną atskirai, tiek Publikacijų visumos aspektu, taip pat įvertinti juos Skundžiamo sprendimo motyvų aspektu. Nurodo, kad skundžiamame Sprendime motyvuojama, kad „<...> šiais teiginiais pabrėžiama, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia būtent Pareiškėjo verslas ar investicijos per Pareiškėją. Pažymėtina, kad tiek kita Pareiškėjo kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jau 30 proc. jos akcijų valdant bendrovei „(duomenys neskelbtini)“) yra gavusios palankias aptartos komisijos išvadas. Be to, būtina įvertinti aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neigiamą išvadą gavo ne dėl Pareiškėjo pavojingumo nacionaliniams interesams ir ne dėl pačios įmonės veiklos. Grėsmė nacionaliniam saugumui nustatyta dėl kitos įmonės akcininkės „(duomenys neskelbtini)“ turimo kredito Rusijos banke „(duomenys neskelbtini)“, teigiant, kad bendrovei nepajėgus grąžinti kredito, kreditorius gali siekti perimti dalį bendrovės turimų akcijų ir tokiu būdu daryti įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Taigi iš esmės komisija grėsmių nacionaliniam saugumui absoliučiai nesiejo su Pareiškėjo asmeniu. Nagrinėjamu atveju Publikacijose tendencingai siekiama akcentuoti būtent Pareiškėjo santykį su įmone „(duomenys neskelbtini) “, suformuoti Pareiškėjo, kaip pavojingo nacionaliniam saugumui asmens, įspūdį“.
LRT nurodo, kad šie argumentai nėra visiškai tikslūs: kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 5 d. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. NS-52, neigiama išvada duota ne tik dėl „(duomenys neskelbtini)“ turimo kredito Rusijos banke „(duomenys neskelbtini)“, bet ir dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra faktiškai kontroliuojama nedemokratinio Baltarusijos režimo. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad „<...> kita Pareiškėjo kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jau 30 proc. jos akcijų valdant bendrovei „(duomenys neskelbtini) “) yra gavusios palankias aptartos komisijos išvadas “, pareiškėjos vertinimu, apskritai yra nekorektiškas, nes LRT, rengdama Publikacijas, tokia informacija nedisponavo, todėl šis argumentas nėra susijęs su Publikacijomis ir iš esmės tokiu argumentu teikiamos pretenzijos ne dėl Publikacijų, o dėl to, ko Publikacijose nėra.
Papildomai pažymi, kad Publikacijomis nebuvo siekta aprašyti I. U. ūkinę komercinę veiklą, o Publikacijose I. U. minimas tik tiek ir tik dėl to, kad jis ir jo sutuoktinė maksimaliai leidžiama suma parėmė valdančiąją partiją rinkimuose į savivaldybės tarybą, todėl pagrįstai buvo keliamas klausimas, ar aukščiausius skaidrumo standartus deklaravusiai valdančiajai partijai dera priimti piniginę auką iš asmens, kurio kontroliuojama įmonė buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.
Dėl Teiginių 1 ir 4 pareiškėja nurodo, kad iš Publikacijos visumos yra aišku, kad specialioji komisija priėmė sprendimą ne dėl I. U. asmeniškai, bet dėl jo kontroliuojamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką konstatavo ir Inspektorius skundžiamame Sprendime. Taip pat LRT yra įsitikinusi, kad sprendimai, priimti I. U. kontroliuojamos bendrovės atžvilgiu, kai kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui, gali kelti sąsajų ir su pačiu I. U. dėl jau minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo kandidatavimo į politinius postus kartu su (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto vadovu A. V., taip pat I. U. ir jo sutuoktinės aukos valdančiosios partijos rinkimų kampanijai.
Pabrėžia, kad informacija turi būti vertinama ne pagal atskiras selektyviai išrinktas jos dalis, bet atsižvelgiant į visumą, kuri paneigia skundžiamo Sprendimo interpretacijas neva siekta parodyti, kad I. U., kaip asmuo, kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje 1 aiškiai nurodyta, jog problemos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui kilo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikti tiek I. U., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo komentarai dėl specialiosios komisijos išvados, todėl Publikacijos 1 aspektu konstatuotas tariamas šališkumas neva siekiant parodyti I. U. pavojingumą nacionaliniam saugumui paneigtas Publikacijos visumos, todėl konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas akivaizdžiai neturi faktinio pagrindo.
Analizuodama Teiginius 16, 17, 18, tiek kiekvieną atskirai, tiek Publikacijų visumos aspektu, pareiškėja nurodo, kad Publikacijoje 3 buvo paskelbti šie teiginiai: „Pernai I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kai siekė dalyvauti nuomos konkurse dėl 10 arų žemės ploto“ (Teiginys 16). „I. U. siekė uoste užsiimti naftos krovos verslu, tačiau leidimo jam nesuteikė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“ (Teiginys 17). Teiginiai 16 ir 17 yra vienas po kito einantys sakiniai, pateikti toje pačioje pastraipoje, tad iš esmės laikytini vienu teiginiu, antrajam detalizuojant pirmojo informaciją. Pirmajame iš jų aiškiai nurodyta, kad „I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, o antrajame tiesiog paaiškinama, dėl ko buvo kreiptasi išvados, todėl vietoj pirmajame pavartoto išsireiškimo „I. U. verslas“, antrajame patikslinus kreipimosi priežastį pavartotas išsireiškimas „I. U.“ nekeičia vartotojo suvokimo, kad į komisiją kreipėsi ne asmeniškai I. U., bet jo kontroliuojama įmonė. Tai aiškiai patvirtina po šių teiginių einanti Publikacijos 3 pastraipa: „Po nepalankaus sprendimo savo planų „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė. Kokios priežastys „(duomenys neskelbtini)“ sutrukdė plėstis, neatskleidžiama. Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „B.“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“.
Pažymi, kad dėl šių teiginių atitinkamo vertinimo pasisakyta skundžiamame Sprendime: „Teiginiuose tiesiogiai įvardijama, kad neigiamą išvadą gavo Pareiškėjo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba Pareiškėjo verslas, įmonė. Nors kai kuriuose teiginiuose (pavyzdžiui, Teiginyje 17) detalizuojami Pareiškėjo plėtros planai, kryptys, vis dėlto vertinant Publikacijų turinio visumą, kontekstą, skaitytojui aišku, jog neigiama komisijos išvada skirta įmonei“.
Teiginys 18 „Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“, apskritai ištrauktas iš konteksto taip, kad atrodytų, jog I. U. verslo „plėtrą stabdo bendras verslas su „(duomenys neskelbtini)“, nors iš pilnos pastraipos: „Po nepalankaus sprendimo savo planų „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė. Kokios priežastys „(duomenys neskelbtini) “ sutrukdė plėstis, neatskleidžiama. Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“ aiškiai matyti, kad Publikacijoje kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne I. U. (asmeniškai) verslo plėtros kliūtis.
Iš paminėtų Publikacijos 3 dalių aiškiai matyti, kad Publikacijoje nurodoma, kad neigiamą išvadą gavo I. U. kontroliuojama įmonė, nurodytos ir neigiamos komisijos išvados priežastys, pačiame skundžiamame Sprendime konstatuotas būtent toks skaitytojo suvokimas, todėl Publikacijos 3 aspektu konstatuotas tariamas šališkumas neva siekiant parodyti I. U. pavojingumą nacionaliniam saugumui paneigtas Publikacijos visumos, todėl Publikacijos 3 aspektu konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas akivaizdžiai neturi faktinio pagrindo.
Analizuodama Publikacijos 5 Teiginį 27 („Komisijos, kuri ir nusprendė prieš pusantrų metų neleisti plėstis „(duomenys neskelbtini)“ nes tai nėra nacionalinio saugumo prasme saugios investicijos“), pareiškėja pažymi, kad jame apskritai neminimas I. U., aiškiai nurodant, kad neigiama komisijos išvada priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, todėl Teiginio 27 aspektu konstatuotas tariamas šališkumas neva siekiant parodyti I. U. pavojingumą nacionaliniam saugumui išvis nepagrįstas jokia Publikacijos dalimi, todėl ir Publikacijos 5 (Teiginio 27) aspektu konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas akivaizdžiai neturi faktinio pagrindo.
Tuo atveju, jei Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo faktiniu pagrindu yra ne Publikacijų 1, 3 ir 5 konkretūs teiginiai, bet Publikacijos kaip visuma, pareiškėjos įsitikinimu, toks poveikio priemonės – įspėjimo taikymas yra neteisėtas, neleistinas ir netoleruotinas demokratinėje visuomenėje, nes reikštų viešojo administravimo institucijos teisę taikyti poveikio priemones pagal savo subjektyvų suvokimą, iš esmės nepateikiant jokių poveikio priemonės taikymo motyvų, kas prieštarautų ne tik jau minėtam Viešojo administravimo įstatymui, bet ir aukštesnės galios teisės aktams. Nurodo, kad Konstitucijos 25 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Be to, teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasis nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-261/2019). Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte ji įspėta ir dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019-02-08, t. y. paskelbiant Publikaciją 4, taip pat reikalaujama pašalinti iš interneto tinklapio www.lrt.lt garbę ir orumą žeminančią informaciją ir reikalauti, kad LRT paneigtų tikrovės neatitinkančią, I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklapyje www.lrt.lt. Neatitinkančia tikrovės, I. U. garbę ir orumą žeminančia informacija pripažintas Publikacijos 4 Teiginys 25: „I. U., kuris užsiima baltarusiškų trąšų pervežimu ir krova, pernai neleista plėstis strateginiame jūrų uoste. Verslininkas siekė išsinuomoti uoste esančią žemę, tačiau specialioji vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateikė nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams“. Nurodo, kad Publikacija 4 buvo LRT Tyrimų skyriaus vykdytų žurnalistinių tyrimų apie Valstybinio (duomenys neskelbtini) jūrų uosto direkcijos vadovo ir jo rinkiminę kampaniją parėmusių bei kartu su juo į politinius postus kandidatuojančių verslininkų tarpusavio ryšius sudėtinė dalis ir ankstesnių tyrimų tęsinys. Tai aiškiai matyti iš Publikacijos 4 paantraštės. Pažymi, kad žurnalistinėje praktikoje yra įprasta, skelbiant straipsnių ciklus, nekartoti tų pačių, kad ir susijusių, didelių informacijos blokų, vengiant formos perkrovimo, todėl skaitytojui duodamos aktyvios nuorodos, kuriose jis gali susipažinti su ankstesne išsamia informacija. LRT manymu, tokiu atveju, kai informacijos adresatas yra tiesiogiai nukreipiamas į atitinkamą informacijos dalį, pastaroji turi būti laikoma sudėtine informacijos dalimi, formuojančia jo suvokimą. Paminėta Publikacijos 4 paantraštė ir pirmojo skyriaus, kuriame yra ir ginčijamas Teiginys 25, pradžioje duota aktyvi nuoroda į Publikaciją 1, kurios teiginiai skundžiamame Sprendime nepripažinti neatitinkančiais tikrovės, buvo skirtos ir turėjo suformuoti teisingą skaitytojo suvokimą apie Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo priežastis, todėl mano, kad dėl paminėtų priežasčių neteisinga ir nepagrįsta skundžiamo Sprendimo motyvuojamosios dalies išvada, kad skaitytojui negalėjo būti aišku, jog vertinta I. U. įmonė, nepateikiamos grėsmės nacionaliniam saugumui priežastys, atitinkamai Teiginio 25 atžvilgiu nepagrįstos ir neteisėtos skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu skirtos poveikio priemonės įspėjimas apie Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą bei reikalavimas pašalinti ir paneigti I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (Teiginį 25).
Šalies argumentai
Nurodo, kad neatitinkančia tikrovės, I. U. garbę ir orumą žeminančia informacija pripažinti Publikacijos 4 Teiginiai 20, 21, 22, 23, 24. Pareiškėja pažymi, kad Teiginiai 22 ir 23 ne tik apskritai nėra apie I. U., bet ir akivaizdžiai atitinka tikrovę. Teiginyje 22 pateikiama informacija apie Kryme veikusių įmonių persiregistravimą į Rusijos registrą tvarką bei faktas, kad jame yra įregistruotas tas pats akcininkų sąrašas. Kad šis faktas yra tiesa patvirtina Rusijos Federacijos Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašas (nuorašas pridedamas, Priedas Nr. 20). Teiginyje 23 nurodoma bendra informacija, kad ES piliečiams draudžiama investuoti Kryme ir nurodoma, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ realiai tebevykdo veiklą. Šios aplinkybės niekas neginčija, ji buvo nurodyta ir Publikacijoje 4, pateikiant nuotrauką į įmonės internetinį puslapį, todėl visiškai neaišku, kodėl pastaroji informacija buvo pripažinta neatitinkančia tikrovės bei žeminančia I. U. garbę ir orumą.
Vertinant lingvistiniu požiūriu, pasak LRT, ir kiti teiginiai nepatvirtina skundžiamame Sprendime nurodomos kategoriškos išvados, kad I. U. vykdo veiklą okupuotame Kryme. Pavyzdžiui, juose nurodoma: „Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi (duomenys neskelbtini) verslininkas I. U.. <...> I. U. tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita“; „<...> I. U. verslą vykdė ir Kryme“ ir kt., kuo siekiama atspindėti ir I. U. poziciją, kartu pabrėžiant ir tai, kad visi kiti tyrimo metu surinkti duomenys šios pozicijos nepatvirtina.
LRT nurodo, kad atliekant žurnalistinį tyrimą buvo gauti tiek Rusijos Federacijos Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašas, tiek Ukrainos Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašas. Abiejuose nurodyta, kad I. U. turi „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Dėl šios informacijos komentaro buvo kreiptasi į I. U.. I. U. nurodė, kad buvo akcininku iki 2008-2009 m. krizės, akcijas pardavė, bendrovė nutraukė veiklą, šis jo komentaras Publikacijoje 4 paskelbtas („turiu visus oficialius dokumentus, patvirtinančius mano žodžius“, tačiau ir po pakartotinio prašymo jų nepateikė“). Žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad įmonės, veikusios ir norinčios veikti Kryme, turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą, ką 2015 m. kovo mėn. padarė „(duomenys neskelbtini)“, įregistruodama akcininkų sąrašą su I. U. Ne mažiau svarbu ir tai, kad informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ tikrinta ir tas pats akcininkų sąrašas rastas Orbis duomenų bazėje. Ši pasaulinė duomenų bazė apie įmones laikoma labai patikima, prieigą naudotis šia duomenų baze įsigyja Lietuvos valstybinės institucijos, pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra sudariusi sutartį dėl prieigos prie duomenų bazės „Orbis Europe Marketing Version“.
Mano, kad Žurnalistų etikos inspektorius netinkamai interpretavo registrų duomenis. LRT nesirėmė Ukrainos registrų duomenimis, nes juose dėl suprantamų priežasčių (įmonės apsisprendimo vykdyti veiklą okupuotame Kryme), nebuvo pateikiama aktuali informacija, o skundžiamame Sprendime nurodyta argumentacija, kad registravimo veiksmai okupuotose teritorijose turėjo būti atliekami Ukrainoje, yra teisinga formaliuoju teisiniu, okupacijos nepripažįstančiu požiūriu, tačiau neatspindi realios situacijos „(duomenys neskelbtini)“ de facto (iš lot. iš tikrųjų, realiai) vykdžius veiklą okupuotame Kryme pagal Rusijos įstatymus, ką pristatyti ir buvo Publikacijos 4 tikslas. Dėl paminėtų priežasčių Publikacijoje 4 nurodomas teisingas ir tikrovę atitinkantis faktas, kad pagal Rusijos registro duomenis I. U. yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o šiame registre įmonės juridinių faktų duomenys buvo atnaujinami ir registruojami, pvz. įregistruotas naujas vadovas ir buveinės adresas, tačiau neįregistruotas I. U. tariamai atliktas įmonės akcijų perleidimas. I. U. pateikus informaciją, kad jis perleido „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, LRT žurnalistai tikrino šią informaciją ir Orbis duomenų bazėje, kurioje nurodoma, kad 2018 m. birželio mėn. duomenimis I. U. yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.
Nurodo, kad Žurnalistų etikos inspektoriui I. U. pateiktas Ukrainos Teisingumo ministerijos raštas (žurnalistams pateiktas nebuvo), kuriame nurodoma, kad I. U. nėra jokio juridinio asmens, įregistruoto pagal Ukrainos įstatymus, steigėjas (dalyvis), reiškia tik tai, kad Ukrainos Respublika nepripažįsta okupuotame Kryme veiklą vykdančių ir Rusijos registre įsiregistravusių juridinių asmenų, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad tokia veikla faktiškai nevykdoma. Taigi, LRT nesutinka su skundžiamo Sprendimo išvada, kad registruose esančios informacijos skirtingumas turėjo sukelti LRT pagrįstų abejonių, kadangi tyrimo metu gautų duomenų visuma kaip tik patvirtino informacijos nuoseklumą.
Taip pat LRT nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus teiginiais, kad ji neatliko išsamaus tyrimo ir situacijos vertinimo. Pažymi, kad atsakovas nenurodė, kokių tyrimo veiksmų žurnalistas dar galėjo imtis, nes visi viešai prieinami tyrimo šaltiniai, įskaitant patį I. U., buvo panaudoti, jų duomenys apdoroti ir įvertinti.
Dėl šių priežasčių mano, kad Teiginių 20, 21, 22, 23, 24 atžvilgiu nepagrįstos ir neteisėtos skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu skirtos poveikio priemonės įspėjimas apie Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą bei reikalavimas pašalinti ir paneigti I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (Teiginius 20, 21, 22, 23, 24).
LRT paaiškina ir tai, kad skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte LRT įspėta dėl Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019-02-14), t. y. Publikaciją 5 ir programas „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), taip pat reikalaujama pašalinti iš interneto tinklapio www.lrt.lt teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją.
LRT nesutinka, jog I. U. nelaikytinas viešuoju asmeniu. Nurodo, kad minėtas asmuo, parėmęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, tapo trumpalaikiu viešuoju asmeniu, pagrįstai dominančiu visuomenę ne tiesiog dėl šio fakto (kas stengiamasi pabrėžti skundžiamame Sprendime), bet atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes: I. U. yra kontrolinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo turėtojas; UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kitos I. U. valdomos įmonės vykdo sėkmingą veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste, sąlygojamą (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto sprendimų ir sandorių bendrovių atžvilgiu; Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto merus ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto vadovas A. V.; Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą (trečiuoju numeriu) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. D., kuris kartu yra ir I. U. verslo partneris (apie tai rašoma ir skundžiamame Sprendime, komentuojant VTEK sprendimą A. V. atžvilgiu). LRT teigia, kad pastarosios aplinkybės kartu su I. U. aukos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai konkrečiuose 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose faktu, lėmė pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą I. U. dėl jo galimų ryšių su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, su (duomenys neskelbtini) valstybiniu jūrų uostu ir jo vadovu, kuris kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu viename sąraše kandidatuoja į politinius postus, todėl I. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo turėtojo galimi ryšiai su valdančiąja partija bei valstybės įmonės vadovu pagrįstai tapo pateisinamo visuomenės susidomėjimo objektu. Dėl išdėstytų priežasčių (ne tiesiog dėl finansinės paramos politinei partijai fakto) I. U. tapo trumpalaikiu viešuoju asmeniu, kadangi sulaukė visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio – aukos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai konkrečiuose 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose fakto ir atitinkamų sąsajų su (duomenys neskelbtini) valstybiniu jūrų uostu ir jo vadovu, todėl šia prasme I. U. veikla ėmė turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai atitinka priskyrimo viešiesiems asmenims kriterijų (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ”).
Paaiškina, kad paviešindami I. U. atvaizdą rėmėsi Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalimi, leidžiančia be asmens sutikimo paviešinti asmens atvaizdą, jei tai susiję su asmens visuomenine veikla. Pažymi, kad iš esmės tokią pačią išlygą leidžia ir Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, leidžianti paviešinti informaciją atskleidžiančią visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Pažymi ir tai, kad I. U. nuotrauka yra panaudota Publikacijoje 5 bei kai kuriose Programose ne abstrakčiai, bet schemoje, parodant I. U. valdomų įmonių ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybiniu jūrų uostu, o kitose Programose iliustruojant pokalbį su I. U., kuriame jis komentuoja savo paramos valdančiosios partijos rinkimų kampanijai aplinkybes. Taigi, I. U. atvaizdas pateiktas akivaizdžiame ryšyje su informacija, dėl kurios jis ir pateko į pateisinamą visuomenės susidomėjimą, todėl nesutinka su skundžiamo Sprendimo argumentu, kad I. U. atvaizdo paviešinimas buvo neteisėtas ir perteklinis.
Pareiškėjos I. M. ir R. S. skunde laikosi analogiškos LRT pozicijos, kad skundžiamo Sprendimo turinys yra neaiškus, iš rezoliucinės jo dalies nėra aišku, už kokius konkrečius teiginius joms yra taikytos poveikio priemonės. Pareiškėjos nurodo, kad yra įspėtos dėl Įstatymo 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų, I. M. paskelbus 2019 m. vasario 9 d. įrašą, t. y. įrašą 4, o R. J. paskelbus 2019 m. vasario 9 d. įrašą, t. y. įrašą 9. Pastaruosiuose įrašuose paskelbtas teiginys, Sprendime įvardintas Teiginiu 36, kurį Inspektorius laikė faktinio pagrindo neturinčia, įžeidžia nuomone, pažeminusia I. U. garbę ir orumą. Nurodo, kad jos taip pat įspėtos ir tik dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo (neinkriminuojant 2 straipsnio 36 dalies pažeidimo), I. M. paskelbus 2019 m. vasario 7 d. įrašą, o R. J. paskelbus 2019 m. vasario 9 d. įrašą, t. y. tą patį, dėl kurio skirtas įspėjimas dėl Įstatymo 2 straipsnio 36 dalies pažeidimo ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kadangi konkretūs teiginiai, dėl kurių skirtas šis įspėjimas nenurodyti, lieka tik nuspėti šio įspėjimo skyrimo faktinį pagrindą iš skundžiamo Sprendimo motyvuojamosios dalies.
Skundžiamo sprendimo 19 puslapyje nurodyta, kad tikrovės neatitinkančia ir I. U. garbę ir orumą žeminančia informacija pripažinti Teiginiai 32 ir 33, paskelbti I. M. įraše 2, tai atitinka ir kitą pareiškėjai I. M. skirtą poveikio priemonę – reikalavimą paneigti Teiginius 32 ir 33, todėl galima suprasti, kad pareiškėja I. M. yra įspėta dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, paskelbus įraše 2 (t. y. 2019m. vasario 7 d. įraše) nurodytus Teiginius 32 ir 33. Skundžiamo sprendimo 19 puslapyje nurodyta, kad tikrovės neatitinkančia ir I. U. garbę ir orumą žeminančia informacija pripažintas ir Teiginys 41, paskelbtas R. J. įraše 8 (jis paskelbtas 2019 m. vasario 7 d.), tai atitinka ir kitai pareiškėjai R. J. skirtą poveikio priemonę – reikalavimą paneigti Teiginį 41, tačiau R. J. įspėta dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, paskelbus 2019 m. vasario 9 d. įrašą, t. y. Įrašą 9, o ne Įrašą 8, kuriame yra pažeidimo pagrindu nurodytas Teiginys 41. Atitinkamai, esant nurodytiems neaiškumams, itin neaiškiai ir galimai netiksliai skundžiamo Sprendimo daliai, pareiškėjoms kyla abejonių ir dėl to, ar teisingai „nuspėti“ ir I. M. skirtų įspėjimų pagrindai.
Tvirtina, kad pareiškėja I. M. ginčijamu 2019 m. vasario 9 d. įrašu, t. y. Įrašu 4, nepateikė jokios informacijos, papildymo ar komentaro, tik pasidalijo pareiškėjos R. J. įrašu, t. y. įrašu 9, kitaip tariant, atliko kito „Facebook“ vartotojo viešo įrašo pasidalijimo veiksmą, kurį kas dieną atlieka milijonai „Facebook“ vartotojų, savo profilyje pasidalindami kito asmens įrašu. Mano, kad tokį veiksmą atlikęs asmuo negali būti laikomas pasidalinto įrašo viešosios informacijos rengėju ar skleidėju (Įstatymo 2 straipsnio 80 ir 81 dalys), nes jis nėra parengęs pastarosios informacijos ir nėra atsakingas už jos teisėtumą. Tvirtina, kad pareiškėja I. M. 2019 m. vasario 9 d. įrašu (Įrašas 4), pasidalijusi tos pačios dienos R. J. įrašu (Įrašas 9), nepridėjusi jokio kito teksto, paaiškinimo, komentaro, negali būti laikoma šios informacijos – Teiginio 36 – rengėja ir skleidėja ir jai negali būti taikomos jokios poveikio priemonės pagal Įstatymą.
Pažymi ir tai, kad tuo pačiu R. J. Įrašu 9 pasidalijo (jį bendrino) iš viso 4 asmenys, tad pagal tokią pačią logiką įspėjimas dėl Įstatymo 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo galėtų / turėtų būti taikomas ir dar trims asmenims.
Taip pat mano, kad net, jei I. M., pasidalinusi kito „Facebook“ vartotojo įrašu, būtų laikoma viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėja, jos atžvilgiu turėtų būti taikoma Įstatymo 54 straipsnyje nurodyta redakcinės atsakomybės išimtis: viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (Įstatymo 54 straipsnio 2 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių mano, kad I. M. skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu nepagrįstai įspėta dėl Įstatymo 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, paskelbus Įrašą 4 (t. y. atlikusi kito „Facebook“ vartotojo įrašo pasidalijimą), nes ji arba neatitinka viešosios informacijos rengėjo ir (ar skleidėjo) sampratos (Įstatymo 2 straipsnio 80 ir 81 dalys), arba jos atžvilgiu taikytina redakcinės atsakomybės išimtis (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktai, 2 dalis).
Nurodo ir tai, kad Inspektorius skundžiamame Sprendime apskritai nemotyvavo, kokią Teiginio 36 dalį ir dėl kokių priežasčių laiko neturinčia faktinio pagrindo, įžeidžia ar neetiška nuomone, nes pareiškėjos dėl išdėstytų priežasčių galėjo remtis viešų registrų teisingumo prezumpcija, o nesant ją paneigiančių pagrįstų duomenų, daryti prielaidą, kad I. U. deklaruojamas sandoris neįvyko. Taip pat mano, kad Inspektorius subjektyviai ir netiksliai interpretuoja atskiras teiginio dalis, keldamas pareiškėjoms kaip „Facebook“ vartotojoms ir žurnalistėms akivaizdžiai per aukštus (gilaus teisinio išsilavinimo reikalaujančius) sąsajų suvokimo reikalavimus. Mano, kad „Facebook“ įrašams, kuriuose pateikiami ne faktai, bet nuomonė, komentarai, įžvalgos negali būti keliami teisminio proceso įrodytumo lygmens standartai, nes tokiu atveju saviraiškos laisvė ir viešoji diskusija būtų ribojama akivaizdžiai nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimuose prašo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakydamas į pareiškėjų skundų teiginius dėl Sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Inspektoriaus sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai, nes sprendimas yra vientisas administracinis aktas, t. y. tam, kad būtų galima teigti, jog sprendime nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, turi būti vertinamas visas sprendimas, neapsiribojant tik rezoliucine dalimi, o vertinant ir kitas, neatsiejamai susijusias sprendimo dalis (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. A525- 259/2012).
Pažymi, jog visos skundžiamos publikacijos, programos ir įrašai bei ginčijami teiginiai dėl itin didelės jų gausos Sprendime buvo pažymėti skaičiais. Vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimą dėl teiginių apie turimas akcijas okupuotame Kryme, Inspektorius Sprendime pabrėžė, kad tokia informacija skelbiama teiginiuose 20, 21, 22, 23, 24, 32, 33, 34, 36, 41, 42, 43. Išanalizavęs ginčo informaciją, Inspektorius pripažino, jog: „Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) peržengė saviraiškos laisvės ribas, paskelbė objektyvaus faktinio pagrindo neturinčią, nesąžiningą ir neetišką, įžeidžią nuomonę (Teiginys 36), taip pat paskleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančio pobūdžio, Pareiškėjo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (Teiginiai 20, 21, 22, 23, 24, 32, 33, 41), ir tokiu būdu nesilaikė VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintų nuomonės raiškai keliamų reikalavimų bei pažeidė VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad R. J. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė Teiginius 36 ir 41, todėl dėl juose paskleistos informacijos ji buvo įspėta Sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendimo pradžioje aiškiai įvardyta, kad Teiginys 36 paskelbtas Įrašuose 4 ir 9, o Teiginys 41 – Įraše 8. Įrašas 4 paskelbtas 2019 m. vasario 9 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“, Įrašas 8 – 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“, Įrašas 9 – 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“. Atsižvelgiant į tai, kad Teiginyje 41 paskelbta žinia, jis Sprendimo rezoliucinėje dalyje išskirtas atskirai, kaip pažeidžiantis tik VIĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, o ne kartu ir VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintus nuomonės raiškai keliamus reikalavimus. Tvirtina, jog iš Sprendimo visumos visiškai aišku, už kokių įrašų ir teiginių paskelbimą įspėta pareiškėja R. J.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos I. M. ir R. J. buvo įspėtos kaip atskiros viešosios informacijos rengėjos (skleidėjos), o ne kaip VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ darbuotojos ar žurnalistės. I. M., kaip socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „I. M.“ valdytoja, nors ir Įraše 4 pasidalinusi R. J. paskelbtu Įrašu 9, laikytina viešosios informacijos skleidėja. Būtent I. M., kaip paskyros valdytoja, priėmė sprendimą paskelbti Įrašą 4, kontroliavo, kas gali įrašą matyti, turėjo galimybę kontroliuoti šio įrašo turinį. Dėl šių priežasčių nesutinka su pateiktu argumentu, kad I. M. negali būti laikoma viešosios informacijos skleidėja įrašo 4 atžvilgiu.
Dėl skundo argumento, kad pareiškėjos I. M. atžvilgiu turėjo būti taikyta Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 7 punkte numatyta redakcinės atsakomybės išimtis, kadangi ji nėra Įrašo 4 autorė, o tik pasidalino kito asmens paskelbtu įrašu (Įrašas 9), pažymi, kad Įstatymo 54 straipsnis reglamentuoja tradicinių visuomenės informavimo priemonių praktiką perskelbiant kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtas publikacijas, gavus jų sutikimą ir nurodžius autorių, taip pat rengiant publikacijas savarankiškai ir jose pateikiant tikslias asmenų citatas publikacijoje aprašoma tema, pavyzdžiui, užtikrinant nuomonių įvairovę. Analogiškos taisyklės negali būti pritaikytos bet kuriam socialinio tinklo paskyros valdytojui, pasinaudojusiam platformos funkcionalumu ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis. Paskyros valdytojas pats pasirenka, kokią informaciją skelbti, kokia jos apimtimi pasidalinti. Socialinio tinklo paskyros asmeniškumas lemia skelbiamos informacijos subjektyvumą, savo pažiūrų ir įsitikinimų atskleidimą. Šiuo atveju kito asmens įrašo paskelbimas savo asmeninėje paskyroje negali būti prilygintas tradicinių visuomenės informavimo priemonių publikacijų perskelbimui, be to, pats savaime kito asmens įrašas socialiniame tinkle neturėtų būti suprantamas, kaip tradicinėse publikacijose skelbiamas asmens komentaras, nuomonė ar vertinimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjų argumentai dėl redakcinės atsakomybės išimties taikymo turėtų būti atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjų argumentais dėl tariamai nepagrįstai nustatyto trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimo. Atsakovas pabrėžia, jog Teiginyje 33, vertinant visa formuluotę, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo „LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė 2009 m., tuomet kompanija liko formaliai nevykdanti veiklos ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“. Lingvistiškai aiškinant teiginio formuluotę matyti, jog pareiškėja I. M. išvardina visus faktus, dėl kurių tariamai trečiasis suinteresuotas asmuo sakė netiesą, t. y., kad atsisakė šio verslo 2009 m., kad įmonė formaliai nebevykdė veiklos, kad trečiasis suinteresuotas asmuo daugiau nieko apie įmonę nežino. Be to, kaip ir skunde teismui pabrėžia pareiškėjos, būtina kartu vertinti įrašo paskelbimo kontekstą ir kartu paskelbtą publikaciją „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019-02-08). Tiek Įraše 2 paskelbtuose kituose teiginiuose, tiek po įrašu skelbiamoje publikacijoje skleidžiama informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens tariamai tebeturimą vieną procentą akcijų įmonėje „T. D.“ ir jo išsakytus argumentus, jog šias akcijas jis pardavęs. Todėl nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad visa Teiginio 33 formuluotė keičia jo prasmę ir jame neskelbiama tikrovės neatitinkanti, garbę ir orumą žeminanti informacija.
Pažymi, jog Publikacijų teiginiai negali būti vertinami izoliuotai, turi būti atsižvelgiama į skelbiamos informacijos kontekstą, turinį, paskelbimo aplinkybes, teiginių sąsajumą. Teiginyje 41 formaliai nurodoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo verslą Kryme „gal vykdė“, tačiau antroje teiginio dalyje pateikiami tariamai neginčijami argumentai apie priešingus oficialius duomenis, kurie vienareikšmiškai paneigia trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, o nuolatos pabrėžiant registrų ar duomenų oficialumą, skaitytojui pateikiama kategoriška žinia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tebeplėtoja draudžiamą veiklą okupuotame Kryme.
Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų apie rėmimąsi tariamai patikimais šaltiniais –registruotais duomenimis, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų pozicijos nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Atsakovas sutinka, jog valstybės registre esanti informacija apie atliktą konkretų juridinio fakto registracinį veiksmą yra patikima ir nėra pagrindo ja abejoti. Šios aplinkybės Sprendime nekvestionavo ir Inspektorius, neabejojo, kad 2005 m. įrašas apie trečiojo asmens turimas akcijas įmonėje „T. D.“ atitinka tikrovę. Nei skunde, nei Sprendime neneigiama, jog I. U. yra buvęs įmonės akcininkas (steigėjas). Atsakovas taip pat nekvestionuoja registracinio veiksmo – įmonės perkėlimo į Rusijos registrą fakto įregistravimo. Tačiau atkreipia dėmesį, kad Ukrainos registre įmonės „T. D.“ atžvilgiu daugiau nei 10 metų iki perregistruojant įmonę Rusijos registre neatliktas nei vienas registracinis veiksmas, neįregistruotas nei vienas pakeitimas (pavyzdžiui, buveinės adreso, vadovo). Pažymi, kad skelbiant informaciją valstybės registruose siekiama išviešinimo tikslų, tačiau neįregistravus sandorio fakto registre nereiškia, kad sandoris nebuvo sudarytas. Žinoma, jog itin dažnai (iki atitinkamų įstatymų pakeitimų) sudarius sandorį, kuriam privaloma teisinė registracija, jis dėl sandorio šalių neveikimo yra neįregistruojamas viešame registre. Todėl registruose neretai tebeskelbiama informacija, kuri yra neaktuali ir neatitinka tikrovės. Atsakovas taip pat nekvestionuoja pareiškėjų nurodytų registrų oficialumo ar paieškos sistemos „Orbis“ patikimumo, tačiau pabrėžia, kad dėl sandorio šalių ar juridinio asmenų atstovų neveikimo, registruose skelbiami duomenys neprivalo būti aktualūs. Šiuo atveju pareiškėjos, rengdamos ginčo teiginius ir kartu pateikiamą publikaciją, rėmėsi išimtinai tik registruose skelbiama informacija, kurios patikimumas dėl jos senumo ir galimo neatnaujinimo bei registrus tvarkančių šalių tarptautinės politinės padėties neabejotinai kvestionuotinas. Anot atsakovo, pagrįstų abejonių pareiškėjoms turėjo kelti faktas, kad įmonei buvus įregistruotai Ukrainos registre nuo pat jos įregistravimo neatlikti jokie registraciniai veiksmai, neįregistruoti jokie pakeitimai, ypač trečiajam suinteresuotam asmeniui nurodžius, jog jis akcijas pardavė dar 2009 metais. Rusijos registre 2015 m. įmonė jau įregistruota su pasikeitusia buveine, vadovu, tačiau nepakitusiu akcininkų sąrašu. Pažymi, kad pareiškėjos nesiėmė jokių tyrimo veiksmų, siekdamos išsiaiškinti, kodėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesutampa su registruose skelbiama informacija, nesivadovavo reikalavimu kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose akcentuoja, kad nors pareiškėjos ir teigia, jog įrašuose ir kartu skelbiamoje publikacijoje keliamas klausimas, ar trečiasis suinteresuotas asmuo neslepia verslo okupuotame Kryme, bei pateikiama jo pozicija dėl šios situacijos, visgi mano, kad tiek įrašuose, tiek publikacijoje formuluojamos aiškios žinios apie akcijų turėjimą, nekeliamos jokios abejonės ar klausimai. Pateikta trečiojo suinteresuoto asmens pozicija niekaip nereabilituoja paskelbtos informacijos, neverčia kelti dvejonių, tačiau priešingai – skleidžiamais teiginiais siekiama pabrėžti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo meluoja apie akcijų pardavimą, nes jo pozicija prieštarauja registruose skelbiamai informacijai.
Atsakydamas į pareiškėjų argumentus dėl Teiginyje 36 paskelbtos nuomonės „Kodėl # LRT tyrimai remiasi Rusijos mokesčių inspekcijos dokumentu dėl I. U. akcijų? Nes Rusijai okupavus Krymą, ten veiklos nenutraukusios įmonės privalėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. Persiregistravo tos, kurios okupuotoje teritorijoje norėjo tęsti veiklą. Jei visas akcijas esą pardavei iki 2009 m., kodėl 2015 m., po Krymo okupacijos, registruose kaip akcininkas neišnyksti? Verslo partnerių neinformuoji, kad veiklos su jais nebevykdai? Ar tiesiog simboliškai pasilieki akciją Kryme? Sentimentaliai“, pažymi, jog, skirtingai nei teigia pareiškėjos, ši nuomonė neturi objektyvaus faktinio pagrindo, yra reiškiama nesąžiningai ir neetiškai. Atkreipia dėmesį, kad nors teiginio pradžioje pateikiami argumentai dėl rėmimosi konkrečiais dokumentais, tačiau iš likusios teiginio dalies aišku, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tebeturi akcijų Kryme, tik keliamos versijos, dėl kokių priežasčių visgi akcijos buvo pasiliktos – ar simboliškai, sentimentaliai. Tvirtina, kad teiginiai apie trečiojo suinteresuoto asmens tebeturimas akcijas neparemti jokiais objektyviais duomenimis, o informacijos pagrindimas išimtinai tik abejotinais dėl senumo ir neaktualumo registrų duomenimis, negali būti laikomas pakankamu įrodymu. Nuomonė apie akcijų turėjimą okupuotame Kryme, svarstymai dėl tokio elgesio priežasčių neturi jokio objektyvaus faktinio pagrindo, yra reiškiami nesąžiningai ir neetiškai, nuomone suponuojamos neigiamos visuomenės nuostatos dėl veiklos vykdymo, kurią draudžia Europos Sąjungos taisyklės, todėl Inspektorius konstatavo, kad paskelbiant ginčijamą nuomonę, nebuvo laikomasi nuomonės raiškai keliamų reikalavimų, bet ir pažeminta I. U. garbė ir orumas. Atsakovas tvirtina, kad Inspektorius atlikęs tyrimą, įvertinęs visą ginčo medžiagą, trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateikė argumentuotą vertinimą dėl Teiginyje 36 paskelbtos nuomonės ir pagrįstai įspėjo pareiškėjas dėl trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimo paskelbiant ginčijamą teiginį. Atsižvelgdamas į tai, prašo pareiškėjų skundų argumentus dėl nepagrįstai taikyto įspėjimo už nuomonėje paskelbtą informaciją, atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. U. pateikė teismui atsiliepimus į skundus, kuriuose nurodo, jog su pareiškėjų skundais nesutinka. Atsiliepimuose I. U. iš esmės palaiko atsakovo atsiliepimuose nurodytą poziciją dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodo, kad Publikacijų ginčo teiginiuose Nr. 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28 ir 45 pareiškėja LRT neobjektyviai pateikė viešąją informaciją ir tendencingai, t. y. šališkai, kūrė jo, kaip pavojingo asmens, įvaizdį bei nesąžiningai nuslėpė nuo visuomenės reikšmingus trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu grėsmių nebuvimą įrodančius faktus, nors apie juos žinojo ir turėjo žinoti, jeigu žurnalistė, atlikusi žurnalistinį tyrimą, informaciją būtų rinkusi visapusiškai ir objektyviai, būtų tikrinusi informaciją, kaip numato teisės aktai. Dėl to, daro išvadą, kad pareiškėja LRT siekė sudaryti klaidingą įspūdį visuomenei, jog jis yra pavojingas šalies nacionaliniam saugumui asmuo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo yra įsitikinęs, kad Publikacijoje 4 paskleistos informacijos objektas buvo išimtinai jis, apie jo kontroliuojamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ Publikacijoje 4 nėra net užsiminta, todėl akivaizdu, kad skaitytojas informaciją supranta taip kaip ji yra pateikiama. Dėl visų šių nurodytų priežasčių daro išvadą, kad ginčo teiginio Nr. 25 atžvilgiu pareiškėja LRT yra įspėta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo vertinti priešingai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad yra kilęs iš Ukrainos ir visa Krymo okupacijos istorija jam yra itin skausminga. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjai I. M. niekada neneigė, kad jis 2006 m. iš tikrųjų buvo pirkęs simboliškai 1 procentą akcijų bendrovėje „T. D.“, kuri tuomet buvo registruota Kryme, Simferopolio mieste, tačiau šios įmonės turėtą 1 procentą akcijų seniai yra pardavęs, o sandorio dokumentų, praėjus daugiau nei dešimčiai metų, neišsaugojo, kad jis neturi jokio ryšio su šia bendrove jau daugiau kaip dešimt metų. Būtent tokią informaciją trečiasis suinteresuotas asmuo perdavė pareiškėjos atstovėms, t. y. žurnalistėms, kurios rašė šia tema. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, jog yra pateikęs Ukrainos teisingumo ministerijos raštišką patvirtinimą, jog jis nėra steigėjas jokio juridinio asmens, įregistruoto pagal Ukrainos įstatymus. Vadinasi, akivaizdu, kad jis turėjęs 1 procentą akcijų įmonės, kuri veikė Ukrainoje, šiai dienai tokio turto neturi.
Tvirtina, kad pareiškėja LRT, būdama viešosios informacijos rengėju ir skleidėju ir turėdama imperatyvią pareigą tikrinti skleidžiamą informaciją, nesiėmė jokių aktyvių tyrimo veiksmų, siekdama išsiaiškinti, kodėl jo nurodyta informacija dėl akcijų valdymo nesutampa su jos surinkta informacija, turint omenyje nepatikimą okupuotos valstybės institucijos dokumentuose nurodytą informaciją. Nepaisant imperatyvios pareigos atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, pareiškėja LRT pasirinko visai kitą eigą ir skleidžiamais ginčo teiginiais Nr. 20, 21, 22, 23 ir 24 visuomenei perdavė konstatuojamojo pobūdžio žinią, kad jis meluoja apie akcijų pardavimą, nes neva ši pozicija prieštarauja registruose skelbiamai informacijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėja LRT be pagrindo praplečia viešo asmens sąvoką jo atžvilgiu, o tuo pačiu nepagrįstai apriboja jo Konstitucijos garantuojamą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Jis nėra laikytinas trumpalaikiu viešuoju asmeniu nei dėl savo užimamų pareigų, nei dėl įgaliojimų, nei dėl jo nuolatinės veiklos, kuri neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Net jeigu jis ir būtų pripažintas trumpalaikiu viešuoju asmeniu, tai jokiu būdu nereikštų, kad galima taikyti tokias pačias privatumo apribojimo taisykles, kokios taikytinos viešajam asmeniui. Iš bylos faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad šiuo atveju apriboti trečiojo suinteresuotojo asmens privatumo, skelbiant jo atvaizdą, nebuvo jokio būtinumo, t. y. net jeigu pareiškėjos išvardintos aplinkybės, susijusios su trečiojo suinteresuotojo asmens veikla ir jų skelbimas galėtų būti pateisinama visuomeniniu interesu tokią informaciją žinoti, tai jokiu būdu nepateisintų ir nesudarytų pagrindo apriboti jo privatumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. M. ir pareiškėjų atstovė nurodė, kad skundus palaiko ir prašė juos tenkinti remiantis juose išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimo „Dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai –ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d. 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos” Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų matyti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautas trečiojo suinteresuoto asmens I. U. (I. U.) skundas (patikslintas 2019 m. balandžio 2 d.), papildytas 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 17 d.) dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.) (toliau – Publikacija 1), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš Rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6 d.) (toliau – Publikacija 2), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019-02-07) (toliau – Publikacija 3), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.) (toliau – Publikacija 4), „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.) (toliau – Publikacija 5), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. (toliau – Programa 1), 201902-06 (toliau – Programa 2), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 3), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 4)), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. (toliau – Programa 5), 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Programa 6), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 7), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 8), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. (toliau – Programa 9), 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Programa 10), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 11), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 12)), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Programa 13), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Programa 14)), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Įrašas 1), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Įrašas 2), 2019 m. vasario 8 d. (toliau – Įrašas 3), 2019 m. vasario 9 d. (toliau – Įrašas 4), 2019 m. vasario 13 d. (toliau – Įrašas 5), 2019 m. vasario 14 d. (toliau – Įrašas 6)) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 6 d. (toliau – Įrašas 7), 2019 m. vasario 7 d. (toliau – Įrašas 8), 2019 m. vasario 9 d. (toliau –Įrašas 9), 2019 m. vasario 15 d. (toliau – Įrašas 10)) paskelbtos informacijos (toliau – Skundas).
Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų „I. M.“ ir „R. J.“ valdytojas I. M. ir R. J., prašydamas pateikti paaiškinimus.
Pareiškėjai per atstovą pateikė Inspekcijai paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo, kuriuose nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį pripažinti nepagrįstu.
Inspektorius 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (SK-123, 2019)SPR-47 nusprendė: „1. Pripažinti pareiškėjo I. U. skundą dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš Rytų“ (www.lrt.lt, 2019-02-06), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu;
2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „I. M. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.) ir programas „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 8 d.), Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo paskelbiant publikacijas „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio www.lrt.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir reikalauti, kad VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija paneigtų tikrovės neatitinkančią, I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklalapyje www.lrt.lt.
3. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) I. M. dėl VII 2 straipsnio 36 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. Vasario 9 d.), dėl VII 19 straipsnio 2 pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 7 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – pašalinti garbę ir orumą žeminančią informaciją iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „I. M.“, bei reikalauti, kad I. M. paneigtų Teiginiuose 32 ir 33 paskelbtą informaciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“.
4. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) R. J. dėl VII 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini).9, 2019 m. vasario 9 d.), dėl VII 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 9 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – pašalinti garbę ir orumą žeminančią informaciją iš socialinio tinklo „Facebook" paskyros „R. J.“, bei reikalauti, kad R. J. paneigtų Teiginyje 41 paskelbtą informaciją socialinio tinklo „Facebook” paskyroje „R. J.“.
5. Atmesti pareiškėjo I. U. skundą dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo.
6. Paskelbti priimtą sprendimą viešai“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
Inspektorius priėmė ginčijamą Sprendimą, įgyvendindamas Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą kompetenciją. Šioje normoje nustatyta, kad inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Įstatyme įtvirtintas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Iš trečiojo suinteresuoto asmens skundo, adresuoto Inspektoriui, ir jo patikslinimų matyti, kad jis nesutinka su Publikacijose pateikta informacija apie jį ir mano, kad Publikacijose pateikta informacija žemina jo garbę ir orumą. Taip pat nurodo, kad jis nėra viešas asmuo, todėl jo privatumas turi būti saugomas, o atvaizdas negali būti naudojamas be jo sutikimo. Tokio sutikimo jis nėra davęs.
Kaip matyti iš pareiškėjų skundžiamo Inspektoriaus Sprendimo, Inspektorius tendencingais, šališkais pripažino I. U. skunduose nurodytus šiuos teiginius:
„LVŽS remiantys verslininkai pernai neįveikė tų pačių „valstiečių“ vyriausybės filtro dėl atitikties nacionaliniam saugumui. Baltarusiškų trąšų karaliumi tituluojamam I. U. tuomet neleista plėstis strateginiame (duomenys neskelbtini) uoste“ (toliau – Teiginys 1);
„I. U. ir <...> prieš mažiau nei metus buvo sulaukę nepalankių specialios vyriausybės komisijos išvadų dėl to, ar jų verslas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokia situacija susiklostė, kai I. U. kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) <...> planavo plėtrą (duomenys neskelbtini) uoste“ (toliau – Teiginys 4);
„Tačiau gali būti, kad jei ne „(duomenys neskelbtini)“ sėkmė uosto krantines išsinuomojant be konkurso, ši bendrovė nebūtų galėjusi tiek išsiplėsti. Pernai I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kai siekė dalyvauti konkurse dėl 10 arų žemės ploto“ (toliau – Teiginys 16);
„I. U. siekė uoste užsiimti naftos krovos verslu, tačiau leidimo jam nesuteikė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“ (toliau – Teiginys 17);
„Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“ (toliau – Teiginys 18);
„Komisijos, kuri ir nusprendė prieš pusantrų metų neleisti plėstis „(duomenys neskelbtini)“, nes tai nėra nacionalinio saugumo prasme saugios investicijos“ (toliau – Teiginys 27);
„Tik tos įmonės, iš kurių yra verslininkai, jau buvo susidūrusios su nepalankiomis Vyriausybės išvadomis dėl nacionalinio saugumo“ (toliau – Teiginys 45).
Inspektorius pripažindamas Teiginius: 1, 4, 16, 17, 18, 27, 45 tendencingais, šališkais, konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto pažeidimą.
Inspektorius skundžiamu Sprendimu pripažino teiginį „I. U., kuris užsiima baltarusiškų trąšų pervežimu ir krova, pernai neleista plėstis strateginiame jūrų uoste. Verslininkas siekė išsinuomoti uoste esančią žemę, tačiau specialioji vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateikė nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams“ (toliau – Teiginys 25) neatitinkančiu tikrovės, konstatuodamas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
Be to, Inspektorius skundžiamame Sprendime konstatavo, kad teiginyje „Kodėl #LRT tyrimai remiasi Rusijos mokesčių inspekcijos dokumentu dėl I. U. akcijų? Nes Rusijai okupavus Krymą, ten veiklos nenutraukusios įmonės privalėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. Persiregistravo tos, kurios okupuotoje teritorijoje norėjo tęsti veiklą. Jei visas akcijas esą pardavei iki 2009 m., kodėl 2015 m., po Krymo okupacijos, registruose kaip akcininkas neišnyksti? Verslo partnerių neinformuoji, kad veiklos su jais nebevykdai? Ar tiesiog simboliškai pasilieki akciją Kryme? Sentimentaliai“ (toliau – Teiginys 36) yra paskelbta objektyvaus faktinio pagrindo neturinti, nesąžininga ir neetiška, įžeidžianti nuomonė.
Inspektorius taip pat skundžiamame Sprendime nurodė, kad teiginiuose:
„Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi (duomenys neskelbtini) verslininkas I. U., kuris uoste kartu su Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ krauna trąšas, o jo valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ pretenduoja vežti per Lietuvos teritoriją Baltarusijos krovinius. Jo verslo partneris Kryme - Ukrainos teisėsaugos ieškomas žmogus. I. U. tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita“ (toliau – Teiginys 20);
„Tačiau su Ukraina I. U. sieja ne tik šaknys, bet ir verslo partneriai okupuotame Kryme. LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. U. verslą vykdė ir Kryme“ (toliau – Teiginys 21);
„Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, siekiant supaprastinti komercinę veiklą juridiniai asmenys turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. 2015 m. kovą „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota su tuo pačiu savininkų sąrašu“ (toliau – Teiginys 22);
„Pagal Europos Sąjungos sankcijų taisykles, ES valstybių narių piliečiai negali investuoti į Krymą ir skatinti turizmo į pusiasalį. Tačiau bendrovė ir toliau aktyviai dirbo Kryme“ (toliau – Teiginys 23);
„Tai - ne vienintelis atvejis, kai paaiškėja, kad lietuviškas verslas veiklą vykdo okupuotame Kryme“ (toliau – Teiginys 24);
„I. U., (duomenys neskelbtini) verslininkas, remiantis A. V. mero rinkimuose, turi akciją įmonėje, veikiančioje okupuotame Kryme“ (toliau – Teiginys 32);
„I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“ (toliau – Teiginys 33);
„Įdomios Lietuvos uostininkų sąsajos su okupuotu Krymu. <...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialus duomenys rodo kitaip“ (toliau – Teiginys 41) paskleista tikrovės neatitinkanti, žeminančio pobūdžio, I. U. garbę ir orumą pažeidžianti informacija.
Inspektorius pripažino, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas teiginius:
„Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi (duomenys neskelbtini) verslininkas I. U., kuris uoste kartu su Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ krauna trąšas, o jo valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ pretenduoja vežti per Lietuvos teritoriją Baltarusijos krovinius. Jo verslo partneris Kryme – Ukrainos teisėsaugos ieškomas žmogus. I. U. tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita“ (Teiginys 20);
„Tačiau su Ukraina I. U. sieja ne tik šaknys, bet ir verslo partneriai okupuotame Kryme. LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. U. verslą vykdė ir Kryme“ ( Teiginys 21);
„Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, siekiant supaprastinti komercinę veiklą juridiniai asmenys turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. 2015 m. kovą „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota su tuo pačiu savininkų sąrašu“ (Teiginys 22);
„Pagal Europos Sąjungos sankcijų taisykles, ES valstybių narių piliečiai negali investuoti į Krymą ir skatinti turizmo į pusiasalį. Tačiau bendrovė ir toliau aktyviai dirbo Kryme“ (Teiginys 23);
Tai – ne vienintelis atvejis, kai paaiškėja, kad lietuviškas verslas veiklą vykdo okupuotame Kryme“ (Teiginys 24);
„I. U., (duomenys neskelbtini) verslininkas, remiantis A. V. mero rinkimuose, turi akciją įmonėje, veikiančioje okupuotame Kryme“ (Teiginys 32);
„I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“ (Teiginys 33);
„Įdomios Lietuvos uostininkų sąsajos su okupuotu Krymu. <...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo kitaip“ (Teiginys 41);
„Kodėl #LRT tyrimai remiasi Rusijos mokesčių inspekcijos dokumentu dėl I. U. akcijų? Nes Rusijai okupavus Krymą, ten veiklos nenutraukusios įmonės privalėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. Persiregistravo tos, kurios okupuotoje teritorijoje norėjo tęsti veiklą. Jei visas akcijas esą pardavei iki 2009 m., kodėl 2015 m., po Krymo okupacijos, registruose kaip akcininkas neišnyksti? Verslo partnerių neinformuoji, kad veiklos su jais nebevykdai? Ar tiesiog simboliškai pasilieki akciją Kryme? Sentimentaliai“ (Teiginys 36), nesilaikė Įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintų nuomonės raiškai keliamų reikalavimų bei pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
Be to, Inspektorius Skundžiamame sprendime konstatavo, kad teiginiuose:
„I. U. verslo partneris Kryme yra S. N. <...> kuris nuo 2015 metų yra ieškomas Ukrainos teisėsaugos dėl nusikalstamų žemės sandorių“ (toliau – Teiginys 34);
„Kur kas įdomiau, su kokiais asmenimis tas verslas buvo vykdomas. Vienas I. U. verslo partnerių - Ukrainos teisėsaugos ieškomas asmuo. Ir ne šiaip už kokį menkutį nusikaltimą“ (toliau – Teiginys 42);
„<...> sklypus, kuriuos buvo pasisavinęs I. U. verslo partneris“ (toliau – Teiginys 43) informacija pateikta kryptingai, siekiant sukurti I. U., kaip pavojingo asmens įvaizdį, neteisėtai, nesilaikantį Europos sąjungos sankcijų ir vykdantį veiklą okupuotoje teritorijoje kartu su teisėsaugos paieškomu asmeniu. Tokios informacijos skelbimą, įvertinęs jos tendencingumą ir intensyvumą, Inspektorius laikė šališku ir pripažino, jog šiais veiksmais viešosios informacijos rengėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas.
Skundžiamu Sprendimu Inspektorius pripažino pagrįstu I. U. skundą ir dalyje dėl pastarojo atvaizdo paskelbimo, konstatuodamas, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) pažeidė I. U. teisę į privatumą ir šiais veiksmais pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teiginys „LVŽS remiantys verslininkai pernai neįveikė tų pačių „valstiečių“ vyriausybės filtro dėl atitikties nacionaliniam saugumui. Baltarusiškų trąšų karaliumi tituluojamam I. U. tuomet neleista plėstis strateginiame (duomenys neskelbtini) uoste“ (Teiginys 1), paskelbtas 2019 m. sausio 16 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (toliau - Publikacija 1) ir 2019 m. sausio 16 d. LRT programose „Žinios“ (toliau – Programa 1) bei „Panorama“ (toliau – Programa 9).
Teiginys „I. U. ir <...> prieš mažiau nei metus buvo sulaukę nepalankių specialios vyriausybės komisijos išvadų dėl to, ar jų verslas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokia situacija susiklostė, kai I. U. kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) <...> planavo plėtrą (duomenys neskelbtini) uoste“ (Teiginys 4), paskelbtas 2019 m. sausio 16 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (toliau – Publikacija 1).
Teiginys „Tačiau gali būti, kad jei ne „(duomenys neskelbtini)“ sėkmė uosto krantines išsinuomojant be konkurso, ši bendrovė nebūtų galėjusi tiek išsiplėsti. Pernai I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kai siekė dalyvauti konkurse dėl 10 arų žemės ploto“ (Teiginys 16), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (toliau – Publikacija 3).
Teiginys „I. U. siekė uoste užsiimti naftos krovos verslu, tačiau leidimo jam nesuteikė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“ (Teiginys 17), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (Publikacija 3).
Teiginys - „Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“ (Teiginys 18), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (Publikacija 3).
Teiginys „Komisijos, kuri ir nusprendė prieš pusantrų metų neleisti plėstis „(duomenys neskelbtini)“, nes tai nėra nacionalinio saugumo prasme saugios investicijos“ (Teiginys 27), paskelbtas 2019 m. vasario 14 d. www.lrt.lt publikacijoje „I. M.. Investicijos per (duomenys neskelbtini) –pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali? (toliau – Publikacija 5).
Teiginys „Tik tos įmonės, iš kurių yra verslininkai, jau buvo susidūrusios su nepalankiomis Vyriausybės išvadomis dėl nacionalinio saugumo“ (Teiginys 45), paskelbtas 2019 m. vasario 15 socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“(duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 10).
Teiginys „I. U., kuris užsiima baltarusiškų trąšų pervežimu ir krova, pernai neleista plėstis strateginiame jūrų uoste. Verslininkas siekė išsinuomoti uoste esančią žemę, tačiau specialioji vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateikė nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams“ (Teiginys 25), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai – ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (toliau – Publikacija 4).
Teiginys „Kodėl #LRT tyrimai remiasi Rusijos mokesčių inspekcijos dokumentu dėl I. U. akcijų? Nes Rusijai okupavus Krymą, ten veiklos nenutraukusios įmonės privalėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. Persiregistravo tos, kurios okupuotoje teritorijoje norėjo tęsti veiklą. Jei visas akcijas esą pardavei iki 2009 m., kodėl 2015 m., po Krymo okupacijos, registruose kaip akcininkas neišnyksti? Verslo partnerių neinformuoji, kad veiklos su jais nebevykdai? Ar tiesiog simboliškai pasilieki akciją Kryme? Sentimentaliai“ (Teiginys 36), paskelbtas 2019 m. vasario 9 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“ (duomenys neskelbtini) (toliau - Įrašas 4) ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 9).
Teiginys „Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi (duomenys neskelbtini) verslininkas I. U., kuris uoste kartu su Baltarusijos „(duomenys neskelbtini)“ krauna trąšas, o jo valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ pretenduoja vežti per Lietuvos teritoriją Baltarusijos krovinius. Jo verslo partneris Kryme - Ukrainos teisėsaugos ieškomas žmogus. I. U. tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita“ (Teiginys 20), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt publikacijoje „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai - ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (Publikacija 4).
Teiginys „Tačiau su Ukraina I. U. sieja ne tik šaknys, bet ir verslo partneriai okupuotame Kryme. LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. U. verslą vykdė ir Kryme“ (Teiginys 21), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.
Teiginys „Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, siekiant supaprastinti komercinę veiklą juridiniai asmenys turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. 2015 m. kovą „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota su tuo pačiu savininkų sąrašu“ (Teiginys 22), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.
Teiginys „Pagal Europos Sąjungos sankcijų taisykles, ES valstybių narių piliečiai negali investuoti į Krymą ir skatinti turizmo į pusiasalį. Tačiau bendrovė ir toliau aktyviai dirbo Kryme“ (Teiginys 23), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.
Teiginys „Tai – ne vienintelis atvejis, kai paaiškėja, kad lietuviškas verslas veiklą vykdo okupuotame Kryme“ (Teiginys 24), paskelbtas 2019 m. vasario 8 d. www.lrt.lt Publikacijoje 4.
Teiginys „I. U., (duomenys neskelbtini) verslininkas, remiantis A. V. mero rinkimuose, turi akciją įmonėje, veikiančioje okupuotame Kryme“ (Teiginys 32), paskelbtas Įraše 2.
Teiginys „I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“ (Teiginys 33), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“ www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 2).
Teiginys „Įdomios Lietuvos uostininkų sąsajos su okupuotu Krymu. <...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialus duomenys rodo kitaip“ (Teiginys 41), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Įrašas 8).
Teiginys „I. U. verslo partneris Kryme yra S. N. <...> kuris nuo 2015 metų yra ieškomas Ukrainos teisėsaugos dėl nusikalstamų žemės sandorių“ (Teiginys 34), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“ www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) (Įrašas 2).
Teiginys „Kur kas įdomiau, su kokiais asmenimis tas verslas buvo vykdomas. Vienas I. U. verslo partnerių – Ukrainos teisėsaugos ieškomas asmuo. Ir ne šiaip už kokį menkutį nusikaltimą“ (Teiginys 42), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ (duomenys neskelbtini) (Įrašas 8).
Teiginys „<...> sklypus, kuriuos buvo pasisavinęs I. U. verslo partneris“ (Teiginys 43), paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „R. J.“ www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) (Įrašas 8).
Byloje ginčo dėl Inspektoriaus Sprendime nurodytų Teiginių turinio ir jų paskelbimo Sprendime nurodytose Publikacijose, Programose ir Įrašuose nėra.
Dėl informacijos tendencingumo ir šališkumo
Pagrindinė visuomenės informavimo priemonės funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Įstatymo 3 straipsnyje. Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina teisę turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Tačiau informacijos skleidimui yra keliami tam tikri reikalavimai, dalis kurių įtvirtinti Įstatyme.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Sąžiningas informacijos skleidimas viešojo informavimo srityje – tai viešosios informacijos rengėjo informacijos skleidimas, siekiant informuoti visuomenę apie įvykį, kurį visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti.
Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi kontrolinį akcijų paketą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo krovos veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste. Oficialiuose šaltiniuose nurodyta, jog jos krovos apimtys sudaro apie 18 proc. visos (duomenys neskelbtini) jūrų uosto krovos. Didžiąją dalį įmonės krovinių sudaro birios kalio trąšos. Viena pagrindinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klienčių yra Baltarusijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat turi 30 proc. įmonės akcijų. Nėra ginčo ir dėl to, kad potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. NS-52 nurodyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų“.
Skunde atsakovui trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Teiginiuose 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28, 45 apie gautą neigiamą specialios komisijos išvadą skelbiama neteisinga informacija, jog šią neigiamą komisijos išvadą gavo būtent jis.
Nustatyta, kad atsakovas Sprendime, vertindamas šiuos skundo argumentus ir pareiškėjų paaiškinimus dėl to, sutiko su viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais), kad iš Publikacijų 1, 3, 5, Įrašo 10 turinio suprantama, jog nepalankią komisijos išvadą gavo trečiojo suinteresuoto asmens įmonė, o ne jis asmeniškai. Teiginiuose tiesiogiai įvardijama, kad neigiamą išvadą gavo I. U. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba jo verslas, įmonė. Nors kai kuriuose Teiginiuose (pavyzdžiui, Teiginyje 17) detalizuojami trečiojo suinteresuoto asmens plėtros planai, kryptys, vis dėlto vertinant Publikacijų turinio visumą, kontekstą, pasak atsakovo, skaitytojui aišku, jog neigiama komisijos išvada skirta įmonei. Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog Teiginiai 1, 4, 16, 17, 18, 27, 45 neatitinka tikrovės ir nekonstatavo trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimo šiuose teiginiuose paskleistos informacijos kontekste.
Taip pat dėl šių aplinkybių ir Publikacijos 5 turinio Teiginyje 28 Publikacijos autoriui reiškiant abejones dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taikomų standartų priimant aukas iš verslininkų, susijusių su įmonėmis, gavusiomis neigiamas išvadas dėl nacionalinio saugumo, atsakovas nenustatė nuomonės raiškai keliami reikalavimų pažeidimai, kadangi pripažino, kad ši nuomonė turi faktinį pagrindą. Tačiau atsakovas, nors ir nenustatęs garbės ir orumo pažeidimo ginčijamų teiginių atžvilgiu, atkreipė dėmesį, kad šiais teiginiais, įskaitant ir Teiginį 28, pabrėžiama, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia būtent trečiojo suinteresuoto asmens verslas ar investicijos per jį, tuo konstatuodamas, kad ši informacija paskleista tendencingai ir šališkai, ir pripažindamas viešosios informacijos rengėją padarius VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 dalies pažeidimą, t. y. pareigos viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) būti objektyviems ir nešališkiems nevykdymą.
Taigi, tas pats Teiginys 28 Sprendime pripažįstamas turintis objektyvų faktinį pagrindą bei nepažeidęs nuomonės raiškai keliamų reikalavimų, ir tuo pačiu siekiantis tendencingai akcentuoti būtent trečiojo suinteresuoto asmens, kaip pavojingo nacionaliniam saugumui asmens, įspūdį.
Nėra ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi kontrolinį akcijų paketą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo krovos veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste. Oficialiuose šaltiniuose nurodyta, jog jos krovos apimtys sudaro apie 18 proc. visos (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto krovos. Didžiąją dalį įmonės krovinių sudaro birios kalio trąšos. Viena pagrindinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo partnerių yra Baltarusijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat turi 30 proc. įmonės akcijų.
Kaip matyti iš Publikacijų 1, 3 ir 5, Įrašo 10 turinio, kurių turinys vertinamas bendrame kontekste su ginčo Teiginiais 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28, 45, matyti, kad nepalankią komisijos išvadą gavo trečiojo suinteresuoto asmens valdoma bendrovė, o ne pats trečiasis suinteresuotas asmuo. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 5 d. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. NS-52, neigiama išvada duota dėl „(duomenys neskelbtini)“ turimo kredito Rusijos banke „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra faktiškai kontroliuojama nedemokratinio Baltarusijos režimo.
Neginčytina aplinkybė, kad I. U. pardavė 30 proc. jam priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų Baltarusijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios ryšių ir buvo priimta išvada dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Sprendimai, priimti trečiojo suinteresuoto asmens kontroliuojamos įmonės atžvilgiu, neišvengiamai susiję ir su pačiu trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Publikacijoje 1 aiškiai nurodyta, jog problemos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui kilo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikti tiek I. U., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo komentarai dėl specialiosios komisijos išvados, todėl Publikacijos 1 aspektu konstatuoti šališkumo nėra faktinio pagrindo. Publikacijose I. U. pavardė minima tik tiek ir tik dėl to, kad jis ir jo sutuoktinė maksimaliai leidžiama suma parėmė valdančiąją partiją rinkimuose į savivaldybės tarybą, todėl pagrįstai buvo keliamas klausimas, ar aukščiausius skaidrumo standartus deklaravusiai valdančiajai partijai dera priimti piniginę auką iš asmens, kurio kontroliuojama įmonė buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.
Iš Publikacijos, kurioje skelbiami Teiginiai 1 ir 4 visumos matyti, kad specialioji komisija priėmė sprendimą ne dėl I. U. asmeniškai, bet dėl jo kontroliuojamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas Sprendime. Kaip jau minėta, I. U. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuojantis asmuo, kuris turėjo įtakos verslo sandoriams su Baltarusijos bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Jo pavardės minėjimas Publikacijoje yra išskirtinai susijęs su jo dalyvavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, o ne su juo asmeniškai, kaip asmeniu. Sprendimai, priimti I. U. kontroliuojamos bendrovės atžvilgiu, kai kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui, gali kelti sąsajų ir su pačiu I. U. dėl jau minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo kandidatavimo į politinius postus kartu su (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto vadovu A. V., taip pat I. U. ir jo sutuoktinės aukos valdančiosios partijos rinkimų kampanijai.
Iš Publikacijos 3, kurioje paskelbti Teiginiai 16, 17, 18, visumos taip pat aiškiai suprantama, kad būtent I. U. verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui dėl bendro verslo su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, Sprendime nurodydamas, kad „Teiginiuose tiesiogiai įvardijama, kad neigiamą išvadą gavo Pareiškėjo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba Pareiškėjo verslas, įmonė. Nors kai kuriuose teiginiuose (pavyzdžiui, Teiginyje 17) detalizuojami Pareiškėjo plėtros planai, kryptys, vis dėlto vertinant Publikacijų turinio visumą, kontekstą, skaitytojui aišku, jog neigiama komisijos išvada skirta įmonei“. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad Publikacijos 3 aspektu nepagrįstai konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas.
Susipažinus su Publikacijos 5 bei joje skelbiamo Teiginio 27 turiniu, matyti, kad minėtame teiginyje neminimas trečiasis suinteresuotas asmuo, o aiškiai nurodoma, kad neigiama komisijos išvada priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, todėl Teiginio 27 aspektu konstatuotas tariamas šališkumas neva siekiant parodyti trečiojo suinteresuoto asmens pavojingumą nacionaliniam saugumui nepagrįstas jokia Publikacijos dalimi, todėl ir Publikacijos 5 (Teiginio 27) aspektu konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas neturi faktinio pagrindo.
Dėl neskelbtinos informacijos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018; kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03).
Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje yra konstatuota, jog tais atvejais, kai saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 20436/02 Wojtas-Kaleta prieš Lenkiją). LVAT yra konstatavęs, kad asmens reputacija gali būti pažeista tuo atveju, jeigu saviraiškos būdas yra nesąžiningas ir neturi objektyvaus pagrindo (LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1435-624/2015). Žeminimo samprata yra vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjant, ar publikacijoje pateikta informacija galėjo pažeminti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą, atsižvelgtina į publikacijoje vartotas formuluotes.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens garbė ir orumas, skleidžiant apie jį žinias, yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie Pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą.
Atsakovas Teiginį 25 laiko neatitinkančiu tikrovės, kadangi iš jame nedviprasmiškai nurodoma, kad nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionaliniam saugumui gavo asmeniškai trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas su tokia išvada nesutinka, kadangi Teiginio 25 negalima vertinti atskirai nuo viso Publikacijos 4 turinio.
Nustatyta, kad Publikacijos 4 paantraštė ir pirmojo skyriaus, kuriame yra ir ginčijamas Teiginys 25, pradžioje yra pateikta aktyvi nuoroda į Publikaciją 1, kas leidžia daryti išvadą, jog tai yra skelbiamų Publikacijų ciklas. Publikacijos 1 paskelbti teiginiai skundžiamame Sprendime nepripažinti neatitinkančiais tikrovės. Visa tai turėjo suformuoti teisingą skaitytojo suvokimą apie Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo priežastis ir tai, kad neigiamą atitikties nacionaliniam saugumui išvadą gavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne trečiasis suinteresuotas asmuo. Pažymėtina, kad Teiginyje 25 kalbant apie verslo planus, trečiojo suinteresuoto asmens pavardė nereiškia, kad yra kalbama apie jį asmeniškai. Trečiojo suinteresuoto asmens pavardė šiuo atveju naudojama kaip trečiojo suinteresuoto asmens įmonės sinonimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Teiginyje 25 nėra skelbiama diskredituojanti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip asmenį, informacija, todėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas šiuo aspektu konstatuotas nepagrįstai.
Atsakovas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimu laiko Teiginiuose 20, 21, 22, 23, 24, 32, 33, 34, 36, 41, 42, 43 paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens Kryme turimą 1 proc. akcijų ir ten vystomą veiklą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą Kryme viešosios informacijos rengėjai rinko viešuosiuose registruose. Pareiškėjos nurodo, kad atliekant žurnalistinį tyrimą buvo gauti tiek Rusijos Federacijos Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašas, tiek Ukrainos Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašas, kuriuose nurodyta, kad I. U. turi „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Dėl šios informacijos patikrinimo buvo kreiptasi į I. U., kuris nurodė, kad buvo šios bendrovės akcininkas iki 2008-2009 m. krizės, akcijas pardavė, bendrovė nutraukė veiklą. Trečiojo suinteresuoto asmens komentaras dėl to paskelbtas Publikacijoje 4. Jis nurodė, kad turi visus oficialius dokumentus, patvirtinančius jo žodžius, tačiau ir po pakartotinio prašymo jų nepateikė žurnalistams.
Žurnalistinio tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad įmonės, veikusios ir norinčios veikti Kryme, turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą, ką 2015 m. kovo mėn. padarė „(duomenys neskelbtini)“, įregistruodama akcininkų sąrašą su I. U. Bylos duomenys patvirtina, kad informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ tikrinta ir tas pats akcininkų sąrašas rastas Orbis duomenų bazėje. Ši pasaulinė duomenų bazė apie įmones laikoma patikima, prieigą naudotis šia duomenų baze įsigyja Lietuvos valstybinės institucijos, pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra sudariusi sutartį dėl prieigos prie duomenų bazės „Orbis Europe Marketing Version“.
Ukrainos registre neatlikti jokie registro atnaujinimai, neįregistruotas 2017 m. pasikeitęs vadovas, įmonės buveinės adresas, tuo tarpu Rusijos registre, kuriame duomenys įregistruoti 2015 m. (po Krymo aneksijos), jau pateikiama informacija apie kitą vadovą ir naują buveinės adresą, tačiau išlieka nepakitęs akcininkų sąrašas. Informacijos neatitikimas leido pareiškėjoms daryti išvadą, kad šios įmonės juridinių faktų pokyčiai nebuvo registruojami Ukrainos registre, tačiau buvo registruojami Rusijos registre. Tai taip pat leido daryti prielaidą, kad „(duomenys neskelbtini)“ ketino vykdyti ir vykdė veiklą okupuotame Kryme (tai patvirtina ir jau minėta įmonės internetiniame puslapyje pateikta informacija), o tai paneigia I. U. elektroniniame laiške žurnalistei nurodomą informaciją, kad įmonė nutraukė veiklą bei patvirtina Teiginyje 33 išsakytą mintį, kad įmonė veiklą okupuotame Kryme tebevykdo.
Dėl paminėtų priežasčių Publikacijoje 4, taip pat ir Teiginyje 32 bei Teiginyje 41 nurodomas teisingas ir tikrovę atitinkantis faktas, kad pagal Rusijos registro duomenis I. U. yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o šiame registre įmonės juridinių faktų duomenys buvo atnaujinami ir registruojami, pvz. įregistruotas naujas vadovas ir buveinės adresas, tačiau neįregistruotas I. U. tariamai atliktas įmonės akcijų perleidimas. I. U. pateikus informaciją, kad jis perleido „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pareiškėjos tikrino šią informaciją ir Orbis duomenų bazėje, kurioje nurodoma, kad 2018 m. birželio mėn. duomenimis I. U. yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Susiklosčiusi situacija dėl turimos informacijos apie I. U. turimas įmonės „T. D.“ akcijas viešosios informacijos rengėjui leido kelti klausimą, ar trečiasis suinteresuotas asmuo neslepia savo verslo okupuotame Kryme fakto. Kaip nurodo pareiškėjos, tuo tikslu buvo keiptasi į I. U. prašant pakomentuoti situaciją, kuris nurodė, kad „turiu visus oficialius dokumentus, patvirtinančius mano žodžius“, tačiau ir po pakartotinio prašymo jie nebuvo pateikti.
Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime nurodydamas, kad viešosios informacijos rengėjas nagrinėjamu atveju neatliko išsamaus tyrimo, nenurodė, kokių konkrečių papildomų priemonių viešosios informacijos rengėjas privalėjo imtis siekdamas patikrinti viešuose registruose nurodytos informacijos tikrumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nei atsakovui, nei viešosios informacijos rengėjui nepateikė įrodymų dėl to, kad yra pardavęs minimo įmonės akcijas, tokia galimybė jam buvo suteikta. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip atitinkamo juridinio asmens dalyvis, privalo domėtis duomenų apie jį skelbimu viešuosiuose registruose.
Taip pat nustatyta, kad Teiginys 33 atsakovės įvertintas ne visa apimtimi, analizuojant tik jo dalį: „I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m. <...> ir daugiau nieko apie „T. D.“ jis nežino“. Visas Įrašo 2 teiginys yra toks: „I. U. LRT Tyrimų skyriui sakė netiesą, kad šio verslo atsisakė apie 2009 m., tuomet kompanija liko formaliai nevykdanti veiklos ir daugiau nieko apie „T. D. “ jis nežino. R. J. ir M. M. išsiaiškino, kad gal įmonė ir nevysto veiklos, bet reklamos apie „T. D.“ veiklos vystymą Kryme rasti sunku nėra“. Šiuo teiginiu, teismo vertinimu, pareiškėja I. M. teigia, kad I. U. sakė netiesą ne apie jo veiklą įmonėje, bet apie tai, kad jis neteisingai sakė, jog įmonė „T. D.“ nevykdo veiklos. Šios aplinkybės, kad įmonė „T. D.“ realiai veikia, niekas neginčija, ji buvo nurodyta ir Publikacijoje 4, pateikiant nuotrauką į įmonės internetinį puslapį, todėl Teiginyje 33, atsakovei jį sutrumpinus taip, kad pasikeitė teiginio kontekstas, pastaroji informacija buvo nepagrįstai pripažinta neatitinkančia tikrovės bei žeminančia trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą.
Ir kiti analizuojami teiginiai nepatvirtina Skundžiamo sprendimo išvados, kad I. U. vykdo veiklą okupuotame Kryme. Teiginyje 41 nurodoma: „<...> I. U. verslą vykdo, o gal vykdė, Krymo sostinėje. Pats I. U. sako, kad akcijų atsikratė, tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo kitaip“, kuo siekiama atspindėti ir I. U. poziciją, kartu pabrėžiant ir tai, kad visi kiti tyrimo metu surinkti duomenys šios pozicijos nepatvirtina.
Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Sprendimo išvada, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad I. U. pagal registrų duomenis turi akcijų Krymo bendrovėje, nepatvirtinta įrodymais, todėl sprendimas šiuo aspektu negali būti laikomas pagrįstas ir teisėtas. Kaip matyti, viešosios informacijos rengėjos šiuo atveju įvertino visą turimą informaciją, tiek viešųjų registrų, tiek patiess trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus ir padarė atitinkamas išvadas dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.
Atsakovė Skundžiamame sprendime taip pat nemotyvavo, kokią Teiginio 32 dalį ir dėl kokių priežasčių laiko neturinčia faktinio pagrindo, įžeidžia ar neetiška nuomone, nes pareiškėjos dėl išdėstytų priežasčių galėjo remtis viešų registrų teisingumo prezumpcija, o nesant ją paneigiančių pagrįstų duomenų daryti prielaidą, kad I. U. deklaruojamo sandorio neįvyko. Todėl nepagrįstai ir neteisėtai Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu I. M. skirta poveikio priemonė įspėjimas dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo dėl Įrašo 2 Teiginių 32 ir 33), bei pareikalauta pareiškėjų paneigti I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (atitinkamai Teiginius 31, 32 ir Teiginį 41).
Dėl I. U. atvaizdo paskelbimo
Pagal Įstatymą yra draudžiama be asmens sutikimo viešinti jo atvaizdą, informacijos skleidėjas įpareigojamas rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.
Kiek tai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens statusu visuomenėje, teismas pažymi, kad, vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT yra konstatavęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai. Visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie kitus žinomus asmenis (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 39954/08 A. S. AG prieš Vokietiją, EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 40660/08 ir 60641/08 Von Hannover prieš Vokietiją). EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendime Nr. 39954/08 A. S. AG prieš Vokietiją pabrėžė, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu.
Teismas pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtinta, kad asmens nuotrauka ar kitoks atvaizdas yra privataus pobūdžio informacija, todėl ši informacija informacijos skleidėjo galėjo būti viešai skelbiama tik esant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimui, nebent buvo pagrįstas visuomenės interesas tokią informaciją gauti. Teisėtas visuomenės interesas turi būti suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių, t. y. turi būti socialinis poreikis.
Pareiškėjai nurodo, kad paviešindami trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdą rėmėsi Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalimi, leidžiančia be asmens sutikimo paviešinti asmens atvaizdą, jei tai susiję su asmens visuomenine veikla. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) akcentavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laikytinas trumpalaikiu viešuoju asmeniu.
Teismas pažymi, kad aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualiai.
Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas panaudotas vienoje iš ginčo Publikacijų pateikiamoje schemoje, parodant jo valdomų įmonių ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybiniu jūrų uostu, taip pat Programose, pateikiant pokalbio su juo ištrauką, taigi, jo atvaizdas pateiktas akivaizdžiame ryšyje su informacija, dėl kurios jis ir kelia visuomenės susidomėjimą. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, be to jis yra kontrolinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo turėtojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kitos trečiojo suinteresuoto asmens valdomos įmonės vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) valstybiniame jūrų uoste, sąlygojamą (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto sprendimų ir sandorių bendrovių atžvilgiu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto merus ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto vadovas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris kartu yra ir I. U. verslo partneris.
Teismo vertinimu, šios aplinkybės lėmė pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą trečiuoju suinteresuotu. Iš Publikacijų aiškiai matyti, kad pareiškėjų susidomėjimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo veikla apėmė tik tiek, kiek tai buvo susiję su jo verslu ir verslo parama politinei kampanijai, todėl įsikišimas į asmens privatumą buvo akivaizdžiai proporcingas pagrįstam visuomenės interesui. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nefotografavo trečiojo suinteresuoto asmens, o jo atvaizdą pasiėmė iš viešų kartotekų, kadangi jo atvaizdas yra laisvai prieinamas, internete, gausu straipsnių, iliustruotų trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauka.
Taigi pripažintina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdo naudojimas publikacijose atitiko Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjos viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti jų naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundas šioje byloje tenkinamas visiškai, todėl jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad pareiškėją VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pagal 2020 m. kovo 19 d. Teisinių paslaugų sutartį“ Nr. S-12/2020 byloje atstovavo Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ advokatai A. B. ir dr. P. Č. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ir Nr. A12/20 ir 2020 m. balandžio 24 d. Patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėja patyrė 1936, Eur išlaidų už skundo parengimą ir 22,50 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad advokatė A. B. paduodama skundą teismui 2020 m. balandžio 1 d. už pareiškėją sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus pareiškėjos skundą, ši suma visa apimtimi priteistina pareiškėjai.
Taip pat nustatyta, kad Teisinės paslaugos (skundo parengimas) pareiškėjai buvo suteiktos 2020 m. II ketv., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1358,60 Eur. Kaip matyti, užmokestis už nurodytas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio ir, įvertinus suteiktos paslaugos apimtį ir sudėtingumą, yra pagrįstas, todėl visa apimtimi priteistinas pareiškėjos naudai iš atsakovo.
Tenkinant pareiškėjos VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą, iš viso jos naudai iš atsakovo priteistina 1958,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl pareiškėjų I. M. ir R. S. bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjos skunde prašo priteisti jų naudai iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. M. ir R. S. pagal 2020 m. balandžio 3 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. S-16/2020 ir Nr. S-17/2020 byloje atstovavo Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ advokatai A. B. ir dr. P. Č.. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjos teismui pateikė 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad advokatė A. B. paduodama skundą teismui 2020 m. balandžio 6 d. už pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus pareiškėjų skundą, ši suma visa apimtimi priteistina pareiškėjoms lygiomis dalimis, t. y. po 11,25 Eur.
Pareiškėjos įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos teismui nepateikė.
Įvertinus tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju palaikė atsakovo poziciją, tenkinus pareiškėjų skundą, darytina išvada, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens nenaudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šių priežasčių trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Teismas , vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundus tenkinti.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimo „Dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai –ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M. Investicijos per (duomenys neskelbtini) – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d. 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ (www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos” Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 punktus.
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 1958,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 50 euro cento) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti pareiškėjoms I. M. ir R. S. iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos po 11,25 Eur (po vienuolika eurų ir 25 euro cento) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens I. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.