Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-278-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-01Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
e2S-278-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31976-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
Č. G.
Ieškovas
A. G.
Trečiasis asmuo
T. G.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-278-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31976-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1; 106.1; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Č. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio pilnamečiui vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo – T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė padidinti priteisto išlaikymo pilnamečiui vaikui dydį. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu iš atsakovo Č. G. dukters A. G. išlaikymui buvo priteistas 500 LT (144,81 EUR) dydžio periodinis kasmėnesinis išlaikymas iki jos pilnametystės, taip pat sulaukus pilnametystės, jeigu ieškovė tuo metu mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki bus ne vyresnė negu 24 metų. Ieškovei pradėjus studijuoti (duomenys nesklebtini) ir atsikrausčius gyventi į Vilnių, jos išlaidos ženkliai padidėjo, todėl iki tol teikto išlaikymo nebeužtenka.

Atsiliepimas

Atsakovas Č. G. atsiliepime su ieškiniu sutiko, pareigą mokėti didesnį išlaikymą pilnametei dukrai pripažino.

2015 m. spalio 23 d. šalys pateikė teismui 2015 m. spalio 21 d. sudarytą taikos sutartį, pašė ją patvirtinti ir nagrinėjamą bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės A. G. ir atsakovo Č. G. 2015 m. spalio 21 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo pilnamečiui vaikui padidinimo nutraukė. Nutartyje teismas be kita ko konstatavo, kad ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisė 25 proc. už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio - 22,97 EUR.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Č. G. atskiruoju skundu su nutartimi nesutinka dalyje dėl 25 proc. žyminio mokesčio iš atsakovo priteisimo, prašo nutartį šioje dalyje panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, jog, taikos sutartimi šalims susitarus, kad teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ieškovė, 22,97 EUR dydžio žyminio mokesčio dalis valstybei nepriteistina. Nurodo, kad taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog visas teismo (valstybės) patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina ieškovė, todėl teismas, tvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį, taip pat ir 4 jos punktą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, nepagrįstai šias išlaidas paskirstė, pažeidžiant šalių sulygtą susitarimą. Nagrinėjamoje byloje teismas (valstybė) taip pat patyrė ­žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas, kurios nesudaro 3 EUR, todėl nepriteistos. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šalims susitarus, kad visas teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina ieškovė, teismas neturėjo teisinio pagrindo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Ieškovė A. G. ir trečiasis asmuo T. G. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad atsakovas pagrįstai prašo pakeisti nutartimi nustatytą žyminio mokesčio dalies paskirstymo klausimą, nes taikos sutarties 4 punkte ieškovė ir atsakovas susitarė, kad valstybės (teismo) patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina ne atsakovas, o ieškovė. Ieškovės nuomone, vien tuo pagrindu, kad taikos sutartimi atsakovui nebuvo numatyta pareiga atlyginti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas, tvirtinant pateiktą taikos sutartį, neturėjo pagrindo šį klausimą išspręsti priešingai bylos šalių suderintai valiai. Toks sprendimas pažeidė šalių abipusį susitarimą dėl taikos sutarties sąlygų, šalių dispozityvumo principą, teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, pakeitė šalių nustatytą teisių ir pareigų balansą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria bylą nutraukia. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju šalys pasinaudojo joms įstatymo nustatyta teise baigti bylą taikos sutartimi ir 2015 m. spalio 23 d. pateikė teismui jų sudarytą taikos sutartį. Teismas šią sutartį patvirtino, į nutarties tekstą įtraukdamas, be kita ko, ir šalių taikos sutarties 4 punktą, kuriame buvo susitarta, jog teismo patirtas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu, apmoka ieškovė. Nepaisant to, teismas nutarė iš atsakovo Č. G. priteisti 22,97 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai, kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio šios kategorijos bylose yra atleista. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tokiu būdu paneigė šalių valią įtvirtintą sutartyje, kadangi šalys ja siekė, jog valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutinka iš dalies.

CPK 42 straipsnio 1 dalies bei 140 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia ieškovui ir atsakovui teisę bylą baigti taikos sutartimi, ribojant teismo teisę tvirtinti šalių taikos sutartį tik tuo atveju, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, priklauso išimtinė kompetencija spręsti dėl taikos sutarties turinio teisėtumo, t.y. teismas įpareigotas tikrinti, kad sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų, kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog visas teismo (valstybės) patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina ieškovė. Tuo tarpu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Taigi akivaizdu, kad tokia šalių taikos sutarties sąlyga neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų ir yra nesąžininga, kadangi tokiu susitarimu šalys siekė apskritai išvengti tokios prievolės valstybei, kas matyti ne tik iš atskirojo skundo, bet ir atsiliepimo į jį argumentų ir teiginių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagal CPK 42 straipsnio 2 dalies bei 140 straipsnio 3 dalies nuostatas šalių taikos sutarties tokiomis sąlygoomis tvirtinti negalėjo.

Pagal CPK 94 straipsnį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Taigi, atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas, esant šalių susitarimui taikos sutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negalėjo šalių susitarimo nepaisyti ir savo nuožiūra priteisti iš atsakovo 25 proc. žyminio mokesčio (22,97 EUR) mokėtino į valstybės biudžetą, nes tai neatitinka teismo tvirtinamos taikos sutarties sąlygų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas naikina apskųstąją teismo nutartį ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 3 p.) ir pažymi, kad teismas privalo tinkamai įgyvendinti įstatymo nuostatas ir netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, jeigu jos sąlygos nėra sąžiningos, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Alma Urbanavičienė