- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-975-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31976-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Č. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- T. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Č. G., trečiajam asmeniui T. G. dėl priteisto išlaikymo padidinimo, o taip pat į bylą įstojusių trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, L. M. ir J. V. ieškinį ieškovei A. G., atsakovui Č. G., trečiajam asmeniui T. G. dėl kreditorių teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-25447-595/2013 12 p. ir iš atsakovo Č. G. priteisti išlaikymą dukrai A. G. po 400 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnė nei 24 m., priteistą sumą indeksuojant kasment Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Nurodė, jog 2013 m. birželio 20 d. sprendimu patvirtinus ieškovės tėvų gyvenimą skyrium, atsakovas įsipareigojo dukters – ieškovės išlaikymui iki pilnametystės, o jeigu sulaukusi pilnametystės mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų, kiekvieną mėnesį mokėti po 144,81 EUR (500 Lt). Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ieškovės studijuoja Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete, nuolatinėje studijų programoje. Persikėlus gyventi į Vilnių, ieškovės išlaidos ženkliai padidėjo, todėl nebepakanka, atsakovo teikiamo išlaikymo pragyvenimo išlaidoms padengti.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko ir geranoriškai pripažino pareigą paremti besimokančią dukrą.Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. vasario 10 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė tvirtinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. rezoliucija tenkino J. V. ir L. M. prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.Tretieji asmenys J. V. ir L. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančia atsakovo kreditorių interesams ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir jos netvirtinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovas yra trečiųjų asmenų skolininkas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus. Padidinus atsakovo dukrai teikiamą išlaikymą sumažės jo galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovo pareiga išlaikyti ir išlaikymo dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovės motinos T. G. turtinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovo. Atsakovės reikalaujamo išlaikymo dydžio pagrįstumas kelia abejonių, kadangi ne visos nurodytos išlaidos yra pirmos būtinybės be to ieškovė nepateikia įrodymų pagrindžiančių realias ieškovės išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovas net nepateikęs atsiliepimo lengva ranka pasirašė taikos sutartį byloje, sudaro pagrindą manyti apie šio teisminio proceso dirbtinumą. Trečiųjų asmenų nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui.Atsakovas su trečiųjų asmenų ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų visumos. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai stabili ir gera, atsakovas gauna pajamas, turi kreditorinių reikalavimų į pačius trečiuosius asmenis, todėl pateikta taikos sutartis nepažeidžia jų interesų. Įsiskolinimo suma tretiesiems asmenims nėra didelė, todėl negali paneigti ieškovės teisės gauti didesnį išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 26 d. d. sprendimu 2016 m. vasario 10 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės A. G. ir Č. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo netvirtino. Ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Č. G., trečiajam asmeniui T. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė. Trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, L. M. ir J. V. ieškinį ieškovei A. G., atsakovui Č. G., trečiajam asmeniui T. G. dėl kreditorių teisių gynimo patenkino. Pripažino 2016 m. vasario 10 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. G. ir Č. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, negaliojančia. Priteisė iš A. G. ir Č. G. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 458 EUR bylinėjimosi išlaidų L. M. ir J. V..Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė T. G. iš atsakovo Č. G. priverstine tvarka vykdo priteistų sumų (viso 1320.67 EUR) išieškojimą L. M. ir J. V. naudai, išieškant skolą iš Č. G. gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tėvas su pilnamete dukra, t.y. Č. G. ir A. G., siekia patvirtinti susitarimą dėl priteistos išlaikymo sumos pilnametei dukrai padidinimo tokiu dydžiu, kad esant pirmaeiliam išlaikymo išieškojimui, tampa negalimas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Toks Č. G. elgesys patvirtina, kad iš tikrųjų siekiama ne išspręsti ginčą taikiai, o vilkinti skolos išieškojimą kreditorių naudai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog taikos sutarties tvirtinimas galimas teismine tvarka tik esant ginčui ar galimybei jam kilti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo tarp ieškovės ir atsakovo nėra.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog dabartiniu metu tėvo Č. G. teikiama 144,81 EUR parama studijuojančiai dukrai yra pakankama. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nors jai reikalinga materialinė parama, nėra išnaudojusi visų galimybių pati pasirūpinti mokymuisi ir gyvenimui reikalingomis lėšomis. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės poreikių lentelėje numatytos išlaidos, kurios nebūtinos studijuojant buhalterinės apskaitos mokslus, t.y. vairavimo kursai (400 EUR), anglų kalbos korepeticijos (160 EUR), atostogos (150 EUR), todėl norėdama patenkinti visus savo norus, A. G. privalo pati pasirūpinti lėšomis, būtinomis tų norų įgyvendinimui.Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas yra neįgalus, jam mokama 197,97 EUR netekto darbingumo pensija ir 20,64 EUR užsienyje paskirta išmoka. Neturi pastovaus atlyginimo, nes dirba įmonėje, kurioje uždarbis priklauso nuo projektų bei užsakymų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsiradus papildomoms pajamoms, Č. G. turėtų ne padidinti mokamą išlaikymą pirmaeilei kreditorei A. G., bet pradėti atsiskaityti su trečiaeilėmis kreditorėmis L. M. ir J. V..Atsižvelgdamas į tai, jog L. M. ir J. V. yra atsakovo Č. G. kreditorės, turinčios neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į 1320,67 EUR skolą, o taikos sutartis sudaryta atsakovui apie tai žinant ir neprivalant jos sudaryti, teismas preziumavo, jog taikos sutartį sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Atkreipė dėmesį, jog sutartį sudarė tėvas su dukra (CK 6.67 str. 1 p.), nesant ginčo, siekiant suteikti pirmenybę išieškant išlaikymą A. G. ir tokiu būdu pažeidžiant kreditorių L. M. ir J. V. turtines teises bei interesus, todėl pripažino taikos sutartį negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Č. G. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikos sutartį patvirtinti, trečiųjų asmenų ieškinį atmesti, teismui nusprendus taikos sutarties netvirtinti – tenkinti ieškinį, o trečiųjų asmenų ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog taikos sutartimi buvo siekiama suteikti pirmenybę kitam atsakovo kreditoriui, t.y. dukrai ir tapti nemokiu kitų kreditorių atžvilgiu. Pažymėjo, jog šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, negali būti paneigta ir taikos sutartis gali būti netvirtinama tik tuo atveju jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, jog reguliarios mėnesinės atsakovo pajamos yra 620 EUR, net priteisus iš atsakovo 400 EUR išlaikymą, lieka 220 EUR į kuriuos tretieji asmenys gali nukreipti išieškojimą. Nors atsakovo atlyginimas yra minimalus, tačiau neretai atsakovas gauna ir didesnį atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog padidinus teikiamą išlaikymą dukrai, atsakovas taptų nemokus – nepagrįsta. Apelianto reguliarios pajamos žymiai didesnės už turimas prievoles, taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai to nepakeičia, todėl sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir turėjo būti teismo tvirtinama.Net ir netvirtinus taikos sutarties pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovės ieškinio. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymėjo, jog išlaikymo dydis dukrai buvo nustatytas ieškovei mokantis mokykloje ir gyvenant su tėvais. Natūralu, kad po 3 metų kainos kito, ieškovė persikraustė gyventi į didmiestį, atskirai nuo tėvų, įstojo į aukštąją mokyklą, todėl jos poreikiai ir jiems reikalingos lėšos neabejotinai kito. Ieškovė savo poreikius pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrįsdama ir detalizuodama kiekvieną iš poreikių. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tik aplinkybė, jog asmuo mokosi dieniniame skyriuje pagrindžia jo negalėjimą dirbti, kadangi dieninės programos studijos nesuderinamos su darbu. Todėl pirmos instancijos teismo motyvai dėl ieškovės galimybės pačiai imtis priemonių pasirūpinti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis – nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas net nevertino tikslo siekti išsilavinimo svarbos ir būtinų pastangų sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją.Apeliantas pažymėjo, jog tretieji asmenys turi ir kitų galimybių realizuoti savo reikalavimus. Pastarųjų prašymu yra areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis apelianto turtas, tačiau tretieji asmenys į areštuotą turtą realizavimo nenukreipia. Riboti apelianto teisę teikti išlaikymą dukrai pirmos instancijos teismas galėjo tik taikydamas šią priemonę kaip ultima ratio priemonę, t.y. kai apginti kreditorių teisių negalima kitais būdais ir priemonėmis.Apelianto nuomone, byloje nebuvo actio Pauliana sąlygų visumos, todėl pirmos instancijos teismas nepagristai tenkino trečiųjų asmenų ieškinį. Taikos sutartis nepažeidė jokių apelianto kreditorių teisų. Apeliantas buvo ir yra mokus, o aplinkybės, kad tretieji asmenys nesiekia išsiieškoti skolos o tik siekia ją padidinti buvo įrodytos bylos nagrinėjimo metu. Nei apeliantas, nei ieškovė nėra ir nebuvo nesąžiningi. Tretieji asmenys net nepagrindė nei kiek, nei kokia dalimi ginčijama taikos sutartis pažeidė jų teises, o pirmos instancijos teismas pripažino ją negaliojančia visa apimtimi, kas patvirtina, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai ir netinkamai.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles trečiųjų asmenų prašytas bylinėjimosi išlaidas. Trečiųjų asmenų atstovė atstovauja pastaruosius visose bylose jau nuo 2009 metų, visa situacija atstovei yra žinoma ir nereikalaujanti papildomos analizės, bylos medžiaga nedidelė, todėl pirmos instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas nukrypo nuo rekomendacijų ir teismų praktikos analogiškose situacijose.Tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus J. V. ir L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių pateikta sutartis neatitinka taikos sutarties sampratos, kadangi tarp šalių nebuvo jokio ginčo. Joks protingas apdairus asmuo neprisiimtų įsipareigojimų, kurių vykdyti akivaizdžiai negalės. Atsakovo skola tretiesiems asmenims yra 1320,67 EUR, todėl naujų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas būtų protingas tik įvykdžius ankstesnes prievoles. Atsakovas taikos sutartimi siekia ne realios paramos teikimo dukteriai, bet oficialaus dokumento, kurio pagrindu būtų galima pateisinti savo nemokumą. Nei ieškovė ieškinyje, nei apeliantas nenurodė, aplinkybių pateisinančių išlaikymo padidinimą 2,5 karto pilnametystės sulaukusiam asmeniui. Dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nebūtinos. Pirmosios instancijos tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir atsakovo pajamų laikinumo. Apeliantas tik ieško būdų kaip neatsiskaityti su kreditorėmis.Ieškovė A. G. ir T. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą sutiko su juo ir prašė tenkinti bei patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį arba tenkinti ieškinį.Sutiko su apelianto argumentais, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleistos actio Pauliana tenkinimo sąlygos, todėl teismas netinkamai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas nepagrįstai konstatavo, jog šalių pateikta taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir interesus. Teismas netgi nevertino galimybės ieškinį tenkinti iš dalies. Nustatęs kreditorių teisių pažeidimus, ieškovės ieškinį atmesti teismas galėjo tik tokia apimtimi, kiek ieškinys ir taikos sutartis pažeidžia kreditorių teises. Tuo tarpu teismas kreditorių teises gynė nesilaikydamas actio Pauliana reikalavimo ribų. Ieškovė pažymėjo, jog pati skolos suma, palyginus su apelianto pajamomis, yra itin maža. Ieškovės žiniomis apeliantas jos nemoka principingai, o neišieškoma ji tik dėl kreditorių neveikimo, kadangi net vykdomieji raštai buvo pateikti vykdyti tik pirmos instancijos teismui to pareikalavus. Tokios aplinkybės neturėtų įtakoti ieškovės teisės gauti iš tėvo išlaikymo. Pirmos instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo gaunamas pajamas, jo turimą turtą, turimas reikalavimo teises į trečiuosius asmenis. Tačiau nepasisakė, kokiais įrodymais vadovaudamasis jis daro išvadą apie tai, kad apelianto teikiamas dukrai padidintas išlaikymas pažeidžia kreditorių interesus. Ieškovė pagrindė savo būtinąsias išlaidas rašytiniais įrodymais, iš kurių matosi, kad vien būtiniausioms išlaidoms patenkinti (maistas, būsto nuoma, komunalinės paslaugos, vaistai, asmens higiena, mobiliojo ryšio telefonas, internetas, viešojo transporto bilietai) reikia skirti 600 €/mėn. todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei pakanka atsakovo teikiamo išlaikymo.Ieškinys buvo pareikštas dėl to, kad apeliantas nuolat žadėdavo ieškovei, kad teiks padidintą paramą, tačiau jos neteikė, o ieškovė turėjo duomenų, kad apeliantas darbinasi naujoje darbovietėje, yra gavęs pinigines lėšas iš pačių trečiųjų asmenų, savivaldybės, todėl gali prisidėti prie jos išlaikymo didesne dalimi. Deja, tik pareiškus ieškinį teisme, apeliantas buvo linkęs spręsti ieškovės išlaikymo padidinimo klausimą, todėl šalys sudarė taikos sutartį. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip šalių nesąžiningumą. Atsakovo minimalus atlyginimas yra 500 EUR, o priklausomai nuo asociacijos vykdomų projektų gali didėti, bet ne mažėti, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su apelianto pajamomis yra aiškiai nepagrįsti. Be to apeliantas gauna 197,97 € netekto darbingumo pensiją ir 20,64 € užsienyje paskirtą išmoką. Šių reguliariai kas mėnesį gaunamų pajamų pirmos instancijos teismas visiškai nevertino spręsdamas apie apelianto mokumą. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių apelianto turtinę padėtį - apeliantas turi nekilnojamojo turto (1/4 dalį namo su priklausiniais, taip pat kreditorių reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas ir žemės sklypas po pastatais bei automobilis). Į bylą apeliantas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pačios kreditorės jam sumokėjo jų pačių reikalavimo sumų dydžiui artimas sumas, be to 700 € jam yra skolinga Šalčininkų rajono savivaldybės administracija. Visgi nei vienos iš paminėtų aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino ir savo sprendime visiškai nepasisakė.Ieškovė ir tretysis asmuo palaikė apeliacinio skundo dalį, kuria yra skundžiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis. Nurodė, jog teismas nevertino kreditorių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir proporcingumo nagrinėjamos bylos sudėtingumui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria šalių sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta dėl atsakovo teikiamo išlaikymo studijuojančiai dukrai, pripažininta negaliojančia kaip prieštaraujanti atsakovo kreditorių interesams bei atmestas ieškovės ieškinys dėl teikiamo išlaikymo padidinimo.Apeliantas bei tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus prašo prijungti naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus.Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kaip minėta apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2016 m. gegužės 26 d. teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu visi apelianto ir trečiųjų asmenų pateikti papildomi įrodymai priimti po sprendimo priėmimo, todėl kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atsisakytina juos priimti.Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu patvirtinus Č. G. ir T. G. gyvenimą skyrium (separacija), Č. G. įsipareigojo dukters A. G., gimusios (duomenys neskelbtini)., išlaikymui iki dukters pilnametystės, o jeigu dukra sulaukusi pilnametystės mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų, kiekvieną mėnesį mokėti po 144,81 EUR. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą prašydama padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą iki 400 EUR nurodydama, jog įstojo į buhalterinės apskaitos nuolatinių studijų programą, jai teko persikelti gyventi į didmiestį, padidėjo pragyvenimo ir kitos išlaidos, todėl teikiamo išlaikymo nebepakanka. Atsakovas sutiko su ieškiniu. Šalys pateikė teismui tvirtinti 2016 m. vasario 10 d. taikos sutartį. Tretieji asmenys J. V. ir L. M. pateikė ieškinį dėl kreditorių teisių gynimo, kuriuo nurodė, kad atsakovas joms skolingas 1320,67 EUR, todėl pateikta taikos sutartis pažeidžia kreditorių interesus ir pripažintina negaliojančia actio Pauliana pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažino negaliojančia ir netvirtino šalių sudarytos taikos sutarties konstatuodamas, jog ja nesąžiningai siekiama vilkinti skolos tretiesiems asmenims išieškojimą iš atsakovo. Įvertinęs ieškovės poreikius, sprendė, jog ieškovei pakanka atsakovo teikiamo 144,81 EUR išlaikymo ir ji nėra išnaudojusi visų galimybių pati pasirūpinti lėšomis reikalingomis mokytis ir pragyventi, atsižvelgdamas į tai, ieškovės ieškinį dėl išlaikymo padidinimo atmetė.Apeliantas kvestionuoja tokias išvadas, motyvuodamas tuo, jog pirmosios teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, taikos sutarties tvirtinimą reglamentuojančias teisės normas, neįvertinęs tikrosios atsakovo turtinės padėties priėjo nepagrįstos išvados, jog šalių pateikta tvirtinti taikos sutartis prieštarauja trečiųjų asmenų interesams. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.Pažymėtina, jog CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė išplaukia iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Taigi, šalys gali sudaryti taikos sutartį net ir pradinėje proceso stadijoje, kai teismas dar nenagrinėja bylos iš esmės kaip buvo šiuo atveju. Taigi, toks elgesys, kuomet šalys pradinėje bylos stadijoje susitaria dėl taikaus ginčo sprendimo, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismo savaime negali būti traktuojamas kaip šalių nesąžiningumas. Pažymėtina, jog dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių taikos sutarties patvirtinimas, kuria atsakovas įsipareigoja teikti dukrai 400 EUR išlaikymą prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų asmenų teises, kadangi esant pirmaeiliam išlaikymo išieškojimui, tampa negalimas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neįvertinus esminių bylos aplinkybių, t.y. teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, galimybės mokėti taikos sutartimi sulygtą išlaikymą ir įsiskolinimo tretiesiems asmenims santykio. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Pažymėtina, jog atsakovas į bylą pateikė įrodymus pagrindžiančius, jog gauna nuolatines pajamas, t.y. invalidumo/ netekto darbingumo pensiją – 187,91 EUR, 23,41 EUR – užsienyje paskirtą išmoką, yra Asociacijos „Jaunimo Europa“ darbuotojas, kurioje vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 600 EUR. Remiantis nekilnojamojo turto registro išrašu atsakovui nuosavybės teise priklauso 9/36 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat į bylą pateikė duomenis, jog 2016 m. kovo 18 d. iš trečiojo asmens L. S. yra gavęs perlaidas 934,44 EUR sumoje. Kolegija įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovo įsiskolinimo suma tretiesiems asmenims (1320,67 EUR) nėra tokia ženkli lyginant su atsakovo gaunamomis pajamomis ir turimu turtu, taigi nėra pagrindo sutikti su trečiųjų asmenų argumentais, jog patvirtinus byloje pateiktą tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį taps negalimas trečiųjų asmenų kreditorinių reikalavimų patenkinimas. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas yra skolingas tretiesiems asmenims 1320,67 EUR, kurią tretieji asmenys gali išsiieškoti tinkamai pasinaudodami vykdymo proceso institutu, negali paneigti teisės taikiai susitarti dėl atsakovo teikiamo išlaikymo studijuojančiai dukrai. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šalių pateikta taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Kitų aplinkybių, jog šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui kolegija nenustatė todėl konstatuotina, kad taikos yra teisinis pagrindas patvirtinti 2016 m. vasario 10 d. šalių sudarytą taikos sutartį (CPK 42 str. 2 d.).Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Atsižvelgiant į išdėstytą ir byloje konstatavus, jog šalių pateikta taikos sutartis iš esmės nepažeidžia trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus interesų, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra CK 6.66 str. įtvirtintos actio Pauliana sąlygų visumos, todėl trečiųjų asmenų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, o trečiųjų asmenų ieškinys atmestas, apelianto patirtos 41 EUR žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinio skundo pateikimą priteistinos iš L. M. ir J. V. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Patvirtinti tarp ieškovės A. G. a.k(duomenys neskelbtini) ir Č. G. a.k(duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
„1. Šia Taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamas ginčas, kilęs tarp Šalių dėl Ieškovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo civ. byloje Nr. N2-25447-595/2013 12 p. pagrindu teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).
2. CK 3.1921 str. numatyta tėvų pareiga materialiai remti savo pilnamečius vaikus sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų. Šalys susitaria, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki Ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnė negu 24 metų nuo 2015-09-15 mokamas išlaikymas padidinamas iki 400 € kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
3. Sutarties 2 p. nurodyta išlaikymo Ieškovei suma mokama vieną kartą per mėnesį šią sumą Atsakovui sumokant Ieškovei grynais pinigais arba pervedant į Ieškovės asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, iki sekančio mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 5 dienos.
4. Šalys sutaria, kad Teismo ir Valstybės patirtas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu, apmoka Atsakovas.
5. Šalys susitaria, kad kiekvienos Šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.?
6. Šios Taikos sutarties Šalys pareiškia, kad Šalys viena kitai neturės jokių pretenzijų pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. Ieškovės patikslintą ieškinį Atsakovui dėl priteisto išlaikymo pilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo“.
Trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, L. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir J. V. a.k(duomenys neskelbtini) ieškinį ieškovei A. G. a.k(duomenys neskelbtini), atsakovui Č. G. a.k(duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui T. G. a.k(duomenys neskelbtini) dėl kreditorių teisių gynimo atmesti.
Priteisti atsakovui Č. G. iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, L. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir J. V. a.k(duomenys neskelbtini) po 20,50 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.