Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovui R. K., skundą padavusiam asmeniui D. S., jos gynėjai advokatei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-6-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-6-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 16,00 Eur bauda.

Skundžiamu nutarimu nuobauda D. S. skirta už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai pakeitė bendrajai nuosavybei priklausančio namo durų spynas, tuo apribodama laisvą patekimą į bendrus namus. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas D. S. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, jog nuobauda jai paskirta už tai, kad ji neva 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val. ir neva 2018 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini), savavališkai pakeitė bendrai nuosavybei priklausančio namo durų spynas ir tuo apribojo patekimą į bendrus namus, tačiau nenurodyta kokių konkrečiai durų pakeitė spynas ir kokių asmenų, esančių bendroje nuosavybėje, apribojo laisvą patekimą ir į kieno namus. Nurodė, jog 2018 m. lapkričio 6 d. 11.37 val. jai iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), paskambino dukra Ž. E. ir pasakė, kad kažkas su grąžtu gręžia lauko durų spyną. Tuo metu ji buvo Palangoje darbe, suprato, jog situacija nevaldoma ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, skambutis truko nuo 11.38 iki 11.41 val. Tada paprašė (duomenys neskelbtini) direktorės, kurioje dirba, kad ją išleistų važiuoti į namus. Namo grįžo po 12 val., todėl neturėjo galimybės 11.14 val. padaryti nusižengimo, nes jos nebuvo namuose. 2018 m. lapkričio 14 d. ji taip pat visą dieną buvo darbe. Pažymėjo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikė jos sutuoktiniui S. S. laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo jį gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Šios laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos, todėl ji nepadarė jokių tyčinių veiksmų, jokio savavaldžiavimo.

Teismo posėdžio metu D. S. gynėja advokatė A. S. skundą prašė tenkinti, skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val., o nurodant pažeidimo esmę, nurodyta 2018 m. lapkričio 14 d. Taigi neaišku, kada padarytas inkriminuojamas pažeidimas. 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val. D. S. negalėjo padaryti pažeidimo, nes iš pateikto telefono pokalbių išrašo matyti, kad D. S. dukra jai skambino 11.08 val. bei pranešė, kad yra gręžiama spyna. 11.38 val. D. S. skambino pagalbos telefonu 112 ir tik po to grįžo namo, kur jau buvo policijos pareigūnai. Protokole nėra nurodyta kokias spynas D. S. pakeitė, kokių asmenų neįleido, galima tik numanyti iš susiklosčiusios situacijos. Paaiškino, kad tarp D. S. ir S. S. ilgą laiką vyko skyrybų procesas, 2016 m. gruodžio 15 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovas S. S. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo D. S. iki bus užbaigta santuokos nutraukimo byla. Santuokos nutraukimo byla galutinai išnagrinėta tik 2019 m. vasario 15 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose patvirtinus šalių taikos sutartį ir tik tada buvo išspręstas šalių turto pasidalinimo klausimas. D. S. nepadarė jokio pažeidimo nei 2018 m. lapkričio 6 d., nei 2018 m. lapkričio 14 d., nes tą dieną D. S. visą dieną buvo darbe, tai patvirtina pateikta darbdavio pažyma. Pažymėjo, jog administracinės teisenos tvarka negali būti sprendžiami šalių civiliniai santykiai.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo D. S. paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesį spyna buvo užstrigusi, todėl buvo pakeista. Atsarginiai raktai nuo tos spynos visada buvo katilinėje, o S. S. turėjo raktus nuo garažo, galėjo patekti į katilinę. 2018 m. lapkričio 6 d. 11.38 val. jai paskambino dukra, kad gręžia duris. Ji paskambino policijai ir važiavo namo. Grįžus apie 12.00 val. buvo atvykę policijos pareigūnai, spynos buvo išgręžtos, pakeistos, buvo paliktas vienas raktas. Kadangi vieno rakto jiems neužteko, nes tuo metu name gyveno trise, žentas pakeitė spyną į senąją, t. y. į tą, kurią S. S. išėmė, nes ji mėtėsi ant žemės. S. S. raktus nuo tos spynos turėjo. Kodėl S. S. gręžė spynas nežino, vertina tai kaip psichologinį smurtą, nes skyrybų procesas buvo labai ilgas ir sudėtingas, daug kartų buvo kviečiama policija dėl daiktų nešimo iš namų, durų laužymo ir kt., nepaisant to, kad galiojo laikinosios apsaugos priemonės.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas su skundu nesutiko. Paaiškino, kad kaip paaiškėjo dabar, turtas tarp šalių yra padalintas, tačiau iki to laiko policija į pareiškėjų namus buvo kviečiama gal 14 kartų. Laikinoji apsaugos priemonė buvo negyventi tuose namuose, tačiau S. S. nebuvo uždrausta patekti į bendrus namus. Buvo imtasi prevencinių priemonių, abu pareiškėjai buvo įspėti, tačiau situacija nesikeitė, todėl vienu atveju S. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kitu atveju D. S.. Protokole nurodytus datų neatitikimus laikyti rašymo apsirikimu, teisinga pažeidimo data turėtų būti laikoma 2018 m. lapkričio 14 d. 11.14 val. Prašė palikti skundžiamą nutarimą galioti arba grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad nebežino kada tai tiksliai buvo, bet galėjo būti 2018 m. lapkričio mėnuo. Skyrybų procesas jau buvo pasibaigęs, todėl jis išsikvietė raktininką, kuris pakeitė namų spyną. Kada buvo pakeistos spynos jis nežino, paskutinį kartą tuose namuose jis buvo prieš kokį pusmetį, į namus patekdavo per katilinę. Lapkričio mėnesį pagrindinių durų spyna buvo pakeista, katilinės durys užrakintos, garažo durys priraišiotos. Kelios dienos prieš tai jis prašė rakto, jam nedavė, todėl jis atvyko su raktininku, kuris pakeitė spynas, du raktus paliko D. S. dukrai, buvusiai namuose. Tada jis išvažiavo, vėl į namus patekti bandė lapkričio 16 d., spynos buvo pakeistos, todėl paskambino policijai. Pasakė jam, kad duos raktus, o kai nuvažiavo, spyna buvo atkeista į jo įdėtą spyną, tiko jo turimi raktai. Už tai, kad pakeitė spynas buvo nubaustas administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu D. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė D. S. ir S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki 2018 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-944-613/2018 priėmimo, kuria buvo palikta nepakeista 2018 m. kovo 1 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimo dalis, kuria buvo nutraukta D. S. ir S. S. santuoka, santuokoje įgytas gyvenamasis namas buvo padalintas D. S. ir S. S. po ½ dalį. Galutinai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas 2019 m. vasario 15 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-265-1068/2019, įsiteisėjusia 2019 m. vasario 23 d., kuria visas gyvenamasis namas paliktas S. S.. Kol buvo nagrinėjama D. S. ir S. S. santuokos nutraukimo byla, galiojo 2016 m. gruodžio 15 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2125-474/2016 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas S. S. gyventi skyrium nuo D. S. ir jų nepilnametės dukros.

Pagal CK 3.87 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, jog D. S. 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val., nurodant pažeidimo esmę nurodyta 2018 m. lapkričio 14 d., savavališkai pakeitė bendrai nuosavybei priklausančio namo durų spynas, tuo apribodama laisvą patekimą į bendrus namus. Taigi inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2018 m. lapkričio mėnesį, D. S. ir S. S. buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl D. S., pakeisdama gyvenamojo namo durų spyną, įgyvendino savo, kaip namo bendrasavininkės, teises.

Pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu D. S. pateikti įrodymai patvirtina, kad ji nei 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val., nei 2018 m. lapkričio 14 d. 11.14 val., negalėjo pakeisti namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos, nes abiem atvejais buvo darbe, ką patvirtina D. S. telefono pokalbių sąrašo fotokopija, (duomenys neskelbtini) pažyma, D. S. ir liudytojo S. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Tai, kad D. S. buvo pakeitusi namo spynas ji pripažino tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu, tačiau D. S. teigimu pirmą kartą spyną ji buvo pakeitusi 2018 m. kovo mėnesį, nes spyna strigo, o antrą kartą pakeitė 2018 m. lapkričio 6 d. vakare, po to, kai spyną buvo pakeitęs S. S., nes jai buvo paliktas tik vienas raktas, nors name gyveno trys asmenys; policijai paklausus, kodėl į namus negali patekti S. S., ji vėl pakeitė durų spyną, kad S. S. į namus galėtų patekti.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje situacijoje, tarp sutuoktinių buvus ilgalaikiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir naudojimosi juo, įvertinus D. S. paaiškinimus, dėl kokių aplinkybių buvo keičiamos spynos, vienareikšmiškai spręsti, kad D. S. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises, negalima.

Pabrėžtina, jog inkriminuojant asmeniui konkretų administracinį teisės nusižengimą ir formuluojant jam kaltinimą, turi būti aiškiai įvardintas ne tik konkretus teisės pažeidimas, tačiau tiksliai ir aiškiai nurodyti to pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, o taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų subjektyvus priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis.

Nagrinėjamu atveju, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas surašyti ydingai, nes nurodytos dvi skirtingos pažeidimo padarymo datos, nenurodyta, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė D. S. pakeisdama durų spyną bendrojoje nuosavybėje, nenurodytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvus priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis. Tačiau įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, jog netikslinga grąžinti administracinio nusižengimo bylos protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, nes nėra pagrindo D. S. veiksmų, pakeičiant durų spyną bendrojoje nuosavybėje, kvalifikuoti kaip savavaldžiavimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. S. veiksmuose, pakeičiant durų spyną bendrojoje nuosavybėje, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

D. S. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-6-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą