- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- I-2873-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01464-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 650 Eur neturtinės žalos.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. sausio 2 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus. Kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl išsikviesi pareigūną kilusio konflikto metu būdavo labai sunku. Kamerose, kuriose pareiškėjui teko gyventi būdavo tik dvi kėdės ir vienas mažas stalas, todėl pareiškėjui dažnai tekdavo valgyti atsistojus. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik 1,35 m. aukščio sienele, pareiškėją naudojantis tualetu galėjo stebėti tiek kameroje kartu esantys nuteistieji, tiek pareigūnai. Be to, kameroje nebuvo ventiliacijos. Pareiškėjas negalėdavo išsivalyti kameros langų, kadangi ant jų buvo grotos. Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą.
Teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad higienos normų pažeidimai pasireiškė tinkamo apšvietimo kameroje neužtikrinimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. 1. 7–15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Lukiškių administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplektde su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 m x 0,3 m, suolai atitinkantys stalo dydį. Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Tam tikruose gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymėjo, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktai nenumato, kad sanitariniai mazgai turi būti atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kadangi priežiūros posto pareigūnas negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Daugumoje Lukiškių TI-K kamerų buvo įrengta aliarminio iškvietimo sistema, tačiau dėl nuolatinių šios sistemos mygtukų gadinimų, dalis jų neveikė. Visi asmenys laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Teisės aktai nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnam privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Teigė, kad nagrinėjamu nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalos dydį nėra.
Teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkamomis sąlygomis buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. sausio 2 d. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie pareiškėjo judėjimą, bei byloje esančios pareiškėjo asmens bylos kortelės (b. 1. 7–8; 108) nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tik nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenis, be to, jų neginčija ir pats pareiškėjas, todėl nagrinėjamu atveju teismas pasisakys dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei teisės aktų nustatytas minimalus.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymo Nr. V- 124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos Įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių Įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršič prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Lukiškių TI-K teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos Lukiškių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. (b. 1. 10). Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką, nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus.
Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų (b. 1. 9–10) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. periodiškai Lukiškių TI-K buvo laikomas 45 dienas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui, visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, gyvenamojoje kameroje tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus, t. y. nebuvo mažesnis nei nustatytas minimalus. Taigi Lukiškių TI-K Konvencijos 3 straipsnio, bei Įsakymo Nr. V-124 pažeidimo nepadarė.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina ir iš to, jog naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas j o privatumas.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. buvo laikomas kamerose: Nr. 112, Nr. 370, Nr. 292, Nr. 290, Nr. 267, Nr. 310, Nr. 223, Nr. 287, Nr. 275, Nr. 117, Nr. 371, Nr. 207 ir Nr. 319 (b. 1. 7-8). Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o nuo 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios dengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. 1. 11), taigi pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu užuolaidos sanitariniuose mazguose dar nebuvo įrengtos. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodoma, kad Lukiškių priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406-417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426 (b. 1. 94). Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog nei vienoje iš Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinių mazgų patalpos nėra įrengtos kaip atskirtos kabinos su durimis.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI- K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Taip pat tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nepaneigtinos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).
Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė j privatumą buvo pažeista nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 16 d., nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d., t. y. 45 dienas (b. 1. 7–8). Šiuo aspektu konstatuotina, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais pažeidė EŽTK 3 straipsnį.
Pareiškėjo teigimu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atliko patikrinimus kamerose. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas HN 134:2015 14 punkto pažeidimų nebuvo nustatyta (b. 1. 26–36; 41–43; 47–48; 51–52; 55–58; 67–69; 71–73; 79–82).
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos.
Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsivalyti kameros langų, kadangi juos dengė grotos.
Eksploatavimo taisyklių, 14.1 punktas nustato, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo tik dvi kėdės ir vienas mažas stalas. Todėl pareiškėjui dažnai tekdavo valgyti atsistojus.
Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas nustato, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodama, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m, kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – 0,3 m x 0,3 m, kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį) (b. 1. 93).
Teismas įvertinęs pateiktą teisinį reguliavimą ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime pateiktą informaciją, taip pat tai, kad pareiškėjas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo laikomas vienas arba dar su vienu asmeniu, neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K netinkamai aprūpino pareiškėją baldais, ar kad jie yra netinkami, todėl pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
Taip pat pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas.
Eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad laikotarpiu nuo pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K, pirmojo, trečiojo korpuso aliarmo mygtukai nebuvo veikiantys (buvo sugadinti suimtųjų ir nuteistųjų), o antrojo gyvenamojo korpuso aliarmo mygtukai buvo veikiantys, išskyrus trumpalaikius gedimus, kuomet Lukiškių TI-K darbuotojai atlikinėjo sugedusių aliarmo mygtukų remonto darbus, kadangi juos nuteistieji ir suimtieji nuolat gadino. Atsakovės atstovas teismui pateikė duomenų, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti veikiantys aliarmo mygtukai, kadangi tokios informacijos nekaupia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo pažeista teisė išsikviesti pareigūną pasinaudojant aliarmo mygtuku, kadangi kaip matyti, pats atsakovės atstovas pripažino, jog daugelyje kamerų jie buvo sugadinti, be to, negalėjo teismui pateikti informacijos apie aliarmo mygtukų buvimą ir jų veikimą kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytus pažeidimus, j tai, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. 1. 92), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 405 Eur (45 d. x 9 Eur) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 1 650 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) neturtinės žalos.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.