Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus (55 procentų darbingumo lygis), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.49 val.,(duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr.(duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, mažiausiai 2,54 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) karo dalyvių susitikime, su tarnybos draugais vartojo alkoholį iš pradžių prie (duomenys neskelbtini) ežero, paskui grįžo pas jį į namus. Dienos metu jis iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią parduotuvę savo automobiliu "VW Passat". Grįžtant iš parduotuvės, gali būti, jog (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr.(duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį. Žmonės per eismo įvykį nenukentėjo. Į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai nustatė jam virš 2,5 promilių neblaivumą. Su alkotesterio rodmenimis sutiko. Labai gailisi dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, taip atsitiko pirmą kartą gyvenime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.50 val. įmonei priklausančiu sunkvežimiu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini). Sankryžoje (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo sukti į kairę, bet pamatė, kad į jo pusę atvažiuoja automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu jis visiškai sustojo, o automobilis "VW Passat" atsitrenkė į sunkvežimio dešinės pusės bamperį bei gatvės tvorelę. Išlipęs vairuotojas norėjo susitarti, prašė nekviesti policijos. Kadangi vairuotojas svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir kalbėjo nerišliai, jis iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 27-28).

Liudytoja J. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.45 val., būdama (duomenys neskelbtini) mokykloje, išgirdo stiprų smūgį. Išėjusi į lauką pamatė, kad automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra susidūręs su sunkvežimiu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis "VW Passat" taip pat atsitrenkė į mokyklos tvorelę ir ją apgadino. Automobilio vairuotojas atrodė neblaivus, svirduliavo, iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Paskui grįžusi į mokyklos vidų matė, kad vairuotojas sėdo už automobilio vairo, ketino važiuoti, tačiau į įvykio vietą susirinkę asmenys konfliktavo su juo, prašė išjungti automobilio variklį (b. l. 31-32).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.49 val., gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) susidūrusius automobilius VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad automobilio "VW Passat" neblaivus vairuotojas S. K., sukdamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio sunkvežimio MAN ir atsitrenkė, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio bei atsitrenkė į kelio ženklą, metalinę tvorelę. Alkotesteriu Alcotes 7510 S. K. nustatytas 2,54 promilių girtumas, antru patikrinimu po 22 minučių – 2,66 promilių girtumas. Automobilis priverstinai nugabentas ir saugomas UAB "Tomadas" aikštelėje (b. l. 7-8).

Apžiūros protokole ir fotolentelėje bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Netoli sankryžos automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsitrenkęs į sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklą ir metalinę tvorelę (b. l. 10-20).

Neblaivumo nustatymo akte ir Drager Alcotest 7510 prietaiso teste užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. 14.37 val. S. K. nustatyti neblaivumo požymiai, alkotesteriu Alcotest 7510, ARHJ-0206 pirmas tikrinimas 14.22 val. parodė 2,54 promilių, antras tikrinimas 14.44 val. – 2,66 promilių girtumą (b. l. 37-38).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. 15.08 val. automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į UAB "Tomadas" aikštelę, esančią Telšiuose, Mažeikių g. 13A (b. l. 39).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. K. pateikė du automobilio raktelius (b. l. 33-34).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės ir EMPREKIS duomenų matyti, kad automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas savininkas yra S. K., automobilio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje be PVM 421 Eur, su PVM 510 Eur (b. l. 40-42).

Kaltinamojo A. S. nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. mažiausiai 2,54 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).

Kaltinamojo S. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. S. K. neteistas (b. l. 65-66), administracine tvarka baustas vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 68-69), yra neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant minėtoms aplinkybėms S. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo S. K. asmenybę, nustatytinas 2 metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, gyvena iš gaunamos 140 Eur neįgalumo pensijos, yra našlys. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. J. nurodė, kad yra pasiryžusi padėti kaltinamajam, teikti jam pagalbą tam, kad jį teigiamai paveiktų ir šis daugiau nenusikalstų. Teismas pasitiki laiduotoja, teigiamai vertina jos asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Pačios laiduotojos V. J. teigimu, ji dirba valytoja (duomenys neskelbtini), gauna 240 Eur darbo užmokestį kas mėnesį. Taigi, įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas mažiausiai 2,54 promilių girtumas, padarė techninį eismo įvykį. Kaltinamojo gynėja prašė teismo skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, nes teisė vairuoti kaltinamajam reikalinga kasdienėje veikloje, vykimui pas gydytojus, kadangi kaltinamasis yra iš dalies nedarbingas. Kaltinamasis S. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, aplinkybės, susijusios su jo neįgalumu, poreikiu turėti teisę vairuoti transporto priemones, šiam asmeniui buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jam nesutrukdė būnant apsvaigus nuo alkoholio vairuoti transporto priemonę dienos metu, gyvenvietėje, esant intensyviam kelių eismui, padaryti eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta kita transporto priemonė, turtas. Kaltinamasis sukėlė ypatingą pavojų transporto eismo saugumui, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti daug skaudesnių nusikalstamos veikos padarymo pasekmių. Baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, 1 metų uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir nepakankamas auklėjimo bei prevencijos tikslų įgyvendinimui. Dėl to, kaltinamajam S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis). 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu S. K. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 84-85). Taigi nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. S. K. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. Tokią praktiką dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios suformavo kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (ar atlikęs bausmę), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 212K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog S. K. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas mažiausiai 2,54 promilių girtumas), jis sėdo prie automobilio vairo tą pačią dieną, kai vartojo alkoholio, ir ši aplinkybė parodo, kad kaltinamasis aiškiai turėjo suprasti ir suprato tokio savo elgesio pasekmes, tokiais veiksmais keliamą didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Be to, dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis. Byloje yra duomenų, kad S. K. praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 65-66). Be kita ko, jis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė kelio ženklo „Važiuoti draudžiama“ reikalavimo ir įvažiavo į kelią, esantį šio ženklo galiojimo zonoje (b. l. 68-69). Taigi S. K. jau ankščiau buvo elgęsis netinkamai, todėl negali būti charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Iš VĮ „Regitra“ išrašo (b. l. 40) nustatyta, kad automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam S. K., todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį, saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kitomis S. K. skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas, kaltinamojo teisės nevaržomos akivaizdžiai daugiau, negu reikia visuotinai svarbiam tikslui - visuomenės saugumui kelių eisme užtikrinti.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam S. K. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, jog duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį byloje nėra (nepateikė duomenų apie realiai gaunamas pajamas, turimą turtą), tai, jog yra iš dalies nedarbingas (paties teigimu gauna 140 Eur neįgalumo pašalpą), nustatytinas 10 MGL įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 103 straipsnio 5, 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Byloje pateiktas tarnybinis pranešimas dėl patirtų transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 48). Apygardų teismai laikosi praktikos, jog valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš pripažintų kaltais asmenų.

Pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. tarp Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK) ir UAB „Tomadas“ sudarytos ir 2017 m. gegužės 19 d. iš dalies pakeistos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 3.2, 3.3, 6.3, 10 punktus, tais atvejais, kai policijos paimtos transporto priemonės saugomos ikiteisminio tyrimo metu iki sprendimo grąžinti jas asmeniui, taip pat tais atvejais, kai transporto priemonės yra konfiskuojamos įsiteisėjusiu teismo sprendimu iki jas perims Valstybinė mokesčių inspekcija, už paslaugas apmoka Telšių apskrities VPK (b. l. 49-61). Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu: Telšiuose, Mažeikių g. 13A, kur yra šiuo metu saugomas (b. l. 39). Taigi vadovaujantis sutarties sąlygomis pareiga sumokėti už automobilio nuvežimą ir saugojimą šiuo atveju tenka Telšių apskrities VPK. Iš priedo Nr. 2 prie minėtos sutarties „Paslaugų įkainiai“ ir tarnybinio pranešimo dėl patirtų išlaidų nustatyta, kad automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo išlaidos yra 28 Eur, o transporto priemonės saugojimo vienos paros įkainis 0,90 Eur. Kadangi transporto priemonė konfiskuotina, transporto priemonės nuvežimo išlaidos ir saugojimo išlaidos nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant už parą 0,90 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo S. K. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 2 (dvejų) metų terminui laiduotojos V. J., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini)., atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 4 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnį, konfiskuoti S. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB ,,Tomadas".

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2020 m. vasario 1 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB.

Kol nuosprendis įsiteisės S. K. palikti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Iš S. K. išieškoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kodas 190547027, automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidas – 28 Eur ir saugojimo išlaidas, skaičiuojamas po 0,90 Eur už parą nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant šias sumas sumokėti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

S. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.