- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- I-989-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04326-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-08-31 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatose jam nebuvo suteiktas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Nurodė, kad palatos neatitiko higienos normų reikalavimų – kamerose buvo antisanitarinės sąlygos, sanitariniai mazgai seni ir neprižiūrėti, nebuvo unitazų (reikėjo tūptis), nebuvo tiekiamas karštas vanduo, pareiškėjas buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais infekcinėmis ir užkrečiamomis ligomis, lovos buvo be kopėtėlių, todėl jam po operacijos užlipti į viršutinę lovą buvo sudėtinga, neturėjo galimybės palatoje laisvai judėti. Pareiškėjas yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais (t. 1, b. l. 1–8, 188–189).
Atsiliepimas
Atsakovė LAVL atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Pabrėžė, kad LAVL išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti. Nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹ p. nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų plotas laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia žalos atsiradimą (t. 1, b. l. 17–20, t. 2, b. l. 1–5).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų LAVL. Iš LAVL atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-12-14 iki 2014-08-01, nuo 2014-08-14 iki 2014-09-12, nuo 2014-10-24 iki 2014-11-14, nuo 2015-03-20 iki 2015-04-30 ir nuo 2015-06-19 iki 2015-06-26.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Taisyklių 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2013-12-30 iki 2014-08-01 Chirurgijos skyriaus 27 palatoje, nuo 2014-10-24 iki 2014-11-14 Chirurgijos skyriaus 2 palatoje, nuo 2014-08-14 iki 2014-09-12 Chirurgijos skyriaus 4 palatoje, nuo 2015-03-20 iki 2015-04-30 Chirurgijos skyriaus 2 palatoje ir nuo 2015-06-19 iki 2015-06-26 Chirurgijos skyriaus 25 palatoje. Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatyto ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas LAVL palatose neužtikrinant teisės aktų reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto (301 dieną). Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo antisanitarinės sąlygos – sanitariniai mazgai seni ir neprižiūrėti, nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Higienos normos 76:2010 21 p. taip pat nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, o jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo įrengti karšto vandens tiekimo sistemą kameroje (palatoje). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas. Pareiškėjas šiuo aspektu taip pat nurodė, kad LAVL nebuvo unitazų, reikėjo tūpėti. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tūpimo unitazo įrengimas neatitinka Higienos normos 76:2010 reikalavimų (LVAT 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje A-958-624/2016). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad LAVL sanitariniuose mazguose įrengti klozetai, jie nėra tūpimi (t. 1, b. l. 79, t. 2, b. l. 39). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad lovos buvo be kopėtėlių, todėl jam po operacijos užlipti į viršutinę lovą buvo sudėtinga. Pažymėtina, kad dviaukščių lovų įrengimas teisės aktams neprieštarauja. Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl dviaukščių lovų įrengimo, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai paminėjo šią aplinkybę, nepagrindė jos tiesioginio priežastinio ryšio su galimai kilusiomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl nepatogumų, susijusių su dviaukštėmis lovomis. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad, susiklosčius tokiai situacijai, kai pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų negalėtų naudotis dviaukščiu lovos gultu, LAVL turi suteikti jam galimybę naudotis vieno aukšto lova. Duomenų, kad pareiškėjas negalėjo naudotis dviaukšte lova, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais infekcinėmis ir užkrečiamomis ligomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Teismas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo laikomas su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis, vertina kritiškai. Aplinkybių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją, o ši būtų ignoravusi jo nurodytas aplinkybes ir nesiėmusi veiksmų užkirsti kelią daromam pažeidimui, pareiškėjas nenurodė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LAVL laikėsi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo reikalavimų bei laikė asmenis kamerose, vadovaudamasi Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų asmenų, sąrašu. Nurodyti pareiškėjo teiginiai yra neindividualizuoti ir nepagrįsti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų išskirtas iš kitų asmenų ir jo laikymo sąlygos būtų pablogintos. Pažymėtina, jog Higienos normos 76:2010 51 p. nustatyta, jog ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose tik jų sutikimu ir tik kai dėl sveikatos būklės jų negalima palikti gyvenamojoje vietoje arba gyvenamosios patalpos neatitinka higienos reikalavimų; sprendimas dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo priimamas teisės akto nustatyta tvarka. Taigi, aplinkybė, kad asmuo serga užkrečiama liga, savaime nesuponuoja būtinybės jį izoliuoti, atitinkamai – ir užtikrinti, kad asmuo nesinaudotų bendro naudojimo sanitarinėmis patalpomis (LVAT 2015-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjo buvimo LAVL metu būtų nesilaikoma Higienos normos 76:2010 51 p. reikalavimų, nėra.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos 76:2010 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš bylos duomenų matyti, kad informacija apie draudimą rūkyti LAVL teritorijoje yra iškabinta LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (t. 1, b. l. 60–63). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją dėl to, kad LAVL patalpose buvo rūkoma. Teismas konstatuoja, kad LAVL ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose. Esant šioms aplinkybėms, LAVL neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė aplinkybes dėl gydytojų galimai netinkamai atliktų funkcijų. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia <...> bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).Pagal bendrą taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius), o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (LVAT 2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bylos dalis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl jam galimai netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų LAVL, nutrauktina. Pareiškėjui išaiškintina, kad, nesutikdamas su jam galimai netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, jis turi teisę Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovės atstovės LAVL buvimo vietą, t. y. Kauno miesto apylinkės teismą.
Kitų galimai netinkamų laikymo LAVL sąlygų pareiškėjas nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 4 iki 8 eurų (LVAT 2017-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-101-146/2017, LVAT 2017-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-336-442/2017, LVAT 2017-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-103-438/2017, LVAT 2017-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 2 000 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 107–108 str., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo T. V. skunde išdėstyto prašymo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Pareiškėjo T. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.