- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2-491/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis (pran.)
- Atsakovas
- J. G., V. V. D., I. K.
- Kategorijos
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių J. G. , V. V. D. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas jų prašymas dėl termino apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo paduoti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme 2009 m. sausio 20 d. buvo gautas atsakovių G. G. , V. V. D. ir I. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. G. , V. V. D. , I. K. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus. Atsakovės prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi jį praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog jos yra senyvo amžiaus, neišprususios ir silpnos sveikatos, dėl ko skaičiuodamos terminą sąžiningai suklydo, manydamos, kad terminas baigėsi švenčių dieną ir turėjo būti nukeltas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino atsakovių G. G. , V. V. D. ir I. K. prašymo dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Teismas, vertindamas nurodytas atsakovių amžiaus, išprusimo, sveikatos aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti jas svarbiomis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi visi bylos nagrinėjimo metu atsakovių teikiami procesiniai dokumentai rodė, kad atsakovės yra pakankamai išprususios ir gerai susivokiančios.
Šalies argumentai
Atsakovės G. G. , V. V. D. ir I. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta pernelyg formaliai taikant procesinės teisės normas, nesivadovaujant protingumo ir teisingumo principais. Nurodo, kad jų apeliacinis skundas paštui buvo įteiktas 2009 m. sausio 19 d., t.y. praėjus tik keturioms dienoms po to, kai buvo pasibaigęs terminas apeliaciniam skundui paduoti (2009 m. sausio 15 d.), iš kurių dvi buvo nedarbo dienos. Terminas buvo praleistas sąžiningai suklydus, manant, jog jis pasibaigė švenčių dieną, dėl ko turėjo būti nukeltas ir baigtis 2009 m. sausio 19 d.. Teismas nepagrįstai atsakovių nurodytų priežasčių dėl senyvo amžiaus, neišprusimo ir silpnos sveikatos nepripažino svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis ir jo neatnaujino. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje yra priimti ieškovų apeliaciniai skundai, dėl ko būtų tikslinga atnaujinti atsakovėms terminą apeliaciniam skundui paduoti ir jį išnagrinėti kartu su kitais apeliaciniais skundais.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į atsakovių atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad atsakovės prašyme atnaujinti procesinį terminą nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kurių buvimas sutrukdė laiku paduoti apeliacinį skundą. Skunde nurodytos aplinkybės – senyvas amžius, neišprusimas, silpna sveikata – sietinos su jų asmeninėmis savybėmis, o neteisingas termino skaičiavimas negali būti įvertintas kaip pateisinama priežastis, dėl kurios galima atstatyti praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju atsakovės G. G. , V. V. D. ir I. K. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apeliančių argumentai dėl netinkamo jų nurodytų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių vertinimo, nepripažįstant jų svarbiomis ir atmetant jų prašymą dėl termino atnaujinimo (LR CPK 307 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vertindama, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo teisines pasekmes ir ar pagrįstai atsisakė priimti atsakovių G. G. , V. V. D. ir I. K. apeliacinį skundą, pažymi, jog tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą.
Teisė į apeliaciją įgyvendinama per LR CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties arba, esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms, keturiasdešimties dienų terminą, kurio praleidimas gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado (LR CPK 75 str. 1 d.). Jeigu termino praleidimo laikotarpis neilgas, tai, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (LR CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, Nr. 3K-3-40/2007). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. Ukmergės rajono Pabaisko žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos nariai, Nr. 3K-3-169/2003).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės G. G. , V. V. D. ir I. K. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido keturiomis dienomis (terminas baigėsi 2009 m. sausio 15 d., o apeliacinis skundas paštui įteiktas 2009 m. sausio 19 d.). Tai nėra žymus termino teismo sprendimui apskųsti praleidimas. LR CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Proceso įstatyme nėra įvardijama, kurios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl teismas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į apeliacijos svarbą bei į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino atsakovių nurodytas termino praleidimo aplinkybes. Atsakovių G. G. , V. V. D. ir I. K. teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka turi būti ginama, kadangi terminas praleistas nežymiai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo procedūroje nėra jų nesąžiningumo požymių. Apeliantės klydo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti skaičiavimo. Remiantis šiais argumentais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš esmės formaliais pagrindais atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, naikinama dėl netinkamo procesinės teisės normų (LR CPK 307 str. 2 d.) taikymo, atsakovių prašymas tenkinamas ir terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo paduoti atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti atsakovėms J. G. , V. V. D. ir I. K. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo paduoti.