Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1441-632/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-14
Bylos Nr.: 1-1441-632/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39311-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Augustinas Mitkus
Nukentėjusysis: A. M.

Baudžiamoji byla Nr. 1-1441-632/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39311-2023-7Procesinio sprendimo kategorij

os: 1.1.7.2.4;1.1.8.12; 1.2.4.5.1; 2.1.8; 2.1.9; 2.1.15.4;2.1.16.2.12; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus,sekretoriaujant V. D.,dalyvaujant prokurorui L. V.,nukentėjusiajam A. M.,gynėjui advokatui M. J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 1 dalį trijų mėnesių viešaisiais darbais; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių viešaisiais darbais; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirti viešieji darbai subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė penkių mėnesių viešieji darbai; įpareigotas per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; taip pat tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (1 diena). 2013 m. gegužės 7 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

Žemesnės instancijos teismas

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 35 parų areštu; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas areštas subendrintas dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 75 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta arešto bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (3 dienos). 2014 m. sausio 13 d. atlikęs arešto bausmę paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį devynių mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalimi, BPK 360 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, lygtinai paleistas neatlikęs penkių mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Vadovaujantis BVK157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, kuriose yra prekiaujama alkoholiu. 2017 m. sausio 16 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) 2023 m. balandžio 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Paskirti įpareigojimai: tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; du mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždrausti du mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždrausta du mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2023 m. lapkričio 16 d. atlikęs bausmę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) 2024 m. sausio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį trisdešimt parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtas dvidešimt parų areštas ir baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose atliekant baudžiamojo poveikio priemonę devynis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (2 dienos). 2024 m. liepos 3 d. atlikęs arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. B. dėl neatsargumo sužalojo žmogų, t. y. dirbdamas nuo 2017 m. gegužės 3 d. T. M. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 6 d. kaip darbuotojas instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje ir pasirašytinai supažindintas su "Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) ", patvirtinta T. M., individualios įmonės savininko, (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 16 d. pasirašytinai supažindintas su benzininio pjūklo naudojimo instrukcija, 2023 m. sausio 10 d. atestuotas pagal "Medžių, krūmų ir šakų pjovėjo apsaugos zonose programą", pažeidė "Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) " 3.19.3 punkto reikalavimus, nurodančius prieš pradedant darbą apsidairyti aplink, ar šalia nėra žmonių ar kitų objektų, kurie galėtų kliudyti darbui, ar niekas neprieis artyn darbo metu, 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 14:20 val. (duomenys neskelbtini), pjaudamas benzininių pjūklu "(duomenys neskelbtini) " krūmus apsauginėje zonoje šalia geležinkelio bėgių, nesilaikė saugaus atstumo, neapsidairė aplinkui, ar nėra žmonių, kurie galėtų kliudyti darbui, neįsitikino, kad niekas neprieis artyn darbo metu, dėl neatsargumo, pjaudamas krūmų šakas, keldamas benzininį pjūklą į viršų ir sukdamasis į kairę, nepastebėjo šalia dirbusio nukentėjusiojo A. M. ir jį benzininiu pjūklu sužalojo, jam dėl (duomenys neskelbtini) padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl (duomenys neskelbtini) jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. parodė, kad kaltę pripažįsta. Nurodo, kad konkrečiai laiko neprisimena, prieš metus laiko, po pietų netoli (duomenys neskelbtini), palei (duomenys neskelbtini) pjovė krūmus. Dirbo keturiese, pasikeisdami. A. M. stovėjo prieš jį atsisukęs nugara. Kai pjovė krūmą, nematė stovinčio žmogaus, švietė saulė, spigino, buvo su apsaugos skydeliu ant akių, su ausinėmis, sužalojo pjūklu A. M., bet jį pamatė, tik po įvykio. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, iš karto paskambino greitajai medicinos pagalbai, pranešė apie įvykį, pasitiko greitąją. Pripažįsta, kad nesilaikė saugaus atstumo ir dėl savo neatsargių veiksmų pjaudamas krūmą sužalojo žmogų ir padarė jam didelės žalos. Įvykio metu buvo blaivus. Žalos neatlygino, bet atsiprašė. Gailisi.

3. Kaltinamasis prisipažino kaltu, jis, prokuroras ir gynėjas sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

4. Be kaltinamojo M. B. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais:

4.1. M. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nuo 2016 metų dirba pagal neterminuotą darbo sutartį T. M. (duomenys neskelbtini). Pasirašytinai instruktuotas, žinojo visas instrukcijas, kaip jis turi elgtis. Yra atsakingas už medžių ir krūmų pjovimą, valo apsaugines zonas šalia (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 30 d. dieną apie 09:00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Ten turėjo atlikti geležinkelio apsauginės zonos valymo darbus, darbo vietoje buvo griovys, kuriame reikėjo išpjauti krūmus. Kiekvieną dieną prieš darbą jie yra žodžiu instruktuojami, patikrinamas blaivumas. Darbuotojai yra aprūpinti ir dėvi specialius rūbus. Jis tą dieną dirbo kartu su A. M.. Su A. M. susitarė, kad A. M. valys griovį link (duomenys neskelbtini) bėgių, į priešingą pusę, o jis eis valyti link miško. Dirbo su benzopjūklais, su ausinėmis, su specialiais skydais, vilkėjo specialų kombinezoną, pirštines, liemenę. Laikėsi 4-5 metrų atstumo. Jis pjovė krūmų griovį link laukų nuo geležinkelio bėgių pusės, o A. M. link geležinkelio bėgių. Apie 13:30 val. pabaigęs pjauti savo pusėje esančius krūmus nuėjo padėti pjauti krūmus pas A. M.. Nesakė jam apie tai. Atėjęs prie A. M., jį gerai matė, laikėsi 2-3 metrų atstumo ir pjovė krūmus. Pjovė A. M. iš galo šone ir pjaunant nuvirtusias krūmų šakas, kurios gulėjo ant žemės mėgino jas perpjauti, keldamas pjūklą iš apačios į viršų sukosi tuo pačiu metu į kairę pusę ir nepastebėjęs, kad A. M. šalia, jį kliudė pjūklo pjovimo juostos priekine dalimi. Kada A. M. atėjo prie jo jis nematė. Jis jį užkliudė iš nugaros pusės į sėdmenis, jam iš rankų iškrito veikiantis pjūklas ant žemės. Jis matė, kaip ir jam iškrito iš rankų pjūklas ir jis susiėmė už tos vietos kur jį sužeidė. Jis išgirdo kaip kolega A. M. sušuko, jis pradėjo šaukti pagalbos. Jis tada pamatė, kad iš sėdmenų pusės per rūbus bėga kraujas tarp kojų. Jis matė, kad jam perpjautas kombinezono galinė dalis. Jis, pamatęs kraują, paguldė A. M. ant žolės, tada pribėgo kažkas iš darbuotoju ir padėjo jam nunešti A. M. prie automobilio. Pirmąją pagalbą suteikė darbuotojai, kažkas iš jų skambino į 112 pagalbos centrą. Atvykus medikams jis buvo išvežtas į ligoninę. Jis dirbo blaivus, buvo patikrintas blaivumas ir rodė nulius. Įmonėje yra pasirašęs į įvairius instruktavimo žurnalus dėl saugumo. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis pjūklu įpjovė savo kolegai A. M. įvyko netyčia, jis nesuprato, kaip galėjo priartėti prie jo. Jis atsiprašė A. M., jie susitaikė (3 t., b. l. 70-71);

4.2. nukentėjusiojo A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad dirba T. M. (duomenys neskelbtini) apie 5 metus. Įmonėje yra atsakingas už transportą, medžių pjovimą, valo apsaugines zonas šalia geležinkelio. 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 08:30 val. atvyko į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atlikti geležinkelio zonos valymo darbus, darbo vietoje buvo griovys, kurį reikėjo išvalyti. Jis dirbo su M. B.. Su juo pasiskirstė darbus taip, kad vienas valys griovį link (duomenys neskelbtini) bėgių, kitas link miško. Jis valė griovį link (duomenys neskelbtini) bėgių, M. B. - link miško. Jie benzino pjūklais pjovė krūmus. Darbo metu vilkėjo pjuklininko kombinezoną, pirštines, šalmą su skydeliu, ausines bei liemenę. Pjuklininko kombinezonas apsaugo nuo pjūvių tik iš priekio. Dirbo dviese, šalia jų nieko nebuvo, kiti darbuotojai su vadovu buvo toliau nuo jų. Apie 13:30 val. jis pjovė krūmus pasilenkęs ir pajuto skausmą užpakalio srityje, atsisukęs pastebėjo, kaip už jo krūmus pjauna M. B., nes savo plotą buvo jau pabaigęs ir jam padėjo. Pažiūrėjęs į apačią pastebėjo, kaip jam palei kojas stipriai bėga kraujas. Matė, kaip M. B. stovi išsigandęs ir jo paklausė, ar įpjovė, jis jam atsakė, kad įpjovė. Pajutęs, kad jam smarkiai bėga kraujas šaukė pagalbos, atbėgo kolega. Jis dar sugebėjo paskambinti R. K., kad atvažiuotų padėti. Pats skambino greitajai pagalbai. Kol atvyko greitoji pagalba, jis viską pamena, tačiau neatsiminti pradėjo jau bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Darbo metu buvo blaivus, M. B. taip pat. Įmonėje yra pasirašęs į įvairius instruktavimo žurnalus. Jam buvo pažeista (duomenys neskelbtini), laukia sunkus gydymas (1 t., b. l. 107-108). Papildomos apklausos metu parodė, kad po M. B. jam padaryto sužalojimo patyrė fizinę bei moralinę ir turtinę žalą, yra nedarbingas. Turi papildomų išlaidų kuro, vaistų pirkimui, vykstant pas gydytojus. Jam gydytojai nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau jo nuomone jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 113-114);

4.3. liudytoj N. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jam dirbant VŠĮ (duomenys neskelbtini), į skubios pagalbos (priėmimo) skyrių atvežė pacientą, kurį dėl tam tikrų sužalojimų vėliau transportavo į (duomenys neskelbtini) skyrių. Pacientas buvo revizuotas operacinėje, bendrinėje nejautroje buvo atlikta pilna narkozė. Esant nejautrai, operacijos metu (duomenys neskelbtini) sužalojimo nerasta, stebėtas (duomenys neskelbtini) pažeidimas bei kitų (duomenys neskelbtini) pažeidimai. Operacija atlikta sėkmingai. Po operacijos pacientas gražintas į (duomenys neskelbtini)palatą ir ten šis buvo stebimas iki 2023 m. rugsėjo 20 d. jam buvo perrišamos žaizdos bei atliekami kiti reikalingi veiksmai. A. M. gydantis gydytojas, gavęs policijos raštą dėl sveikatos sutrikdymo sužalojimo mąsto, parengė atsakymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašo patvirtinimo" 2014 m., balandžio 10 d., Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino A. Ž., (duomenys neskelbtini) vedėjas, pavaduojantis laikinai einantį pareigas (duomenys neskelbtini) vadovą. Atrašydamas į policijos pareigūnų raštą, sunkaus sveikatos sutrikdymo mąsto nenustatė vadovaudamasis anksčiau minėtu klasifikatoriumi, kuriuo iki šiol naudojasi ir teismo medicinos ekspertai. Rengiant atsakymą policijai, naujesnių galiojančių teisės aktų, kuriais nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas, nenustatė. A. Ž. apie paciento A. M. gydymą daugiau informacijos suteikti negalėjo, kadangi pats jo apžiūrose ir operacijoje nedalyvavo (2 t., b. l. 146-147);

4.4. liudytojo T. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad turi individualią įmonę, veikla - miškininkystė. Jo įmonėje dirbo A. M. ir M. B., pjuklininkais. Abu asmenys buvo instruktuoti pasirašytinai, išduoti darbo rūbai. Tai atliekama kiekvieną rytą, kiekvieną darbininką instruktuojant, dalinami darbai. Buvo vasara, galėjo būti rugpjūčio mėnuo pabaiga, negali pasakyti tiksliai dienos. Tą dieną jis atvežė darbininkus į objektą: į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie esančio geležinkelio, kur tvarkė krūmus, pjovė juos. Kiekvienam darbininkui paaiškino, kur jis dirba ir ką turi padaryti. Kiekvienas iš darbininkų žinojo ir suprato, kad turi laikytis atstumų vienas nuo kito. Asmenys dirbo su skydeliais, su ausinėmis, su darbo rūbais. Todėl, kai būna saulėta diena, labai nesimato per skydelį, nes atspindi. Jis paties įvykio nematė, nes tuo metu nuvažiavo pas kitus darbininkus. Kas prie ko atėjo, kas kur stovėjo, kaip viskas vyko, jis nematė. Apie tai, kad M. B. sužalojo darbuotoją, jis sužinojo iš jo paties, jam paskambinus telefonu. Jis nevyko į įvykio vietą, nes tuo metu buvo išvažiavęs. Buvo atvykusi greitoji ir A. M. išvežtas į ligoninę. Kai kalbėjo su M. B. telefonu, girdėjo, kad šis buvo išsigandęs, sakė, kad įpjovė į sėdmenis, klausė jo, kas dabar bus. Teiravosi A. M. žmonos apie jos vyro sveikatą. Ji papasakojo jam, kaip buvo sužalotas ir kokia yra jos vyro sveikata. A. M. žmona pasakė, kad A. M. buvo sužalota (duomenys neskelbtini)sužalotas, kad gydomas ligoninėje. Darbo inspekcija atliko tyrimą ir nustatė, kad jis kaip darbdavys jokių pažeidimų nepadarė, buvo nustatyta, kad dirbant buvo pažeistas atstumas, darbuotojai nesilaikė atstumo. Kai jis su A. M. bendravo telefonu po operacijos, šis jam pasakė, kad nematė, kaip prie jo priėjo M. B., tik pamena kad pajuto, kad jam bėga kraujas ir tada suprato kad yra sužalotas (2 t., b. l. 158-159);

4.5. 2023 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) apylinkės (1 t., b. l. 58-60, 61-69);

4.6. 2023 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), aikštelė, kurioje randamas šviesiai pilkos spalvos automobilis "(duomenys neskelbtini) ", be valstybinio numerio ženklo. Automobilis turi vizualiai matomus apibraižymus, aplankstymus, kairės pusės galinės durelės be lango stiklo, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini). Automobilis be akumuliatoriaus. Priekinės durelės užrakintos (1 t., b. l. 35-37; 38-56);

4.7. 2023 m. spalio 12 d. A. M. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 14:50 val. jam dirbant T. M. (duomenys neskelbtini), esančiame miške ir atliekant medžių pjovimo valdymo darbus (apsauginių zonų šalia geležinkelio bėgių), jam kitas įmonės darbuotojas (pjuklininkas) M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), pjaunant krūmus benzininiu pjūklu įpjovė į sėdmenis ir taip jį sužalojo (pažeidė išeinamosios angos sritį). Dėl tokių M. B. veiksmų jis pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat mano, kad M. B. taip pasielgė netyčia (1 t., b. l. 26);

4.8. 2023 m. rugpjūčio 30 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. 13.19 val. (duomenys neskelbtini), galimai iš A. M. buvo gautas pranešimas, kad buvo perpjauta su pjūklu koja, stipriai kraujuoja. Atvykus pagalbai, nustatyta, kad sužalojimas yra pavojingoje kūno srityje, sužalojimai specifiniai (2 t., b. l. 119-120);

4.9. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad A. M. padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini) pažeidimu, kuri (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). A. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais; sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su užduotyje nurodytu daiktu (grandinės dalimis). A. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš VšĮ GMP suteikiant jam medicininę pagalbą 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nustatyti kūno sužalojimai pavojaus jo gyvybei nesukėlė, jie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 169-170).

4.10. Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. M. padarytų kūno sužalojimų, nesikeičia. UAB "(duomenys neskelbtini) " 2023 m. gruodžio 18 d. įraše nurodoma, kad A. M. nurodomas sužalojimas (sužalota (duomenys neskelbtini)) sužalojimu nevertinama, nes turimuose medicininiuose dokumentuose objektyvaus ištyrimo duomenimis šio sužalojimo nenustatyta. Pasisakyti, ar sveikatos sutrikdymo mastas dėl A. M. nustatytų kūno sužalojimų ateityje keistųsi, bus galima tuomet, kai bus pateikti papildomi medicininiai duomenys su tolimesniu jo gydymusi (1 t., b. l. 174-175).

4.11. Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. M. nustatyta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidimu, kuri (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. M. nustatyta diagnozė "(duomenys neskelbtini) " sužalojimu nevertinama, nes diagnozė pagal (duomenys neskelbtini) ligų kodų klasifikatorių priskiriama (duomenys neskelbtini) sutrikimų nesusijusių su organiniu sutrikimu ar liga grupei, turimų medicininių dokumentų duomenimis dėl šio sutrikimo rekomenduotos reabilitacinės procedūros ((duomenys neskelbtini)); po užduotyje nurodytos traumos (duomenys neskelbtini) sužalojimų nenustatyta, nurodoma skausminė simptomatika yra subjektyvus sužalojimo/pažeidimo požymis; 2024-03-21 (duomenys neskelbtini) ultragarsinio tyrimo metu fiksuotos sulėtėjusios kraujotakos kavernozinėse arterijose konkreti kilmė nenurodyta. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. M. nustatyta diagnozė "(duomenys neskelbtini) ", kas gali būti priskiriama liekamiesiems reiškiniams po patirtos traumos tik baigus gydymą/reabilitacines procedūras-dėl (duomenys neskelbtini) A. M. rekomenduota (duomenys neskelbtini). A. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su užduotyje nurodytu daiktu (grandinės dalimi). A. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš VšĮ GMP suteikiant jam medicininę pagalbą 2023 m. rugpjūčio 30 d. M, nustatyti kūno sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė. A. M. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 179-181);

4.12. 2024 m. kovo 18 d. specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuoti teismo medicinos specialisto T. Š. atsakymai į klausimus: kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje A. M. atliktos operacijos metu po jam 2023 m. rugpjūčio 30 d. padarytų sužalojimų benzininiu pjūklu padarymo, realizuojant (duomenys neskelbtini) pažeidimo nestebima; raumuo, kurio pagalba yra uždaromas (duomenys neskelbtini). Operacijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. metu kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo nenustatyta; tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose tiesiogiai nenurodomas (duomenys neskelbtini) pažeidimas, 2023 m. rugpjūčio 30 d. operacijos metu žaizda yra plintanti nuo (duomenys neskelbtini), pažeisti (duomenys neskelbtini). Pooperacinė diagnozė (duomenys neskelbtini) žaizda. 2023 m. spalio 13 d. liudytojo chirurgo N. R. apklausos protokole užfiksuota, kad operacijos metu (duomenys neskelbtini) sužalojimo nerasta, stebėtas (duomenys neskelbtini) pažeidimas bei kitų (duomenys neskelbtini) pažeidimai; turimais duomenimis sveikatos sutrikdymo mastas dėl A. M. nustatytų kūno sužalojimų nesikeičia. Į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pažeidimas, specialistas atsakė, kad A. M. (duomenys neskelbtini) sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 185-187);

4.13. 2024 m. liepos 30 d. specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuoti teismo medicinos specialisto T. Š. atsakymai į klausimus: 2024 m. sausio 2 d. buvo atlikta A. M. apžiūra, ar jis matė, kad yra pažeisti (duomenys neskelbtini)? Jis nurodo, kad 2024 m. sausio 2 d. A. M. išorinė kūno apžiūra atlikta VTM Šiaulių skyriuje, nes buvo atliekama apžiūra daugiau nei tris mėnesius nuo užduotyje nurodyto įvykio, todėl nėra galimybės vizualiai įvertinti buvusio išorinio (duomenys neskelbtini) pažeidimo, todėl dėl šios priežasties sužalojimas vertintinas pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, kuris fiksuotas. Dėl (duomenys neskelbtini) specialistas paaiškino, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. M. nustatyta diagnozė "(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) " sužalojimu nevertinami, kadangi ši diagnozė pagal (duomenys neskelbtini) ligų kodų klasifikatorių priskiriama (duomenys neskelbtini), nesusijusiu su organiniu sutrikimu ar liga grupei. Dėl šio sutrikimo rekomenduotos reabilitacinės procedūros: (duomenys neskelbtini). Po užduotyje nurodytos traumos, nurodytos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sužalojimų nenustatyta, nurodoma skausminė simptomatika yra subjektyvus požymis. 2024 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) ultragarsinio tyrimo metu fiksuotas (duomenys neskelbtini), konkreti kilmė nenurodyta. Dėl šių priežasčių turimais duomenimis pasisakyti apie konkrečią (duomenys neskelbtini) sutrikimo kilmę bei konkrečiai susieti su trauma nėra galimybės. Dėl darbingumo netekimo jis nurodo, kad asmeniui nustatytas darbingumo ar dalyvumo lygis procentais, jis negali būti prilyginamas ir vertinamas sveikatos sutrikdymo masto kriterijumi. Dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimo nurodo, kad po 2023 m. rugpjūčio 30 d. A. M. sužalojimo jam 2023 m. rugpjūčio 30 d. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atlikta operacija, kurios metu (duomenys neskelbtini) pažeidimo nestebėta. Realizavus (duomenys neskelbtini) buvo stebėtas tik (duomenys neskelbtini) apie 3 mm dalimis pažeidimas (pažeista (duomenys neskelbtini)), pažeisti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidimas. Sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas tik (duomenys neskelbtini) sužalojimas, kai pažeisti visi trys (duomenys neskelbtini) dalyje (1 t., b. l. 192-195).

4.14. 2023 m. rugsėjo 8 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės raštu, kuriame nurodyta, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyrių stacionarizuotas 2023 m. rugpjūčio 30 d., 15:00 val. Diagnozuota (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nėra priskiriamas prie sunkių (2 t., b. l. 122);

4.15. 2024 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta nukentėjusiojo A. M. pateikta USB laikmeną, kurioje yra garso įrašas, įrašytas pokalbis nukentėjusiojo A. M. su gydytoju N. R.. Užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra garsinis - skaitmeninis failas, kuris įvardintas kaip „Balsas 001“, įrašo trukmė yra 09:35 min., garso kokybė gera. Garsinio įrašo perklausos metu girdėti kaip kalbasi du vyrai, vyras - gydytojas ir vyras - pacientas. Stenograma: Gydytojas aiškino pacientui kodėl sužalojimą laiko sunkiu: „kai atvažiuoja dažniausiai durti žmones ir būna automatiškai sunki trauma, jūsų atveju yra visiškai išskirtinė ir buvo paviršinis sužalojimas, kadangi žaizda didelė ir masyvi, tai aš dėl to ir sakiau, kad mano manymu tai yra sunkus sutrikdymas sveikatos, bet įstatymai va yra juodu ant balto, punktus peržiūrėjau 60 kartų, niekur aš pritraukti negaliu“. Pacientas: "Nu gal mane suklaidino". Gydytojas: „Čia visiškai skirtingos struktūros, todėl, kad va eina onkologiniai žmones, yra (duomenys neskelbtini) toj vietoj ir šitoj vietoj, visiškai atskiras gydymas yra, čia visiškai skirtingi dalykai. Ranka, va ranka, čia viską galima ranka pavadinti, bet jeigu nupjausi pirštą ir nupjausi čia biški, yra du dalykai skirtingi, tai aš nežinau“ „Čia randas". (...) (2 t. b. l. 11, 12-14);

4.16. 2023 m. rugsėjo 15 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, kuriame užfiksuotos nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos norminio teisės akto pažeidimas. Darbuotojai, nesilaikydami saugaus atstumo vienas nuo kito, pažeidė T. M. IĮ savininko 2018 m. gruodžio 1 d. patvirtintos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) "Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini)" 3.19.3 punkto reikalavimus: "3.19. Prieš pradedant darbą: 3.19.3 apsidairyti aplink, ar šalia nėra žmonių ar kitų objektų, kurie galėtų kliudyti darbui ar niekas neprieis artyn darbo metu, ar verčiamas medis nieko neužgaus" (2 t., b. l. 102-104);

4.17. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad T. M. individualioje įmonėje dėl nelaimingo įvykio tyrimas nebuvo atliekamas, nes įvykio metu padarytas pakenkimas sveikatai nebuvo priskiriamas prie sunkių. Nelaimingo atsitikimo įvykis darbe buvo tiriamas įmonėje. Pridėti dokumentai (kopijos): pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą, alkotesterio kvitas, Instruktavimo žurnalai, Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės, darbo laiko grafikas, Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartis (3 t., b. l. 43-56). T. M. individualios įmonės rašte nurodyta, kad Darbo inspekcija nusižengimų nenustatė, išmoka už nelaimingą atsitikimą darbe A. M. nebuvo išmokėta. Darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą (3 t., b. l. 39-40);

4.18. 2023-09-07 T. M. individualios įmonės rašte nurodyta, kad A. M. ir M. B. buvo išduoti spec. darbo rūbai, saugos priemonės bei avalynė, pridėtos išduotų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės (2 t. b. l. 138-143).

4.19. 2023 m. gruodžio 4 d. savanoriško daiktų-dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad T. M., kaip individualios įmonės savininkas pateikė (kopijas) M. B. Atestacijos pažymėjimą, patvirtinantį, kad M. B. (duomenys neskelbtini) atestuotas pagal "Medžių, krūmų ir šakų pjovėjo apsaugos zonose programą"; Darbo vietų profesinės rizikos vertinimą; Motorinio pjūklo operatoriaus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio 4 d. Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę, kurioje nurodyta, kad A. M. ir M. B. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės: darbo rūbai, šalmas su ausinėmis, striukė, darbo pirštinės, darbo rūbai, signalinė liemenė (2 t., b. l. 171, 172, 173, 174); (duomenys neskelbtini)A. M. atestuotas pagal "Medžių, krūmų ir šakų pjovėjo apsaugos zonose programą (2 t., b. l. 170); (duomenys neskelbtini) M. B. atestuotas pagal "Medžių, krūmų ir šakų pjovėjo apsaugos zonose programą, atestacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 178-179); Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą, kuriuose nurodyta, kad 2023 m. sausio 6 d. kaip darbuotojas instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje ir pasirašytinai supažindintas su "Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini)", patvirtinta T. M., IĮ savininko, (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pasirašytinai supažindintas su benzininio pjūklo naudojimo instrukcija (2 t., b. l. 166-169, 189-195, 196-199); Privalomojo sveikatos patikrinimo medicinines pažymas (2 t., b. l. 175-176);

4.20. 2024 m. rugpjūčio 21 d. raštu, kuriame nurodyta, kad T. M. individuali įmonė pateikė dokumentus (kopijas): "Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini) ", patvirtintą T. M., individualios įmonės savininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3, 4-19);

4.21. 2024 m. rugpjūčio 6 d. uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini) " raštu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) A. M. buvo išmokėta 2 250,00 eurų draudimo išmoka dėl 2023 m. rugpjūčio 30 d. įvykio pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-07-11 A. M. pateikė dokumentus dėl papildomos draudimo išmokos už įvykį išmokėjimo, tačiau sprendimas dėl papildomos draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo nėra priimtas (3 t., b. l. 35).??

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

5. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

6. Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika inkriminuojama tik nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir, kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako toks asmuo, kuris yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (nusikalstamas pasitikėjimas). Neatsargumas yra ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).

7. Visuma baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. B. dirbdamas T. M. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būdamas kaip darbuotojas instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje ir pasirašytinai supažindintas su "Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) ", patvirtinta T. M., individualios įmonės savininko, (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasirašytinai supažindintas su benzininio pjūklo naudojimo instrukcija, (duomenys neskelbtini) atestuotas pagal "Medžių, krūmų ir šakų pjovėjo apsaugos zonose programą" elgdamasis neatsargiai, pažeidė "Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) " 3.19.3 punkto reikalavimus, nurodančius prieš pradedant darbą apsidairyti aplink, ar šalia nėra žmonių ar kitų objektų, kurie galėtų kliudyti darbui, ar niekas neprieis artyn darbo metu, (duomenys neskelbtini) apie 14:20 val. (duomenys neskelbtini), pjaudamas benzininių pjūklu "(duomenys neskelbtini) " krūmus apsauginėje zonoje šalia geležinkelio bėgių, nesilaikė saugaus atstumo, neapsidairė aplinkui, ar nėra žmonių, kurie galėtų kliudyti darbui, neįsitikino, kad niekas neprieis artyn darbo metu, pjaudamas krūmų šakas, keldamas benzininį pjūklą į viršų ir sukdamasis į kairę, nepastebėjo šalia dirbusio nukentėjusiojo A. M. ir jį benzininiu pjūklu sužalojo. A. M. dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) M. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo jokios neįprastos situacijos, jie kartu dirbo, buvo instruktuoti darbo vietoje, pjovė krūmus apsauginėje zonoje. Kaltinamasis patvirtino, kad sužalojo nukentėjusįjį įvykio metu. Nukentėjusiojo A. M. patirtus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nustatyta, kad A. M. nustatytos (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su užduotyje nurodytu daiktu (grandinės dalimis). A. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti sužalojimai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 169-170). Bylos duomenys patvirtina, kad buvo pažeistos ne tik nustatytos taisyklių ("Atliekančio miško ruošos darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) " 3.19.3 punkto reikalavimai, nurodantys prieš pradedant darbą apsidairyti aplink, ar šalia nėra žmonių ar kitų objektų, kurie galėtų kliudyti darbui, ar niekas neprieis artyn darbo metu) nuostatos, bet ir, atsižvelgus į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, padaryta nusikalstama veika, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Taigi, teisės aktų nustatytos pareigos nesilaikymas lėmė tai, kad kaltinamasis M. B. sužalojo A. M., dėl ko byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad dėl kaltinamojo A. M. veiksmų, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti, jog nesaugus atstumo laikymas gali sukelti padarinius, susijusius su kito žmogaus sveikatos sutrikdymu ir tuo pasirūpinti, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

8. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotą ir teisiamojo posėdžio metu įrodytą nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeistų teisinių gėrių svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis M. B. dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jos pasekmėje buvo padaryta turtinė žala. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8.1. Kaltinamasis M. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas šešis kartus (3 t., b. l. 78-84, 87-95); baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį, paskirtos 15 Eur baudos nesumokėjo (3 t., b. l. 96-97); nedirba (3 t., b. l. 99). Šių aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Šią bausmę subendrinti su 2024 m. sausio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, bausmes visiškai sudedant ir skiriant galutinę subendrintą arešto bausmę, į bausmės atlikimo laiką įskaitant laiką, atliktą pagal paskirtą bausmę (BK 63 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

9. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

9.1 Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).

10.1 Nukentėjusysis A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį 2 783,25 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 150, 153-155, 156-165). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašo priteisti jam 2 783,25 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes įvykio metu jo sveikata buvo sužalota sunkiai, jis gydėsi, pateikė į bylą kvitus, sąskaitas apmokėtas už gydymą, vaistus, procedūras (1 t., b. l. 156-165), o sveikatos sužalojimo padariniai jaučiami iki šiol. Mano, jog atsižvelgus į jo patirtus sužalojimus jam neteisingai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, patirti sužalojimai: (duomenys neskelbtini), turėjo būti kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, bet ne lengvesniu kaip teigiama specialisto pateiktoje išvadoje, kurioje nurodoma, kad patirti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

10.2 Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu pripažino ligonių kasos civilinį ieškinį, sutiko su prašoma priteisti 2 783,25 Eur turtine žala, bet nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Neprieštarauja dėl neturtinės žalos atlyginimo, tik nori, kad ji būtų priteista mažesnė, nes turi keturis vaikus: (duomenys neskelbtini). Gauna minimalias pajamas. Vienas išlaiko šeimą.

10.3 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

10.4 Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

10.5 Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

10.6 Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiajam A. M., atsižvelgtina į kaltinamojo neatsargios kaltės formą, padarytą nesunkų nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam, žinoma, sukėlė padarinius, kurie vis dėlto nelaikytini sunkiais padariniais, kaip tai nurodo nukentėjusysis, kadangi teismo medicinos specialistai, 2023 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), papildomojoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatydami sveikatos sutrikdymo mąstą po įvykio nukentėjusiajam A. M. nurodė, kad ja padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė, o dėl liekamųjų reiškinių dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, kurie būtų buvę įvertinti bendro nedarbingumo netekimo procentais tokių duomenų byloje nėra. 2024 m. kovo 18 d. ir 2024 m. liepos 30 d. specialistų paaiškinimų protokoluose nurodyta, kad dėl konkrečios (duomenys neskelbtini) kilmės ir patirtos traumos sąsajos negali nustatyti, o dėl darbingumo netekimo dalyvumo lygis procentais negali būti prilyginamas ir vertinamas sveikatos sutrikdymo masto kriterijumi. Nukentėjusiajam nepadarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 192-195). Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jam nustatyti kūno sužalojimai, buvo atlikta operacija, taikytas ilgas gydymas ir reabilitacija, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė kokias nors ilgalaikes pasekmes, t. y. vis dėlto nukentėjusysis gali vaikščioti, judėti, vairuoti ir dirbti. Nors nukentėjusysis nurodo, jog dėl šio įvykio jis prarado (duomenys neskelbtini), jo gyvenimo kokybė pablogėjo, pasikeitė jo (duomenys neskelbtini), taip pat neaiški visiško pasveikimo prognozė, nes praėjus metams po to įvykio vis dar jaučiamos pasekmės, o ateityje laukia dar ne viena operacija. Tačiau teismo vertinimu, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo argumentais, kad dėl patirtų sunkių sužalojimų, teismas turėtų priteisti jam 20 000 Eur žalos atlyginimą.

10.7 Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagal bylos aplinkybes, atsižvelgią į jau suformuotą teismų praktiką, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmeniui padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis siekia nuo 579 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K- 277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015). Taip pat yra atvejų, kai tokiose bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai: 4 344 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013), 4 924 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nukentėjusiajam A. M. nustato 6 000 Eur neturtinės žalos dydį, nenukrypdamas nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, taikydamas CK 6.250 str. nuostatas. Teismo vertinimu, civilinio ieškovo A. M. reikalavimas priteisti jam 20 000 Eur neturtinę žalą nėra adekvatus patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali būti tenkinamas tokio dydžio. Teismo manymu, 6 000 Eur neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis, todėl 6 000 Eur suma priteistina iš kaltinamojo civiliniam ieškovui A. M.. Taip pat iš kaltinamojo A. M. priteistina 2 783,25 Eur turtinė žala.

10.8 Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinės ligonių kasa 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį 6 351,07 Eur sumai (1 t., b. l. 136, 137-139, 141). Šias išlaidas sudaro: nukentėjusiojo A. M. gydymo paslaugų išlaidos. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį, todėl priteistinos iš kaltinamojo M. B. civilinės ieškovės naudai (BPK 115 straipsnis).

Kardomosios priemonės

10. 2023 m. lapkričio 17 d. M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (3 t., b. l. 74-75).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas

11. M. B. priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį 2024 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro L. V. nutarimu (3 t., b. l. 131-135) kaltinamajam yra laikinai apribotos nuosavybės teisės, laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki civilinio ieškinio atlyginimo (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

Daiktiniai įrodymai

12. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – T. M. pateikti dokumentai, saugomi byloje, taip pat nukentėjusiojo A. M. 2024 m. balandžio 12 d. pateikta USB laikmena, paliktini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (2 t., b. l. 11, 12-15, 166-169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 178-179, 189-195, 196-199; 3 t., b. l. 1-30).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. sausio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, bausmes visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę, į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal paskirtą teismo baudžiamąjį įsakymą ir laikinojo sulaikymo laiką ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 20 (dvidešimt) parų areštas.

Arešto bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo faktinio jo atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. B. priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį 2024 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro L. V. nutarimu yra laikinai apribotos nuosavybės teisės, laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus – panaikinti.

Civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. B. priteisti 2 783,25 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 25 centų) turtinės žalos ir 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų 0 centų) neturtinės žalos.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. B. priteisti 6 351,07 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro 7 centų) turtinės žalos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – T. M. pateiktus dokumentus, saugomus byloje, taip pat nukentėjusiojo A. M. 2024 m. balandžio 12 d. pateiktą USB laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėjas Augustinas Mitkus